Dirbantys šalies gyventojai sulaukę senatvės norėtų gauti vidutiniškai 1 041 eurą siekiančią pensiją, parodė „Swedbank“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa. Šiuo metu vidutinė pensija šalyje turint būtinąjį stažą sudaro apie 640 eurų. Pageidaujama pensija beveik du kartus didesnė už realią. Be to, nepaisant pastaruosius keletą metų sparčiai didintų pensijų, skirtumas tarp lūkesčių ir realybės iš esmės nepasikeitė. Tačiau valstybės galimybės dar sparčiau didinti pensijas irgi ribotos.
Kokie iššūkiai laukia pensijų sistemos?
Lietuvoje svarbiausia pensijų dalis yra klasikinė einamojo finansavimo sistema, kuri dar vadinama I pakopa ir kurioje pensijos finansuojamos iš dirbančiųjų socialinio draudimo įmokų. Ji paremta kartų solidarumo principu. Dirbdami ir mokėdami mokesčius, „sumokame“ pensijas savo tėvams ar seneliams. Mums sulaukus senatvės, pensijas turėtų „mokėti“ mūsų vaikai ir anūkai. Bet tokiu principu paremta sistema susiduria su iššūkiais ilgėjant gyvenimo trukmei ir mažėjant gimstamumui.
Kas nutinka, kai visuomenė sensta? Turime vis daugiau pensininkų ir vis mažiau tų, kurie dirba ir moka mokesčius, tad išlaikyti pakeitimo normą tampa vis sudėtingiau. Lietuvos bankas, atsižvelgdamas į dabartines demografines tendencijas skaičiuoja, kad pakeitimo norma kasmet mažės ir 2050 m. pasieks vos 25 proc. Svarbu atkreipti dėmesį, kad čia skaičiuojama tik tai, ko gyventojai gali tikėtis iš valstybės, o ne iš kitų pajamų šaltinių. Tai reiškia, kad jeigu kliausimės tik valstybės galimybėmis, mūsų pensija sieks vos ketvirtadalį buvusių darbo pajamų.
Pastarieji ketveri metai buvo palankūs didinti senatvės pensijas dėl dviženklio darbo užmokesčio augimo ir nuosekliai didėjusio užimtų šalies gyventojų skaičiaus. Jis šį rudenį pasiekė rekordinį lygį nuo pat šio amžiaus pradžios ir lapkritį siekė apie 1,48 mln. žmonių. Vis dėlto, toliau užtikrinti panašią ar aukštesnę pakeitimo normą, t. y. skirtumą tarp buvusio atlyginimo ir gaunamos pensijos, taps vis sudėtingiau dėl besikeičiančios demografinės padėties, taip pat ir kitų viešojo finansavimo poreikių, pavyzdžiui, gynybos ar sveikatos apsaugos.
Kaip veikia pensijų pakopos ir ką reiškia kaupiantys?
II ir III pensijų pakopų tikslas yra diversifikuoti pajamas senatvėje užsitikrinant jas iš kelių šaltinių. Valstybė, norėdama suteikti daugiau galimybių užsitikrinti orią senatvę ir prisidėdama įmoka iš biudžeto, skatina sukaupti sau papildomai pensijai II pakopoje. Tuo metu III pakopoje gyventojai gali kaupti dar papildomai savarankiškai.
Taip pat skaitykite: GPM skyrimas pensijai: gidas
Dažnai su pavydu žiūrime į Vakarų ar Skandinavijos valstybių gyventojų pensijas, bet nesigiliname, iš kokių šaltinių jos mokamos. Ar tikrai dosnios pensijos užtikrinamos tik valstybės lėšomis, t. y. iš tuo metu surenkamų socialinių mokesčių? Kaip rodo duomenys, maždaug trečdalį (o kai kur ir daugiau) Vakarų ir Skandinavijos gyventojų pensijas sudaro privatus kaupimas II-oje ir III-ioje pakopose. Jose sukauptas turtas, EBPO duomenimis, sudaro vidutiniškai 94 proc. šalies BVP. Tokiose šalyse kaip Islandija, Danija ar Olandija, kurios išsiskiria aukšta pajamų pakeitimo norma senatvėje, pensijų fondų turtas viršija ir 150 proc. BVP.
