Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis pelno mokestį Lietuvoje, yra Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas (toliau - PMĮ). Šis įstatymas nustato mokesčio mokėtojus, mokesčio objektą, apmokestinamąjį pelną ir mokesčio tarifus.
Kas Moka Pelno Mokestį?
Pagal PMĮ, pelno mokestį moka:
- Lietuvos vienetai
- Užsienio vienetai
Lietuvos vieneto mokesčio bazė yra visos pajamos, kurių šaltinis yra tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienyje. Tai apima pajamas, uždirbtas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Į Lietuvos vieneto pajamas taip pat įskaitomos pozityviosios pajamos PMĮ 39 straipsnyje nustatyta tvarka, bei Europos ekonominių interesų grupės pajamos, nustatyta tvarka.
Užsienio vieneto mokesčio bazę sudaro pajamos, gautos per nuolatines buveines Lietuvos Respublikos teritorijoje, tarptautinių telekomunikacijų pajamos, 50 procentų transportavimo pajamų (kai transportavimas prasideda arba baigiasi Lietuvos Respublikos teritorijoje) ir pajamos, susijusios su užsienio vieneto veikla per nuolatines buveines Lietuvoje.
Apmokestinamasis pelnas apskaičiuojamas iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus.
Taip pat skaitykite: Subsidijos darbuotojams
Fiksuoto pelno mokesčio bazė apskaičiuojama pagal PMĮ 382 str. nuostatas, atsižvelgiant į kiekvienam 100 jūrų laivo naudingosios talpos vienetų taikomą fiksuotą dienos sumą ir laivybos vieneto mokestinio laikotarpio dienų skaičių.
Pelno Mokesčio Tarifai
Lietuvoje taikomi skirtingi pelno mokesčio tarifai, priklausomai nuo įmonės dydžio ir veiklos pobūdžio:
- 17 proc. mokesčio tarifas taikomas Lietuvos vieneto ir nuolatinių buveinių apmokestinamajam pelnui (nuo 2026 m.).
- 6 proc. mokesčio tarifas taikomas apmokestinamajam pelnui vienetų, kuriuose vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių, o mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų.
- 0 proc. mokesčio tarifas taikomas naujai įregistruotam vienetui už pirmąjį mokestinį laikotarpį, jeigu vidutinis darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių, pajamos neviršija 300 000 eurų, o dalyviai yra fiziniai asmenys.
Užsienio vienetų pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje, gautos ne per jų nuolatines buveines Lietuvoje, apmokestinamos prie pajamų šaltinio. Honorarams, kompensacijoms už autorių arba gretutinių teisių pažeidimą taikomas 10 proc. mokesčio tarifas. Pajamos už parduotą, kitokiu būdu perleistą nuosavybėn arba išnuomotą nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje, pajamos už Lietuvos Respublikoje vykdomą atlikėjų ir sporto veiklą, išmokos už stebėtojų tarybos narių veiklą, pajamos iš paskirstytojo pelno apmokestinamos taikant 16 proc. mokesčio tarifą.
Papildomą kredito įstaigų pelno mokestį moka pagal Lietuvos Respublikos bankų įstatymą veikiantys bankai, tarp jų užsienio komercinių bankų filialai, pagal Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymą veikiančios kredito unijos ir pagal Lietuvos Respublikos centrinių kredito unijų įstatymą veikiančios centrinės kredito unijos. Kredito įstaigų apmokestinamasis pelnas, apskaičiuotas iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, apmokestinamas taikant 5 procentų papildomo kredito įstaigų pelno mokesčio tarifą.
Mokestinis laikotarpis yra mokestiniai metai, kurie sutampa su kalendoriniais metais. Mokesčių mokėtojo prašymu gali būti nustatytas kitoks mokestinis laikotarpis, lygus 12 mėnesių.
