Nuo liepos 1 d. GPM lengvata nebus taikoma ir nedarbo socialinio draudimo išmokoms. Pagal dabar galiojantį įstatymą neapmokestinamos yra pašalpos, mokamos iš valstybės, savivaldybių „Sodros“ biudžeto, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas.
Seime pristatydama tokį įstatymo pakeitimą socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė sakė: „Jame yra numatoma, kad GPM yra apmokestinamos tik tos nedarbo socialinio draudimo išmokos, kurios bus paskirtos jau įsigaliojus naujam įstatymui, tai yra po liepos 1 d.“
Seimui galutinai priėmus atitinkamas įstatymo pataisas, taip pat turėtų keistis šių išmokų skyrimo ir mokėjimo tvarka.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo rinkos skyriaus vyriausiosios specialistė Lauros Audinytė paaiškino, kad priėmus naujas pataisas nedarbo draudimo išmoka būtų skiriama jei iki įsiregistravimo darbo biržoje darbuotojas turės ne trumpesnį kaip 12 mėn. nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėn.
„Taip būtų užtikrinta bedarbių apsauga netekus darbo, nes esant galimybei teisei į nedarbo draudimo išmoką reikalaujamą stažą įgyti per ilgesnį laikotarpį, padidėtų asmenų, turinčių teisę gauti nedarbo draudimo išmokas, skaičius“, - rašoma teisės akto aiškinamajame rašte.
Taip pat skaitykite: Kas moka įmokas?
Išmokos būtų mokamos 9 mėn., jų mokėjimo trukmės nediferencijuojant pagal nedarbo draudimo stažą. Esą ilginant išmokos trukmę bus įgyvendinta Europos Komisijos rekomendacija - „didinti nedarbo draudimo išmokų aprėptį ir adekvatumą“.
Kaip veikia savarankiško darbo mokestis (ir kaip jo NIEKADA nemokėti!)
Anot L. Audinytės, planuojama, kad maksimali nedarbo draudimo išmoka didės apie 40 proc. Nuo metų vidurio nedarbo draudimo išmoka būtų apskaičiuojama kaip pastovios ir kintamos dalių suma.
Pastovią išmokos dalį sudarytų 30 proc. minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Dabar tai būtų lygu 114 Eur (380 Eur x 30 proc.). Kintama išmokos dalis 1-3 jos mokėjimo mėnesį būtų 50 proc. darbuotojo vidutinių mėnesinių pajamų; 4-6 mėnesį - 40 proc. vidutinių pajamų; 7-9 mėnesį - 30 proc. pajamų.
Kiekvienu atveju nedarbo draudimo išmoka negalės būti didesnė nei 75 proc. Statistikos departamento skelbiamo vidutinio mėnesinio bruto (t. y. neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio. 2016 m. IV ketvirtį vidutinis darbo užmokestis buvo beveik 823 Eur, taigi skaičiuojant pagal šį dydį, maksimali nedarbo draudimo išmoka būtų 617,25 Eur (823x75proc.).
Nuo šios sumos būtų skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos ir gyventojų pajamų mokestis.
Taip pat skaitykite: Išmokos gavimo sąlygos
„Dėl nedarbo socialinio draudimo aprėpties augimo ir šios išmokos mokėjimo trukmės pailginimo padidės nedarbo socialinio draudimo išlaidos.
„Sodros“ biudžeto 2017 m. rodiklių įstatyme nustatyta, kad nedarbo socialinio draudimo įmokų tarifas nuo 2017 m. liepos 1 d. nuo 1,1 procento didinamas iki 1,6 procento, o tais atvejais, kai sudaryta terminuota darbo sutartis, nedarbo socialinio draudimo įmokos tarifas už apdraustąjį nuo 2017 m. liepos 1 d. didinamas du kartus.
Tačiau konkrečių metų išlaidos nedarbo socialiniam draudimui priklauso nuo ekonomikos ciklo fazės ir jos lemiamo nedarbo lygio“, - rašoma projekto aiškinamajame rašte.
Primename, kad pagal dabar galiojantį įstatymą, GPM neapmokestinamos nedarbo draudimo išmokos mokėjimo trukmė priklauso, nuo šios rūšies draudimo stažo. Ji svyruoja nuo 6 mėn. (jei stažas nesiekia 25 metų) iki 9 mėn. (kai stažas viršija 35 metus). Išmoka neskiriama, jei darbuotojas neturi 1,5 metų stažo per pastaruosius 3 metus.
Nedarbo draudimo išmoka dabar taip pat apskaičiuojama kaip pastovios ir kintamos dalių suma. Pastovi dalis yra lygi valstybės remiamų pajamų dydžiui (šiuo metu - 102 Eur), o ne daliai MMA, kaip numatyta naujame įstatyme.
