Smurtas artimoje aplinkoje - tai įvairios formos fizinė, seksualinė, psichologinė ar ekonominė žala, kurią asmuo patiria dėl dabartinio arba buvusio partnerio veiksmų. Tai gali būti bet kokios rūšies agresija ar prievarta, sukelianti fizinę ar emocinę žalą, kurią vykdo partneris arba šeimos narys. Ši problema yra plačiai paplitusi ir kasdien paveikia milijonus žmonių įvairiose pasaulio šalyse. Šio smurto poveikis siekia ne tik fizinį skausmą, bet ir gilius psichologinius bei emocinius padarinius, kurie ilgai lieka net po smurto pasibaigimo. Dažnai kalbama apie tai, kad smurtas artimoje aplinkoje gali paveikti bet kokio amžiaus, lyties, rasės, etninės kilmės, socialinio ar ekonominio statuso asmenis.
1. Fizinis smurtas - tai smurto forma, kai asmuo naudoja fizinę jėgą, siekdamas sukelti skausmą ar sužeisti partnerį. Tai gali būti smūgiai, spardymas, gniaužymas ar kiti fizinio poveikio veiksmai, kurie daro žalą. 2. Seksualinis smurtas - kai asmuo yra verčiamas ar prievartaujamas dalyvauti seksualinio pobūdžio veiksmuose, nepaisant jo sutikimo. Seksualinis smurtas sukelia ne tik fizinį skausmą, bet ir ilgalaikes emocines žaizdas, praradus pasitikėjimą savimi ir kitais žmonėmis. 3. Persekiojimas - tai pasikartojančios, nepageidaujamos dėmesio formos, dėl kurių aukos jaučiasi nesaugios ir nuolat persekiojamos. Persekiojimas apima pranešimų siuntimą, sekimą ar bandymą užmegzti kontaktą, net ir gavus aiškų atsisakymą. 4. Psichologinė agresija - tai emocinio poveikio forma, kai siekiama kontroliuoti, įbauginti arba žeminti partnerį, naudojant žodinius ir neverbalinius būdus. Psichologinė agresija gali apimti nuolatinį kritikavimą, gėdinimą, manipuliaciją ir grasinimus.
Smurtas artimoje aplinkoje yra itin paplitęs tarp paauglių ir jaunų žmonių, o moterys iš įvairių rasinių ir etninių grupių patiria jį neproporcingai dažnai. Tyrimai rodo, kad rizikos veiksniai, tokie kaip mažos pajamos, žemesnis išsilavinimas, nepalankios vaikystės patirtys bei bedarbystė, gali didinti smurto riziką. Šie faktoriai dažnai yra susiję ir su kitomis socialinėmis bei ekonominėmis problemomis, kurios gali skatinti smurtą artimoje aplinkoje.
Smurtas artimoje aplinkoje neigiamai veikia aukų fizinę ir psichinę sveikatą. Fiziniai padariniai apima įvairius sužeidimus, galvos skausmus, nemigą, lėtinį skausmą, virškinimo problemas bei kitas sveikatos problemas. Tyrimai rodo, kad apie 75 % išgyvenusių smurto šeimoje patiria fizinius sužalojimus, tarp jų ir rimtas traumas. Šalia fizinių sužalojimų, tokie žmonės dažnai patiria ir potrauminio streso sutrikimą (PTSD), depresiją, ir net minčių apie savižudybę.
Nors smurtas artimoje aplinkoje turi rimtų padarinių, daugeliui aukų yra sunku kreiptis pagalbos. Pagrindinės priežastys - baimė dėl galimų pasekmių, nepasitikėjimas valdžios institucijomis, stigma ir gėda. Dažnai išgyvenusios prievartą aukos nenori ar bijo pranešti apie savo patirtį, nes bijo keršto ar nėra tikros, ar joms bus suteikta reikiama pagalba. Pagalbos ieškojimas ir kreipimasis į psichikos sveikatos priežiūros specialistus gali būti itin svarbūs norint įveikti smurto padarinius. Tačiau svarbu užtikrinti, kad aukoms būtų suteikta galimybė saugiai ir anonimiškai kreiptis pagalbos, jei jos to nori. Tinkama pagalba gali padėti nukentėjusiems atgauti pasitikėjimą savimi ir pradėti sveikimo procesą. Ši informacija skirta tik susipažinimui ir nepakeičia gydytojo konsultacijos.