Taip pat skaitykite: Išimto pelno apmokestinimas individualioje įmonėje
Žingsnis po žingsnio paaiškinama, kaip tapti mokesčių rezidentu Lietuvoje
Pagrindinės Lengvatos ir Išimtys
Yra numatytos įvairios lengvatos ir išimtys, leidžiančios sumažinti pelno mokestį tam tikroms įmonėms:
- Juridinių asmenų, kurių pajamos už pačių pagamintą produkciją sudaro daugiau kaip 50 proc. visų gautų pajamų ir kuriuose dirba riboto darbingumo asmenys, mažina apskaičiuotą pelno mokestį.
- Laisvojoje ekonominėje zonoje įregistruotoms įmonėms taikomos specialios lengvatos, priklausomai nuo kapitalo investicijų dydžio ir darbuotojų skaičiaus.
Nustatyta, kad pelno mokesčio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta lengvata (0 proc. ir 5 proc. Dabar, apskaičiuojant 2019 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį, susijusiems vienetams, nurodytiems PMĮ 5 straipsnio 3 dalyje, tuo atveju, jei susijusių vienetų bendras vidutinis sąrašuose esančių darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio bendros pajamos neviršija 300000 eurų, taikomi lengvatiniai pelno mokesčio tarifai (0 proc.
Pavyzdžiui, individualios įmonės X 2019 mokestinių metų pajamos - 150 000 Eur, darbuotojų skaičius - 5. Įmonės X savininko žmonos, kuri yra tos įmonės savininkė, individualios įmonės Y 2019 mokestinių metų pajamos - 100 000 Eur, darbuotojų skaičius - 3. Pagal PMĮ 5 str. pakeitimą, abi individualios įmonės apmokestindamos 2019 metų apmokestinamąjį pelną, galės taikyti lengvatinį pelno mokesčio tarifą, nes šių įmonių bendros pajamos ir darbuotojų skaičius neviršija PMĮ 5 str. 2 dalyje nustatytų apribojimų, t. y.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal PMĮ 5 str. 3 dalies pakeitimą, lengvatinis 5 proc. arba 0 proc. (pirmąjį mokestinį laikotarpį) pelno mokesčio tarifas netaikomas, kai bendras darbuotojų skaičius ir bendros metinės pajamos viršija PMĮ 5 str. 2 dalyje nustatytus apribojimus (10 darbuotojų ir 300 000 eurų metinių pajamų), šiems PMĮ 5 str. 2) individualioms įmonėms, kurių savininkas ir (arba) jo šeimos nariai paskutinę mokestinio laikotarpio dieną kitame vienete valdo daugiau kaip 50 proc., t. y. 50,01 proc. 3) vienetams, kuriuose tas pats dalyvis (akcininkas, narys ar pajininkas) paskutinę mokestinio laikotarpio dieną valdo daugiau kaip 50 proc., t. y. 50,01 proc. 4) vienetams, kuriuose tie patys dalyviai (akcininkai, nariai ar pajininkai) paskutinę mokestinio laikotarpio dieną kartu valdo daugiau kaip 50 proc., t. y. 50,01 proc.
Pelno Mokestis ir Pensininkai
Pensininkai, kaip ir kiti gyventojai, turi mokėti pelno mokestį nuo gaunamo apmokestinamo pelno. Tai gali būti pajamos iš individualios veiklos, nuomos ar kitų šaltinių. Pensininkai, vykdantys individualią veiklą ar gaunantys kitų rūšių apmokestinamas pajamas, privalo deklaruoti jas ir sumokėti atitinkamus mokesčius.
Taip pat skaitykite: Apskaita vykdant individualią veiklą
Gyventojų Pajamų Mokestis (GPM)
Pajamų mokestis mokamas 20%, jeigu darbo užmokestis neviršija 60 vidutinių šalies darbo užmokesčių, arba 32%, jei viršija šią sumą. 15% tarifas taikomas ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokoms bei dividendams. Individualios veiklos pajamos, apmokestinamos 5-15% GPM tarifu.
