Šiame straipsnyje aptariami siūlymai dėl Afganistano karo veteranų ir dalyvių pensijų didinimo Lietuvoje, jų teisiniai statusai bei socialinės apsaugos sritys, susijusios su 1939-1990 metų okupacijų nukentėjusiais asmenimis. Pagrindinis dėmesys skiriamas papildomų pensijų dydžiui, jų sąryšiui su socialiniu draudimu bei galimybei įgyti nukentėjusiųjų karo statusą, kaip įtvirtinta siūlyme. Straipsnyje taip pat įtrauktos istorinės kontekstinės nuorodos ir nuomonių išvadų fragmentai, kuriuos pateikė įvairios veteranių organizacijos bei ekspertai.
Teisiniai paleidimo taškai: kas gali gauti papildomą valstybės pensiją
Šios pensijos būtų skiriamos asmenims, sulaukusiems senatvės pensinio amžiaus arba pripažinus juos I-os ar II-os grupės invalidais. Papildomos pensijos būtų valstybinių pensijų bazės dydžio, t.y. 138 Lt, šie asmenys taip pat gautų socialinio draudimo senatvės arba invalidumo pensijas. Padidintas nukentėjusių asmenų valstybines pensijas gautų tie asmenys, kurie buvo sužaloti atlikdami būtinąją karinę tarnybą Afganistane 1979-1989 metais. Vyriausybė taip pat siūlo Seimui apibrėžti Afganistane kariavusių būtinosios karinės tarnybos karių teisinį statusą Asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatyme.
Istorinės ir socialinės problemos: dabartinė situacija Afganistano karo veteranams Lietuvoje
Afganistano karo veteranų skaičiai Lietuvoje - apie 4,5 tūkst. - daliai jų prisiminimai išlieka itin sunkūs: kai kurie jų patys nutraukė gyvenimo kelią, kiti mirė nuo ligų. „Afganistane visi gyvenome antisanitarinėmis sąlygomis: ypač pirmieji, tarp kurių aš buvau. Dantų šepetėlių niekas neturėjo. Visi vaikščiojo utėlėti.“ Tokie pasakojimai rodo didžiulius psichologinius ir fizinius iššūkius grįžus į Lietuvos realybę. Tyrimai rodo, kad net 30 proc. turi potrauminio streso sutrikimą (PTSS).
Lietuvoje dalis veteranų teisiškai nėra aiškiai įtvirtinta - turimas „Nukentėjęs nuo 1939-1990 metų okupacijų“ statusas suteikia teises, bet jo taikymas pensijoms prieinamas tik išeinant į pensiją ar įgijus I-II grupės negalią. Pensijos dydis apie 200 litų, o daugelis dalyvių ir toliau lieka be tinkamos socialinės reabilitacijos pagalbos.
Kaso sritis: ką siūlo ekspertai ir visuomeniniai judėjimai
Tyrimų vadovai ir veteranų atstovai siūlo skirti kompensacijas ir socialinę reabilitaciją: kompensuoti iš valstybės biudžeto ne mažiau kaip 14 dienų kasmetinį prevencinį - sanatorinį gydymą; dvigubinti/trigubinti Afganistane atliktą tarnybos laikotarpį įtraukiant į laikotarpį skaičiuojant pensinį amžių; kompensuoti dantų protezavimo išlaidas. Taip pat siūloma įtraukti karo veteranų teisinį statusą į įstatymus, reglamentuojančius antihitlerinės koalicijos dalyvius, Afganistano karo dalyvius ir taikos palaikymo misijų dalyvius.
Taip pat skaitykite: Kelionės išlaidų kompensacija: ką reikia žinoti
Organizacijos „Miražas“ Klaipėdoje atstovai pabrėžia politinį nusiteikimą įgyti realų kurso į nukentėjusiųjų kare statusą. Jie kritiškai vertina dabartinę situaciją: „Lietuvos valdžia - politinė impotentė. Ji nedrįsta Rusijos paprašyti atlyginti žalą „afganams“, tačiau nuolankiai pataikauja NATO.“
Socialiniai aspektai ir žmonių istorijos: asmeninė kalba
Jurga PETRONYTĖ prisimena: „Aš - afganas. Tai ne tautybė, tai priklausomybė nuo buvusio karo... Ar suprantate, kad karas liečia visus? Neleiskime vaikams kariauti!“ Ši asmeninė istorija atspindi platų poreikį pripažinti traumas ir užtikrinti išlygintą socialinį statusą tiems, kurie buvo priversti ginti svetimos šalies interesus.
