Socialinis kontraktas - tai susitarimas tarp skirtingų visuomenės grupių, kuriuo siekiama užtikrinti socialinę gerovę ir stabilumą. Lietuvoje socialinio kontrakto elementų galima rasti įvairiose srityse, o vienas iš pavyzdžių - kolektyvinės sutartys, reguliuojančios darbo santykius ir socialines garantijas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kartu su 6 profesinėmis sąjungomis, veikiančiomis socialinių paslaugų įstaigose ir atstovaujančiomis socialinių paslaugų srities darbuotojus, dar nuo 2015 metų vedė derybas dėl socialinių paslaugų šakos kolektyvinės sutarties parengimo ir pasirašymo. Profesinės sąjungos atstovavo darbuotojų interesus, ministerija buvo įgaliota atstovauti darbdavius. Po beveik trejų metų, t.y. š. m. gegužės 18 d. buvo pasirašyta Socialinių paslaugų šakos kolektyvinė sutartis, kuri taikoma 35 socialinių paslaugų įstaigose. Minėtose 35 socialinių paslaugų įstaigose dirba beveik 3,2 tūkst. darbuotojų, iš kurių, pagal profesinių sąjungų pateiktą informaciją, apie 1 tūkst. Sutartį pasirašiusių profesinių sąjungų nariams, kurie turi atestacines kategorijas, įgytas vadovaujantis Socialinių darbuotojų atestacinės tvarkos aprašu, patvirtintu socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr.
Socialinis dialogas - svarbi socialinio kontrakto dalis
Sutarties nauda ir priedai
Sutartį pasirašiusių profesinių sąjungų nariams savo darbo laiku pavaduojančiam nesantį darbuotoją (laikinai vykdant nesančio darbuotojo funkcijas), mokama 30 proc. darbuotojo pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio priemoka. Už pavadavimą, kai pavaduojamojo darbo krūvis paskirstomas keliems darbuotojams, priemoka paskirstoma proporcingai jam tenkančiam krūviui. Už papildomų pareigybės aprašyme nenustatytų užduočių vykdymą mokama iki 30 proc. pareiginės algos pastoviosios dalies dydžio priemoka, priklausomai nuo papildomų užduočių kiekio ir sudėtingumo. Profesinės sąjungos pirmininkui suteikiama 10 proc.
Įvadas į Rousseau: Socialinė sutartis
Sutartį galima rasti Kolektyvinių sutarčių registre.
Taip pat skaitykite: Lietuvos VSD sistema
Reakcija į sutartį
Po sutarties pasirašymo apie tai buvo pasigirta viešai, tai sukėlė daug aistrų pačioje socialinių darbuotojų bendruomenėje. Nors atrodo, kad nieko labai tokio „vau“ sutartyje ir nėra, bet ji kažkodėl kelia daug visokio susierzinimo. Vieni tarsi pyksta, kad nebuvo įtraukti į derybas, kiti pyksta, kad per mažai garantijų iškovota, dar kiti pyksta, kad netaikoma ir kitose įstaigose. Nežinau ar reikia džiaugtis tokiais "susitarimais".
Susitarimas dėl kolektyvinės sutarties
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, veikianti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gegužės 2 d. nutarimą Nr. 434 ,,Dėl įgaliojimų pasirašyti socialinių paslaugų šakos kolektyvinę sutartį suteikimo“, ir Lietuvos socialinių įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga, Lietuvos socialines paslaugas teikiančių darbuotojų profesinė sąjunga, Lietuvos socialinių darbuotojų profesinė sąjunga „Solidarumas“, Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga, Lietuvos visuomeninių paslaugų profsąjungų federacija, veikiančios pagal savo įstatus ir atstovaujančios socialinių paslaugų įstaigų darbuotojams, vadovaujasi 2018 m. gegužės 18 d. Socialinių paslaugų šakos kolektyvinės sutarties Nr.
Svarbūs punktai
- Lietuvos socialinių paslaugų šakos dvišalė taryba - Sutartimi įsteigtas, nuolat veikiantis Sutarties priežiūros bei šakos informavimo ir konsultavimo socialinės partnerystės organas.
- Lietuvos socialinių paslaugų šakos dvišalę tarybą sudaro ne mažiau kaip 3 ir ne daugiau kaip 5 kiekvienos šalies atstovai.
- Sutartis taikoma visiems socialinių paslaugų įstaigų, įtrauktų į Įstaigų sąrašą, darbuotojams, kurie Sutarties pasirašymo dieną yra profesinių sąjungų nariai.
- Sudarant darbdavio lygmens kolektyvinę sutartį, galima nukrypti nuo Sutarties nuostatų, jeigu gerinamos sąlygos darbuotojams.
- Nustatant profesinių sąjungų narių darbo užmokestį, taikomos Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo bei Sutarties nuostatos.
Darbo apmokėjimas
Profesinės sąjungos narių darbo užmokestį sudaro pareiginė alga (pastovioji ir kintamoji dalys), priemokos, mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą, budėjimą, darbą, esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, ir premijos. Profesinės sąjungos narių pareiginės algos kintamosios dalies ir priemokų suma negali viršyti 80 proc.
Kiti svarbūs klausimai
Darbuotojų darbo apmokėjimo bei darbo apmokėjimo sistemos keitimo, pareigybės aprašymo keitimo, pareigybės lygio nustatymo, profesinės patirties trukmės skaičiavimo, pareiginės algos kintamosios dalies skyrimo, priemokų darbuotojams už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą, premijų skyrimo bei kiti svarbūs klausimai aptariami ir (ar) derinami socialinių paslaugų įstaigos kolektyvinėje sutartyje, jos nesant - įstaigos dvišalėje taryboje. Apie pareiginės algos pastoviosios dalies, pareiginės algos kintamosios dalies, priemokų prie atlyginimo ir kitų išmokų skyrimo tvarkos pasikeitimus darbdavys informuoja profesinę sąjungą likus ne mažiau kaip 5 darbo dienoms iki numatomų pakeitimų įsigaliojimo dienos ir surengia viešas konsultacijas. Konsultacijų išvados įforminamos protokolu.
Socialinės paslaugos Lietuvoje
Taip pat skaitykite: Pensijų pasirinkimai Lietuvoje
Dvišalės tarybos vaidmuo
Lietuvos socialinių paslaugų šakos dvišalė taryba parengia ir iki 2020 m. gegužės 1 d.
Įstaigų vadovų veiklos vertinimas
Socialinių paslaugų įstaigų vadovų ir kitų darbuotojų veikla vertinama Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
Įsigaliojimas
Susitarimo 6 punktas įsigalioja 2020 m.
| Šalis | Atstovaujama grupė | Tikslas |
|---|---|---|
| Socialinės apsaugos ir darbo ministerija | Darbdaviai | Atstovauti darbdavių interesus |
| Profesinės sąjungos | Darbuotojai | Atstovauti darbuotojų interesus |
Taip pat skaitykite: Apie Lietuvos socialinius sluoksnius
tags: #lietuvos #socialinio #kontraktoteritorija