Dabartiniai Lietuvos pensininkai iš privataus kaupimo gauna iki 10 proc. dydžio nuo vidutinės pensijos dydžio išmoką, kuri, palyginti su vakarietiškomis, yra maždaug 3-4 kartus mažesnė. Vis dėlto, reikia atsižvelgti į tai, kad dabartiniai pensininkai papildomai kaupė ne visą profesinę karjerą, kaupimo sąlygos ne kartą keitėsi, o papildomam kaupimui skiriama įmoka sudarė 2-5 apie proc., kai Vakarų šalyse ji yra didesnė ir kartais siekia net 10 proc. ar dar daugiau.
Kaip praktiškai didinti savo būsimą pensiją?
Kaupimas senatvei ar tiesiog savo ateičiai yra ne kas kita, kaip dalies pajamų neišleidimas dabarties norams. Atsisakyti šių dabarties norų nėra lengva. Pagrindinis iššūkis - kaip atsidėti dalį pajamų ateičiai jų neišleidžiant dabarties norams. Tačiau vidutinei metinei infliacijai nukritus žemiau 1 proc., o atlyginimų augimui vis dar siekiant 10 proc., priežasčių nekaupti yra vis mažiau.
Norėdami ateityje gauti poreikius atitinkančią senatvės pensiją, tuo turime rūpintis patys jau dabar ir patys padidinti būsimą savo pensiją - tiek kaupdami savarankiškai, tiek susitardami su savo darbdaviu, jog prie kaupimo prisidėtų ir jis. „Swedbank“ primena, kad finansiškai ruoštis savo didžiausioms gyvenimo atostogoms reikia iš anksto. Taigi, atsidėdami pajamas jaunesniame amžiuje, galime nebedirbti ir ne tik išgyventi su gaunamomis pajamomis išėję į pensiją, bet ir gyventi taip, kaip norėtume.
Darbdavių vaidmuo kaupime
Vis dažniau, nors kol kas dar gerokai per retai, prie III pakopos kaupimo prisideda ir darbdavys, pavyzdžiui, skirdamas kelių procentų dydžio įmoką tiesiai į darbuotojo III pakopos fondą. Arba siūlydamas dvigubą modelį, pavyzdžiui, jeigu darbuotojas nusprendžia savarankiškai kaupti III pakopoje 2 proc. nuo savo atlyginimo, darbdaviai prideda papildomus 2 proc., ir tai yra aiški papildoma nauda darbuotojui. Bet net ir tokiose įmonėse, kurios siūlo šią papildomą naudą, darbuotojai ne visada skuba ja naudotis. Ir čia tikriausiai prisideda ne tik informacijos trūkumas, bet ir požiūris į pačio gyventojo indėlį siekiant finansiškai aprūpintos senatvės. Todėl svarbu ne tik skatinti darbdavius prisidėti prie darbuotojų finansinės gerovės ateityje, bet ir šviesti bei skatinti darbuotojus pasinaudoti šia galimybe.
Taip pat skaitykite: Vaikų globa: istorinė perspektyva
Kitaip nei kitose valstybėse, darbdavių vaidmuo Lietuvoje kol kas yra menkai pastebimas. Pavyzdžiui, Islandijoje privalomasis įnašas į II pensijų pakopą siekia net 15,5 proc., iš kurių darbdavių įnašas yra net 11,5 proc.
Ką verta žinoti apie pensinį amžių ir stažą?
Senatvės pensiją gali gauti asmenys, kai jie: Yra sukakę nustatytą senatvės pensijos amžių, Turi minimalų 15 metų socialinio pensijų draudimo stažą. Pensinis amžius nuo 2012 metų kasmet didėjo ir iki 2026 metų pasieks 65 metus tiek vyrams, tiek moterims. Norėdami sužinoti savo pensinį amžių, galite pasinaudoti pensinio amžiaus skaičiuokle.