Karo veteranų bendruomenė tęsia iniciatyvas: planuojama išleisti prisiminimų knygas ir sukurti registrą, kuriame būtų įtraukti apie 5 000 karo dalyvių duomenys. Klaipėdoje bei Vilniuje rengiamų prisiminimų rinkinių tikslas - suvienyti veteranus, skatinti tarpusavio pagalbą ir skirti paramą sunkiausioms šeimoms.
Pokyčiai įstatymų ir politika: ką reikia žinoti
AR numatyti teisės aktai įsigalės, priklauso nuo Seimo sprendimo. Siūloma aiškiai apibrėžti teisinį statusą, kuris suteiktų teisę į valstybinę pensiją ne tik išėjus į pensiją, bet ir esant I-II grupės negalios lygmeniui, taip pat įtraukti papildomas kompensacijas ir prevencinę reabilitaciją.
Organizacijų kritiką remia žiniasklaida ir visuomenė: „Taikos palaikymo misijų dalyviams reikia aiškaus statuso ir teisinės apsaugos, o tai turėtų būti tarptautinių sutarčių ir nacionalinių įstatymų derinimas.“
Taip pat skaitykite: Ką daryti, jei esi priklausomas nuo telefono?
Papildomos rekomendacijos: ką siūlo ekspertai dėl sveikatos ir socialinės apsaugos
Ekspertai siūlo: sustiprinti prevencinę reabilitaciją, įtraukti laikotarpį Afganistane į pensinį amžių skaičiavimą, kompensuoti protezavimo išlaidas, plėsti socialinę reabilitaciją ir psichologinę pagalbą. Taip pat pabrėžiama būtinybė stiprinti viešąją nuomonę ir dėmesį Vietnamų, Afganistano ir kitų karinių operacijų veteranų sunkumams, nepriklausomai nuo jų nuomonės ar politinių įsitikinimų.
Istorinės ištraukas ir svarbios datos
1978 m. balandžio mėn. Afganistane įvyko karinį perversmą; 1979 m. gruodžio 25 d. įvyko Kabulo oro uosto užėmimas ir pradėjo karą. 1988 m. balandžio 14 d. Ženevoje buvo pasirašytas susitarimas tarp Afganistano, Pakistano, SSRS ir JAV. Karas nusinešė daugybę gyvybių ir paveikė milijonus žmonių.
Afganistano karo veterano Prisiminimai.
Lietuvos gynimo ir taikos misijos kontekste svarbu pažymėti, kad dalyvių teisinis statusas ir socialinės garantijos yra įtvirtintos ne tik nacionaliniu lygiu, bet ir tarptautinėse įsipareigojimuose, ką būtina atsižvelgti formuojant ateities politiką.
| Grupė | Tikslas / statusas | Teisinė forma | Pagrindinis iššūkis |
|---|---|---|---|
| Nukentėję nuo Afganistano karo 1979-1989 | Teisinio statuso įtvirtinimas | Karo veteranų įstatymas / įstatymo pataisos | Teisinio statuso aiškumas |
| Asmenys I-II grupės neįgalumo / senatvės | Savarankiškai papildoma pensija | Valstybinės pensijos bazės dydis 138 Lt | Pritaikymas socialiniam draudimui |
Bendras tikslas - užtikrinti, kad Afganistano karo veteranai ir susiję dalyviai gautų tinkamą socialinę apsaugą, įskaitant papildomas pensijas, prevencinį gydymą ir psichologinę pagalbą, bei turėtų aiškų teisinį statusą, kuris atitiktų jų išgyventą patirtį ir neatšauktiną vertę Lietuvos visuomenėje.
Taip pat skaitykite: Socialiniai darbuotojai: teisės ir pareigos