Šio straipsnio tema - pensijų didinimas Lietuvoje teisės aktų kontekste, nagrinėjamas iš aktualių faktų ir prognozių, pateiktų Lietuvos banko (LB) pozicijų bei Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdžių įrašų. Analizė sutelkta į indėlinę ir demografinę pensijų sistemą, jos indeksavimo tvarką ir galimus scenarijus artimiausioje ateityje, taip pat įvertinama dabartinė pensijų skaičiavimo praktika bei rezervų vaidmuo.
Indeksavimo tvarkos esminės nuostatos
Šiuo metu pensijos indeksuojamos atsižvelgiant į 7 metų darbo užmokesčio fondo augimo vidurkį. Indeksavimas nevykdomas ir pensijų augimas stabdomas, jeigu prognozuojama, kad po indeksavimo pensijų sistema taps netvari - išlaidos pensijoms pradės viršyti su pensijomis susijusias įmokas. Pasak Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorės Kotrynos Tamoševičienės, tokia situacija gali kilti jau po kelių metų dėl blogėjančių demografinių tendencijų.
„Kitaip tariant, jau po ketverių metų pirmą kartą pensijos apskritai nebus didinamos. Jeigu šiemet kalbame apie įprastą indeksavimą ir galbūt net papildomą pensijų didinimą, tai pažvelgę bent penkerius metus į ateitį matome, kad jau susidursime su situacija, kai pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus pensijų apskritai neturėtume didinti“, - teigė K. Tamoševičienė.
Prognozės iki 2050 metų: ar pensijų didinimas dar prasidės?
LB vertinimu, iki 2050 m. pensijų indeksavimas būtų stabdomas keturis kartus, todėl pensijos augtų lėčiau nei darbo užmokestis. Dirbančiųjų mažės, pensininkų daugės, o vienam pensininkui tenkančių dirbančiųjų skaičius sumažės nuo 2,2 iki 1,4. Anot ekonomistės, tai reiškia, kad prireiks papildomų pajamų šaltinių ir gali kilti iššūkių išlaikant dabartinį pensijų lygį ateityje.
Pajamų pakeitimo norma
„Pajamų pakeitimo norma“ - vidutinės pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio santykis - šiuo metu siekia apie 47 proc. ir per 10 metų gali sumažėti iki 40 proc., o per visą laikotarpį po 25 metų - tik šiek tiek virš 30 proc. Tokiais metais, kai indeksavimas būtų sustabdomas, atlyginimai toliau augtų, tačiau pensijos liktų tame pačiame lygyje. LB skaičiavimu, taikant dabartinę indeksavimo tvarką, pajamų pakeitimo norma iki 2050 m. sumažėtų nuo 47 proc. iki 33 proc.
Taip pat skaitykite: Pensijos ir pajamų analizė
Ar galima pasitelkti „Sodros“ rezervus?
Pagrindinė tema posėdžiuose - galimybė pensijų indeksavimui panaudoti sukauptą „Sodros“ rezervą. Tačiau eksperčių nuomone, toks sprendimas problemą tik atidėtų. Rezervų panaudojimas leistų užtikrinti šiek tiek adekvatesnį pensijų lygį, bet demografinės perspektyvos ir toliau lemia laiką bei didėjančias valstybės biudžeto pajamas. LB atstovė pabrėžė, kad net ir naudojant rezervą, iki 2050 m. jo dydis sumažėtų iki 38 proc. metinių „Sodros“ išlaidų.
Demografija kaip pagrindinė rizika
Dirbančiųjų skaičiaus mažėjimas ir pensininkų augimas - pagrindinės problemos, lemiančios pensijų sistemą. Anot ekonomistės, vyresnių nei 65 metų gyventojų dalis iki 2050 m. išaugs nuo apie 21 proc. iki 30 proc. Užimtųjų dalis sumažės nuo 47 proc. iki 43 proc., o vienam pensininkui tenkantis dirbančiųjų skaičius sumažės nuo 2,2 iki 1,4. Tokios tendencijos reiškia, kad vienai pensijai išlaikyti reikia daugiau išteklių, o mokesčių mokėtojai ar ateities kartos bus priversti prisidėti prie naštos.
Šiuo metu esama padėtis
Šiemet pensijos buvo indeksuotos 9,67 proc., pernai - 10,63 proc. Daugiau kaip 630 tūkst. gyventojų gauna senatvės pensijas, remiantis „Sodros“ duomenimis. Vidutinė senatvės pensija - 745 eurai. Sukaupusių būtinąjį stažą pensininkų vidutinis mėnesio dydis - apie 805 eurus, o neturinčių - apie 471 eurą.
Įtraukti įstatyminiai pokyčiai ir galimi scenarijai
Esant augančiai demografinei rizikai, gali būti svarstomi sprendimai dėl indeksavimo tvarkos keitimo ar papildomų finansavimo šaltinių užtikrinimo. Tačiau dabartiniai teisės aktai nurodo, kad pensijų didinimas turi būti derinamas su ilgaamžėmis išlaidų ir pajamų perspektyvomis, o rezervai turi atlikti apsauginę funkciją, o ne būti vieninteliu šaltiniu visko finansuoti.
Verslo tema. Lietuva įspėta dėl pensijų sistemos: kokios pertvarkos reikia šaliai
Tarpdisciplininis akcentas: kas turi prisidėti prie ateities“?
- Valstybės finansų planavimas ir mokesčių politika - užtikrina priemones pensijų didinimui.
- Darbdavių įsitraukimas ir socialinės įtampos valdymas - demografinės iššūkio šalinimas.
- Asmeninės kaupimo galimybės ir papildomos lėšos pensijoms - sklaida ir skatinimas papildomoms įmokoms.
| Metai | Indeksavimo statusas | Pajamų pakeitimo norma | Sodros rezervų panaudojimas |
|---|---|---|---|
| 2021-2024 | indikavimas vyksta | 47% | nepanaudoti rezervai |
| 2030 | galimas sustabdymas | ≈40% | galimas dalinis panaudojimas |
Taip pat skaitykite: Kaip gauti darbdavio pašalpą po artimojo mirties?
Taip pat skaitykite: Apžvalga: Socialinės apsaugos įsakymai