Pensijos stažas 2026 metais norint gauti pilną pensiją reikia turėti sukaupus būtinąjį, 34 metų ir 6 mėnesių socialinio draudimo stažą. Iki 2027 metų, būtinasis stažas pasieks 35 metus. Kiek metų stažo reikia turėti? Nuo 2004 m. iki 2017 m. moterims ir vyrams buvo reikalingas 30 metų stažas. Nuo 2017 m. jis didėjo po 6 mėnesius ir šiuo metu reikalingas 33,5 metų darbo stažas. Jis ir toliau didės iki 2027 metų, kai pasieks 35 metai darbo stažo tiek vyrams, tiek moterims.
Darbo stažas - kas tai? Žmogus sukaupia darbo stažą per laikotarpį, kai turėjo ar turi darbo santykius ir kitus laikotarpius, kurie pagal galiojančius teisės aktus ar kolektyvines sutartis gali būti įskaičiuoti į darbo stažą. Stažą kaupia ir asmenys dirbantys su individualia veikla, turintys įmones, ūkininkai, jeigu moka socialinio draudimo įmokas. Taip pat stažas skaičiuojamas kitais atvejais.
Kas dar įeina į darbo stažą: laikotarpis, per kurį gaunate ligos, motinystės ar tėvystės pašalpas; laikas, kai išsaugoma jūsų darbo vieta ir darbo užmokestis; apmokamų atostogų laikas; neapmokamų atostogų laikas iki 14 mėnesio dienų; neapmokamos atostogos neįgaliesiems asmenims ar slaugantiems neįgalųjį, kurios tęsiasi iki 30 kalendorinių dienų; laikotarpis, už kurį mokama ilgalaikio darbo išmoka atleidžiant iš darbo; teisėto streiko laikas ir kiti įstatymuose numatyti atvejai.
Taip pat skaitykite: Vaikų patyčios mokykloje
Svarbu žinoti, kad pensija skiriama ir mokam tik tuo atveju, jeigu žmogus dėl jos pateikia prašymą „Sodrai“. Tą galima padaryti internetu arba užsukus į „Sodros“ skyrių. Dėl senatvės pensijos skyrimo į „Sodrą“ reikėtų kreiptis likus 3 mėnesiams ar mažiau iki sukaks pensijos amžius arba bet kuriuo metu vėliau. Jei kreipėtės vėliau, senatvės pensija bus išmokėta už praėjusį laikotarpį, ne ilgesnį nei 12 mėnesių iki prašymo su visais dokumentais ir duomenimis gavimo „Sodros“ skyriuje dienos.
Kaip sužinoti sukauptą stažą ir būsimos pensijos dydį
Norint sužinoti savo stažo dydį - reikia prisijungti prie „Sodra“ paskyros. Savo paskyroje galite gauti duomenis apie sukauptą darbo stažą. Paspaudę mygtuką „Gyventojui“ ar „Draudėjui/Darbdaviui“, galėsite prisijungti prie savo paskyros per banką arba naudodamiesi elektroniniu parašu. Palaukite, kol būsite nukreipti per banką į asmeninę „Sodros“ paskyrą. Jeigu prisijungimo patvirtinimas sėkmingas - savo paskyroje pasirinkite kairėje pusėje esančią skiltį „Mano suvestinės“ ir jums bus pateiktos visos suvestinės, susijusios su jūsų darbo stažu. Duomenys „Sodros“ paskyroje atnaujinami kas 6 mėnesius.
Norint sužinoti savo būsimos pensijos dydį, reikia prisijungti prie savo asmeninės „Sodros“ paskyros. Tad mažiausiai tokia suma per mėnesį padidėja pensija už vidutinį atlyginimą pradirbus vienerius metus. Tiksliau paskaičiuoti, kokio dydžio pensiją gausite, galite pasinaudoję šia „Sodros skaičiuokle“.