Taip pat skaitykite: Nedarbo išmoka Lietuvoje: gidas
Apskaičiuojant kintamąją išmokos dalį, darbuotojo kiekvieno iš 36 mėnesių (skaičiuojant iki užpraeito ketvirčio pabaigos) pajamos dalijamos iš tuo metu buvusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų (šiuo metu - 476 Eur) ir išvedamas šio dydžio vidurkis. Tada jis dauginamas iš išmokos skyrimo dieną galiojusių draudžiamųjų pajamų ir iš 0,4.
Pirmus 3 mėn. mokama visa nedarbo išmoka, nuo ketvirto - pastovi išmokos dalis ir pusė kintamos dalies. Bet kuriuo atveju, išmoka negali būti didesnė kaip 70 procentų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžio. Taigi, šiuo metu išmoka negali būti didesnė kaip 333,2 Eur (476 x 30 proc.).
„Sodros“ duomenimis, šiuo metu nedarbo draudimo išmoką gauna apie 44 tūkst. asmenų. Vidutinis jos dydis yra 197,2 Eur per mėn.
Pagal dabar galiojantį įstatymą neapmokestinamos yra pašalpos, mokamos iš valstybės, savivaldybių „Sodros“ biudžeto, išskyrus ligos, motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas. Nuo liepos 1 d. ši nuostata bus pakeista, o GPM lengvata, be kita ko, nebus taikoma ir nedarbo socialinio draudimo išmokoms.
Svarbu! Nuo 2025 m. sausio 1 d. NPD didėja, todėl gyventojų pajamų mokestis (GPM) gali sumažėti. Tačiau, tai priklauso nuo konkrečios situacijos ir gaunamų pajamų dydžio.
Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas (toliau - GPMĮ) reglamentuoja pajamų apmokestinimą. Pajamų mokestį turi mokėti pajamų gavę: nuolatiniai Lietuvos gyventojai ir nenuolatiniai Lietuvos gyventojai, mokantys pajamų mokestį nuo pajamų, kurių šaltinis yra Lietuvoje.
Mokestinis laikotarpis - kalendoriniai metai.
Mokesčio objektas:
- Visos nuolatinio Lietuvos gyventojo pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje ir ne Lietuvoje.
- Šios nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamos:
- Per nuolatinę bazę vykdomos individualios veiklos pajamos ir užsienio valstybėse gautos arba uždirbtos pajamos, priskiriamos tai nuolatinei bazei Lietuvoje tuo atveju, kai tos pajamos susijusios su nenuolatinio Lietuvos gyventojo veikla per nuolatinę bazę Lietuvoje.
- Šios ne per nuolatinę bazę gautos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje:
- Palūkanos, išskyrus palūkanas už Vyriausybės ne nuosavybės vertybinius popierius.
- Pajamos iš paskirstytojo pelno ir išmokos valdybos ir stebėtojų tarybos nariams.
- Pajamos už nekilnojamojo pagal prigimtį daikto, esančio Lietuvoje, nuomą.
- Honorarai.
- Su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos.
- Sporto veiklos pajamos, įskaitant pajamas, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias su šia veikla, nesvarbu, ar jos išmokamos tiesiogiai sportininkui ar trečiajam asmeniui, veikiančiam sportininko vardu.
- Atlikėjų veiklos pajamos, įskaitant pajamas, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusias su šia veikla, nesvarbu, ar jos išmokamos tiesiogiai atlikėjui ar trečiajam asmeniui, veikiančiam atlikėjo vardu.
- Pajamos, gautos už parduotą ar kitokiu būdu perleistą nuosavybėn kilnojamąjį daiktą, jeigu šios rūšies daiktui pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis daiktas yra (ar privalo būti) įregistruotas Lietuvoje, taip pat nekilnojamąjį daiktą, esantį Lietuvoje.
- Kompensacijos už autorių arba gretutinių teisių pažeidimus.
Pajamų mokesčio tarifas: 20 %
Su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių metinių pajamų (neįskaitant apskaičiuotų 2018 m. ar anksčiau) dalis, neviršijanti: 60 VDU* (2024 m., 2023 m., 2022 m., 2021m.), 84 VDU* (2020 m.), 120 VDU* (2019 m.) - 32 % -2020 m. ir vėliau; 27 % -2019 m.
Su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių metinių pajamų (neįskaitant apskaičiuotų 2018 m. ar anksčiau) dalis, viršijanti: 60 VDU* (2024 m., 2023 m., 2022 m, 2021 m.), 84 VDU* (2020 m.), 120 VDU* (2019 m.). 2018 m. ar ankstesniais metais apskaičiuotos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, išmokėtos 2019 m. ir vėliau (neatsižvelgiant į metinių pajamų sumą) - 15 %.
Ligos išmokos (įskaitant išmokamas darbdavio), motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros ir ilgalaikio darbo išmokos (neatsižvelgiant į metinių pajamų sumą) - 15 %.