Nuomos Pajamų Apmokestinimas
Pensininkai, nuomojantys gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą, turi galimybę pasirinkti, kaip apmokestinti nuomos pajamas:
- Verslo liudijimas: Įsigyjant verslo liudijimą „Gyvenamosios paskirties patalpų nuoma“, sumokamas savivaldybės tarybos nustatytas fiksuoto dydžio pajamų mokestis. Šis būdas tinka tik nuomojant patalpas gyventojams. Svarbu: nuo 2020-07-01 privaloma įsigyti atskirus verslo liudijimus kiekvienam nuomojamam gyvenamosios paskirties objektui.
- Pajamų mokestis: Mokant 15 proc. pajamų mokestį nuo nuomos pajamų.
Jei gyvenamosios paskirties patalpos nuomojamos juridiniam asmeniui arba gyventojui individualios veiklos vykdymui, mokestį moka nuomininkas, t. y. jis yra mokestį išskaičiuojantis asmuo.
Kai nekilnojamasis turtas nuomojamas nekilnojamojo turto nuomos sutarties pagrindu, gaunamos pajamos apmokestinamos 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifu, jei iš nekilnojamojo turto nuomos gautų pajamų suma kartu su kitomis su darbu nesusijusiomis pajamomis neviršija 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU). Kai iš nekilnojamojo turto nuomos gautų pajamų kartu su kitomis su darbu nesusijusiomis pajamomis suma viršija 120 VDU, sumai, viršijančiai minėtą ribą, taikomas 20 proc.
Svarbu pažymėti, kad fiksuoto dydžio pajamų mokesčiu gali būti apmokestinamos 45 000 EUR per mokestinį laikotarpį neviršijančios nekilnojamojo turto objekto nuomos pajamos. 45 000 EUR sumą per mokestinį laikotarpį viršijančios nekilnojamojo turto nuomos pajamos apmokestinamos taikant 15 proc. / 20 proc.
Norint deklaruoti gyventojo pajamas, gautas iš nekilnojamojo turto nuomos, pildoma gyventojų pajamų mokesčio deklaracijos forma GPM311 (ankstesniems metams taikoma forma GPM308).
Socialinio ir Sveikatos Draudimo Įmokos
Aptariamais atvejais Valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir privalomojo socialinio draudimo (PSD) įmokos „Sodrai“ turi būti mokamos tik tada, kai nekilnojamasis turtas nuomojamas individualios veiklos (verslo liudijimo) pagrindu. PSD kas mėnesį mokama įmoka sudaro 38,74 EUR. VSD įmokų tarifas - 8,72 proc. nuo minimaliosios mėnesinės algos (MMA), arba 48,40 EUR. Ši suma, priklausomai nuo dalyvavimo pensijų kaupime įmokos, gali padidėti iki 58,39 EUR arba 65,05 EUR.
Nuomos pajamoms apmokestinti taikomas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas, tačiau jeigu šių ir kitų su darbo santykiais nesusijusių apmokestinamųjų pajamų metinė suma viršija 120 vidutinių šalies darbo užmokesčių dydžio (VDU) sumą, tuomet šį dydį viršijanti pajamų dalis apmokestinama taikant 20 proc. pajamų mokesčio tarifą.
Į 120 VDU metinę pajamų sumą neįskaičiuojamos individualios veiklos pajamos, pajamos iš paskirstytojo pelno, autoriniai atlyginimai, gauti iš darbdavio, tantjemos bei atlygis už veiklą stebėtojų taryboje, valdyboje, paskolų komitete, mažosios bendrijos vadovo (ne bendrijos nario) pajamos už vadovavimą.
Dalis gyventojų gali gauti kompensaciją būsto nuomai. Būsto nuomos kompensacijos dydis apskaičiuojamas iš nuomos kainos atimant 30 procentų dalį, kurią apmokėtų asmenys ar šeimos. Kompensaciją sudarytų skirtumas, ne didesnis kaip vienas valstybės remiamų pajamų (VRP) dydis vienam asmeniui, o šeimai - pridedant 20 procentų VRP dydį kiekvienam šeimos nariui.