Pensijų dydžiai, minimalios sumos ir išankstinė pensija
2026 metais vidutinė senatvės pensija siekia 750 EUR. Tiems, kurie turi būtinąjį stažą, vidutinė pensija siekia 810 EUR. Tikimasi, kad ateityje vidutinė pensija artės prie pusės vidutinio atlyginimo. Senatvės pensiją gali gauti asmenys, kai jie yra sukakę nustatytą senatvės pensijos amžių ir turi minimalų 15 metų socialinio pensijų draudimo stažą.
Senatvės pensija neturint stažo: Būtinasis stažas pensijai gauti 2026 m. yra 34,5 metai, o nuo 2027 m. - 35 metai. Kad būtų skirta senatvės pensija, žmogui užtenka minimalaus stažo. Minimalusis stažas senatvės pensijai yra 15 metų. Jei žmogus nėra sukaupęs minimalaus stažo, jam gali būti mokama šalpos senatvės pensija. 2026 m. jos dydis yra 261 euras per mėnesį.
Minimali pensija Lietuvoje: Lietuvoje nėra nustatyta minimali pensija taip, kaip, pavyzdžiui, minimalioji mėnesinė alga. Gaunantiems pačias mažiausias pensijas gali būti mokamos pensijų priemokos. Pagal įstatyme numatytą formulę jų suma susieta su minimalių vartojimo poreikių dydžiu (MVPD), kuris 2026 m. yra 468 eurai. Sukaupus būtiną stažą, bet gaunant mažesnę pensiją už MVPD, mokama priemoka iki jo.
Pavyzdžiai: Jeigu pensija su būtinu stažu yra 430 eurų, tai prie jos pridedama 38 eurų, kad suma būtų 468 eurai (1 MVPD). Sukaupus tik minimalų 15 m. stažą, mažiausia pensija neturėtų būti mažesnė už bazinę pensiją, kuri 2026 m. yra 327,91 euro. Tačiau prie šios sumos būtų pridėta 66,68 euro dydžio priemoka, tad žmogui bendrai būtų išmokama 365,13 euro. Jei žmogus nesukaupė net minimalaus stažo, tada jam gali būti mokama šalpos senatvės pensija, kuri 2026 m. yra 261 euras.
Praktiniai patarimai: ką daryti dabar
- Patikrinkite sukauptą stažą „Sodros“ paskyroje ir skaičiuokite būsimos pensijos dydį.
- Apsvarstykite papildomą kaupimą II ir III pakopose - tai padidina pajamas senatvėje ir diversifikuoja riziką.
- Pokalbiai su darbdaviu: susitarkite, kad jis prisidėtų prie III pakopos ar siūlytų dvigubą modelį.
- Jei dirbate ilgiau, žinokite, kad atidėjus pensiją ji didinama 8 proc. už kiekvienus jos atidėjimo metus.
- Stebėkite teisės aktų pokyčius dėl stažo ir pensinio amžiaus, kad laiku pasiruoštumėte.
- Rinkitės finansiškai tvarią kasdienę biudžeto praktiką ir stenkitės nuosekliai kaupti dalį pajamų ateičiai.
Kaip sudaryti III pakopos sutartį?
Kada išeiti į pensiją ir papildomi aspektai
Nuo 2026 m. Lietuvoje ir vyrai, ir moterys senatvės pensiją gali gauti sulaukę 65 metų. Jei žmogus nedirba ir neturi pajamų, likus ne daugiau kaip 5 metams iki pensinio amžiaus, jam gali būti skiriama išankstinė senatvės pensija. Tačiau ji mažinama po 0,32 proc. už kiekvieną mėnesį, likusį iki pensinio amžiaus. Sulaukus pensinio amžiaus, žmogui nebūtina išeiti į pensiją. Jis gali kreiptis dėl atidėtos pensijos. Negalios (netekto darbingumo) pensija gali būti skiriama nesulaukus pensinio amžiaus.