Individualios veiklos pajamos - 15 % (atėmus mokesčio kreditą).
Ne individualios veiklos pajamų, gautų už parduotas ar kitaip perleistas nuosavybėn atliekas, dalis, neviršijanti 120 VDU* (nuo 2019 m.) - 5 %.
Tokių nesusijusių su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais metinių pajamų dalis, neviršijanti 60 VDU* (2024 m., 2023 m., 2022 m., 2021 m.), 84 VDU* (2020 m.), 120 VDU* (2019 m.): tantjemų ar atlygio už veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamo vietoj tantjemų arba kartu su jomis, iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, gautų autorinių atlyginimų, mažųjų bendrijų vadovų, kurie nėra tų mažųjų bendrijų nariai, pagal civilinę (paslaugų) sutartį už vadovavimo veiklą gautų pajamų - 32% - nuo 2020 m. 27% - 2019 m.
Nesusijusių su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais pajamų (išskyrus pajamas iš individualios veiklos, paskirstytąjį pelną, tantjemas ir atlygį už veiklą stebėtojų taryboje, valdyboje, paskolų komitete, iš darbdavio pagal autorines sutartis, mažųjų bendrijų vadovų (kurie nėra tų mažųjų bendrijų nariai) pagal paslaugų sutartį gautas pajamas) dalis, neviršijanti 120 VDU* (nuo 2019 m.): palūkanų, autorinių atlyginimų ne iš darbdavio, iš turto pardavimo (kitokio perleidimo nuosavybėn), iš turto nuomos, honorarų, azartinių lošimų laimėjimų, dovanų, prizų ne iš darbdavio, ir kt. - 20 %.
Fiksuoto dydžio Už pajamas, nuo kurių pajamų mokestis sumokamas įsigyjant verslo liudijimą.
VDU - vidutinis darbo užmokestis, taikomas apdraustųjų asmenų valstybinio socialinio draudimo įmokų bazei skaičiuoti:
- 2025 m. 1 VDU - 2 108,88 Eur; 60 VDU - 126 532,80 Eur; 120 VDU-253 065,60 Eur.
- 2024 m. 1 VDU - 1 902,70 Eur; 60 VDU - 114 162 Eur; 120 VDU - 228 324 Eur.
- 2023 m. 1 VDU - 1 684,90 Eur ; 60 VDU - 101 094 Eur; 120 VDU - 202 188 Eur.
Mokesčio lengvatos:
- Neapmokestinamosios pajamos (GPMĮ 17 straipsnis).
- Neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), taikomas su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms (GPMĮ 20 straipsnis).
- Iš pajamų atimamos išlaidos (GPMĮ 21 straipsnis).
Gyventojams, kurių su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos (toliau - su darbo santykiais susijusios pajamos) per mėnesį neviršija minimaliosios mėnesinės algos (toliau - MMA), galiojusios 2025 m. mokestinio laikotarpio sausio 1 dieną, vieno dydžio (1 038 Eur), taikomas mėnesio NPD - 747 Eur.
Iš pajamų gali būti atimama: iki 1 500 Eur suma, sumokėta kaip:
- Papildomos gyventojų įmokos į II pakopos pensijų kaupimo fondą, kurios yra didesnės nei 3 procentai šio gyventojo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.
- Įmokos į III pakopos pensijų kaupimo fondą.
- Gyvybės draudimo įmokos.
Bendra visų atimamų išlaidų suma neturi viršyti 25 procentų visų apmokestinamųjų pajamų sumos.
Išlaidos atimamos iš nuolatinio Lietuvos gyventojo metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje deklaruotų pajamų, apmokestinamų taikant 15, 20 ar 32 (2019 m. - 27) procentų pajamų mokesčio tarifą.
Metinę pajamų mokesčio deklaraciją pateikti privalo nuolatinis Lietuvos gyventojas:
- Kuriam atsiranda pareiga perskaičiuoti pajamų mokestį pagal GPMĮ 6 straipsnio 1¹ ir 1² dalių nuostatas (t. y. taikant progresyvų mokesčio tarifą), ir (ar) metinį NPD - GPMĮ 20 straipsnyje nustatyta tvarka.
- Gavęs apmokestinamųjų pajamų, pagal pajamų mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamų B klasės pajamoms.
- Kuriam pagal Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymą atsiranda pareiga deklaruoti turtą (išskyrus gyventojus, pageidaujančius gauti piniginę socialinę paramą ar paramą būstui įsigyti (išsinuomoti), ir jų šeimų narius, taip pat atskaitinę turto deklaraciją teikiančius asmenis).
- Mokestiniu laikotarpiu įsigijęs verslo liudijimą ar įregistravęs individualią veiklą, net jei individualios veiklos pajamų negavo.
- Kuris pageidauja pasinaudoti teise atimti GPMĮ 21 straipsnyje nurodytas išlaidas.