Šiuo atveju vertinamos visos pagal Gyventojų turto deklaravimo įstatymą deklaruotos pajamos, išskyrus kompensaciją.
Taip pat Vilniaus miesto savivaldybės taryba prie mokamos LR Vyriausybės nustatyto dydžio nuomos mokesčio dalies kompensacijos nusprendė skirti ir kompensacijas tam tikroms asmenų grupėms iš Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto:
- 200 Eur skiriama likusiems be tėvų globos vienišiems asmenims, kurie yra įrašyti į Asmenų ar šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą;
- 300 Eur skiriama asmenims su negalia, kurie turi teisę socialinį būstą išsinuomoti ne eilės tvarka.
Svarbu: Šiame puslapyje pateikta informacija yra skirta Vilniaus miesto gyventojams. Jei norite gauti paramą būstu kitame mieste, turėtumėte kreiptis į to miesto savivaldybę.
Terminų paaiškinimai:
- Artimieji giminaičiai - tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys).
- Likęs be tėvų globos asmuo - asmuo iki 18 metų, kurio abu tėvai yra mirę arba turėtas vienintelis iš tėvų yra miręs ir (arba) kuriam yra nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba).
- Naudingasis būsto plotas - bendras gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įmontuotų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) plotas.
Mokesčių Pokyčiai Nuo 2026 Metų
Nuo 2026 metų sausio 1 dienos įsigalios mokestinės reformos pakeitimai, kurie paveiks daugelį mokesčių mokėtojų, įskaitant ir pensininkus.
Pelno Mokesčio Tarifai
Nuo 2026 m. pelno mokesčio (PM) standartinis tarifas didėja nuo 16 % iki 17 %. 7 % PM tarifas taikomas mažoms įmonėms, kurių mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 Eur. PM įstatymas įveda momentinį ilgalaikio turto, priskirto tam tikroms ilgalaikio turto grupėms (pvz., įrenginių, IT įrangos, transporto) nusidėvėjimą, t.y. bus galima atskaityti ilgalaikio turto įsigijimo kainą tą mokestinį laikotarpį, kurį tas turtas pradėtas naudoti.
Nuo 2026 m. sausio 1 d. įmonių pirmojo ir antrojo mokestinių laikotarpių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas 0 procentų PM tarifu, jeigu:
- metinės pajamos neviršija 300 000 Eur;
- visi akcininkai - fiziniai asmenys;
- per tris vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius, įmonės veikla nėra sustabdoma, ji nėra likviduojama, reorganizuojama ir įmonės akcijos (dalys, pajai) nėra perleidžiamos naujiems dalyviams.
7 % PM tarifas taikomas mažoms įmonėms, kurių mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 Eur. PM įstatymas įveda momentinį ilgalaikio turto, priskirto tam tikroms ilgalaikio turto grupėms (pvz., įrenginių, IT įrangos, transporto) nusidėvėjimą, t.y. Pagrindinis gyvenamasis būstas, t.y.
Gyventojų Pajamų Mokestis (GPM)
Nuo 2026-ųjų keisis nekilnojamojo turto mokestis. Neapmokestinama kartelė pagrindiniam būstui sieks 450 tūkst. eurų vienam asmeniui (jei yra bendrasavininkiai - 900 tūkst. eurų). Savivaldybėms leista nustatyti mokesčio tarifą nuo 0,1 iki 1 proc.
Visų pirma, šalia esamų 20 ir 32 proc. tarifų atsiras tarpinis 25 proc. GPM tarifas. Metinėms pajamoms, nesiekiančioms 36 vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydžio sumos, bus taikomas 20 proc. tarifas. Metinėms pajamoms nuo 36 iki 60 VDU bus taikomas 25 proc. tarifas, o daliai, kuri viršija 60 VDU dydžio sumą - 32 proc. Metinei pajamų ne iš darbo santykių daliai, neviršijančiai 12 VDU dydžio sumos, GPM tarifas sieks 15 proc. Metinei ne individualios veiklos pajamų, gautų pardavus atliekas, daliai, neviršijančiai 12 VDU dydžio sumos, bus taikomas 5 proc. tarifas.