Jeigu žmogus sulaukia pensinio amžiaus, tačiau nemeta darbo ir toliau gauna oficialų atlyginimą, nuo kurio mokami mokesčiai, tai pradirbus vienerius metus, pensija gali padidėti mažiausiai keliais eurais. Garbus amžius nėra kliūtis - „Sodros“ duomenimis, 2021 m. balandžio mėnesį Lietuvoje buvo beveik 69 tūkst. dirbančių pensininkų.
Paramos priemonės ir mokestinės lengvatos vyresniems darbuotojams
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija komentavo, kad vyresnių žmonių integracijos modelis bus įgyvendinamas vykdant Europos Komisijos techninės paramos projektą. Jo metu bus stengiamasi į darbo rinką įtraukti ir vyresnius žmones. „Siekiant paskatinti vyresnio amžiaus žmonių užimtumą, atsižvelgiant į jų individualius poreikius ir galimybes projekto įgyvendinimo metu dėmesys bus skiriamas į neigiamų stereotipų vyresnio amžiaus žmonių atžvilgiu mažinimą. Vyresnio amžiaus žmonės bus skatinami dalyvauti darbinėje veikloje. Bus ugdomi jų bendrųjų gebėjimų, skaitmeninių technologijų įgūdžiai. Taip pat numatomos mokestinės lengvatos darbdaviams ir darbuotojams, pavyzdžiui, darbdaviams už įdarbintus vyresnius kaip 45 metų asmenis Užimtumo tarnyba gali iki 6 mėnesių kompensuoti dalį darbo užmokesčio. Arba vyresni nei 45 metų asmenys gali pirmą kartą galės pradėti savo verslą, gavę paramą darbo vietoms steigti (iki 19,92 tūkst. eurų). Taip pat vyresni asmenys, siekdami atnaujinti ar įgyti naują kvalifikaciją ir kompetencijas, gali dalyvauti profesiniame mokyme, pameistrystėje.
Be to, anot jos, įrodyti darbdaviams apie turimas žinias ir profesinius gebėjimus, vyresniems asmenims gali būti organizuojamas neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimas. „Tiesioginiame darbe, savanoriškoje veikloje, neformaliojo mokymo metu, stažuotėse įgyti tam tikri praktiniai įgūdžiai ir kompetencijos, gali būti įvertinti ir pripažinti išduodant profesinio mokymo diplomą ar kompetenciją įrodantį pažymėjimą“.
Kaip pasiekti norimą pensiją - praktinis požiūris
O pensijų dydžiu prie Vakarų valstybių priartėsime tik tuomet, kai savarankiškai sukauptos sumos dydžiu galėsime lygiuotis, pavyzdžiui, su danais, kurių pensijų fonduose sukaupta suma siekia beveik 200 proc. nuo BVP. Priminsiu, Lietuvoje II ir III pakopos fonduose sukauptas turtas šiuo metu sudaro apie 12 proc. nuo viso šalies BVP. Taigi, norint pasiekti geresnį pensijų lygį, svarbu tiek valstybės politika, tiek individualus kaupimas.
Kaip gauti 1 041 euro pensiją? Atsakymas iš esmės yra tas pats: kaupkite papildomai, ilgai dirbkite ir didinkite savo socialinio draudimo įmokų bazę. Kaupdami savarankiškai arba suderėję su darbdaviu, galime žymiai padidinti savo pensijas. Taigi, pasirūpinti savo ilgiausiomis atostogomis - išėjimu į pensiją - yra itin svarbi užduotis.
| Rodiklis | 2026 m. reikšmė |
|---|---|
| Pensinis amžius | 65 metai |
| Būtinasis stažas pilnai pensijai | 34 m. 6 mėn. |
| Minimalus stažas pensijai | 15 metų |
| Vidutinė senatvės pensija | 750 EUR |
| Vidutinė pensija turint būtinąjį stažą | 810 EUR |
| Bazinė pensija (2025 m.) | 298,45 EUR |
tags: #ar #pasirupinai #savo #pensija