Žemės ūkio veiklą vykdančių fizinių asmenų apmokestinamųjų pajamų dalis, neviršijanti 60 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) dydžio sumos, bus apmokestinama taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą ir pajamų mokesčio kreditą. O dalis, viršijanti 60 VDU dydžio sumą, apmokestinama taikant 20 proc. pajamų mokesčio tarifą.
Taip pat svarbu, kad nuo 2026 metų visos pajamos bus sumuojamos. Be kita ko, gyventojo gautos nekilnojamojo turto pardavimo pajamos bus apmokestinamos tik tuo atveju, jeigu šis turtas buvo įsigytas ir neišlaikius 5 metų perleistas kito asmens nuosavybėn (iki šiol šis terminas siekė 10 metų).
Individualios Veiklos Pajamų Apmokestinimas
Individualios veiklos pajamas nuspręsta įtraukti į bendrą progresinį apmokestinimą kartu išlaikant mažesnių pajamų apmokestinimo režimą. Efektyvusis mokesčio tarifas aukštesnėms pajamoms bus didinamas palaipsniui.
Metinėms apmokestinamosioms individualios veiklos pajamoms, kurios neviršija 42,5 tūkst. eurų sumos, bus taikomas 20 proc. mokesčio tarifas, o pajamoms, kurios neviršija 20 tūkst. eurų per metus, bus taikomas 15 proc. dydžio mokesčio kreditas (taip išlaikant 5 proc. dydžio apatinę efektyviojo GPM tarifo ribą).
Pataisomis nustatytas mažėjantis mokesčio kreditas, kurį taikant efektyvusis GPM tarifas pasieks 15 proc. 35 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų sumai, 20 proc. - 42,5 tūkst. eurų sumai (taip išlaikant esamą mokestinę naštą apmokestinamosioms pajamoms, neviršijančioms 35 tūkst eurų).
Metinėms apmokestinamosioms individualios veiklos pajamoms, kurios viršija 42,5 tūkst. eurų sumą, bus taikomi pagrindiniai GPM tarifai.
Kiti Mokesčių Pokyčiai
Nuo kitų metų 10 proc. saugumo įnašu apmokestinamos visos draudimo sutartys, išskyrus gyvybės ir privalomojo transporto priemonių, žemdirbių pasėlių ir ūkinių gyvūnų draudimą. Jeigu darbdavys darbuotojo naudai sumoka papildomas sveikatos draudimo įmokas, nebus apmokestinama iki 350 eurų per metus siekianti dalis, o šį dydį viršijančiai sumai bus taikomas mokestis.
Apibendrinimas
Pelno mokestis Lietuvoje taikomas įvairiems juridiniams ir fiziniams asmenims, įskaitant ir pensininkus, gaunančius apmokestinamas pajamas. Svarbu žinoti galiojančius mokesčių tarifus, lengvatas ir išimtis, kad būtų galima tinkamai deklaruoti pajamas ir sumokėti mokesčius. Nuo 2026 metų įsigaliosiantys mokestinės reformos pakeitimai taip pat turės įtakos pelno mokesčio ir GPM tarifams, todėl būtina atidžiai sekti naujienas ir konsultuotis su specialistais, kad būtų užtikrintas teisingas mokesčių mokėjimas.
Daugiau informacijos apie pelno mokestį ir kitus mokesčius galite rasti Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) interneto svetainėje.
| Mokesčio Tipas | Tarifas | Mokėtojai |
|---|---|---|
| Gyventojų pajamų mokestis (GPM) | 20% - 32% (priklausomai nuo pajamų) | Pajamas gavę gyventojai |
| Pelno mokestis | 16% (nuo 2026 m. - 17%) | Lietuvos ir užsienio juridiniai asmenys |
| Pridėtinės vertės mokestis (PVM) | 21% (standartinis) | Dauguma prekių ir paslaugų |
tags: #ar #pelno #mokestis #pensininkams #mazesnis