Taip pat skaitykite: Teisinis ir socialinis psichologinio smurto aspektas
Sexualinis smurtas artimoje aplinkoje yra viena labiausiai latentinių ir sunkiausiai atpažįstamų smurto formų, nors ji daro didelę žalą žmogaus psichinei ir emocinei sveikatai. Dažnai klaidingai manoma, kad seksualinis smurtas negali vykti santuokoje ar ilgalaikiuose santykiuose, tačiau tai nėra tiesa. Seksualinis smurtas artimoje aplinkoje gali pasireikšti tarp sutuoktinių, partnerių ar buvusių partnerių, kai vienas asmuo verčia kitą dalyvauti seksualiniuose veiksmuose be laisvo ir aiškaus sutikimo. Seksualinis smurtas santuokoje ar partnerystėje apima prievartą, spaudimą, manipuliaciją ar grasinimus, kai asmuo jaučiasi priverstas užsiimti seksu, bijodamas pasekmių, konflikto, atstūmimo ir emocinio ar fizinio smurto. Daug nukentėjusiųjų ilgą laiką nesupranta, kad patiria seksualinį smurtą, nes visuomenėje vis dar gajūs mitai, jog santuokoje seksas yra „pareiga“ arba „natūrali santykių dalis“. Tačiau sutikimas visada turi būti savanoriškas, aiškus ir gali būti atšauktas bet kuriuo metu, nepriklausomai nuo santykių statuso. Seksualinis smurtas santuokoje dažnai lieka paslėptas, nes nukentėjėjęs asmuo jaučia gėdą, kaltę ar baimę būti nesuprasti. Dažnai smurtautojas yra artimas žmogus, nuo kurio nukentėjęs asmuo gali būti emociškai ar finansiškai priklausomas. Tokiose situacijose labai svarbu suprasti, kad atsakomybė už smurtą visada tenka smurtautojui, o ne smurtą patyrusiam asmeniui.
Jeigu patiriamas seksualinis smurtas artimoje aplinkoje, svarbu žinoti, kad pagalba yra prieinama. Lietuvoje Nacionalinis informacijos apie seksualinį smurtą centras „Prabilk“ teikia nemokamą ir konfidencialią emocinę bei informacinę pagalbą suaugusiems, patyrusiems seksualinį smurtą, įskaitant smurtą santuokoje ar kituose artimuose santykiuose. Seksualinis smurtas artimoje aplinkoje yra rimta visuomenės problema, apie kurią būtina kalbėti atvirai. Tik didinant informuotumą, griaunant mitus ir informuoti apie sutikimą bei užtikrinant pagalbos prieinamumą galima padėti nukentėjusiems asmenims jaustis išgirstiems ir saugiems. Prabilk.lt puslapyje galima rasti informaciją apie seksualinį smurtą bei nurodyti kontaktai, kuriais galima kreiptis - parašyti laišką, paskambinti ar parašyti žinutę pokalbių lange. Jums atsakys tą pačią dieną, o jei tai išeiginė diena - kitą darbo dieną. Nemokama ir konfidenciali pagalba teikiama telefonu +370 661 69 990 arba internetu darbo dienomis nuo 13:00 val. - 17:00 val. Kreipiantis nedarbo metu, atsakoma kitą darbo dieną.
Smurtas artimoje aplinkoje yra esamo / buvusio partnerio, sutuoktinio, globėjo ar kito artimo asmens sisteminė prievarta, kurios tikslas - įbauginti ir kontroliuoti kitą asmenį. Paprastai smurtą patiria silpnesni, priklausomi šeimos nariai - moterys, vaikai, seneliai. Dažniausiai smurtas šeimoje linkęs pasikartoti ir dažnėti. Pasikartojančių smurtinių veiksmų ciklas vadinamas smurto ratu, kurį sudaro trys etapai. Dažniausiai šeimoje patiriamas smurtas - tai ne vienkartinis agresijos protrūkio atvejis, bet pasikartojantis elgesys, vadinamas sisteminiu smurtu. Smurtautojas pasitelkia įvairias galios ir kontrolės taktikas, siekdamas įbauginti partnerę ir priversti paklusti jo valiai. Šių taktikų komplektas vadinamas „Galios ir kontrolės ratu“. Jis paaiškina sisteminio smurto pasireiškimą artimoje aplinkoje.
Viešąsias funkcijas atliekanti institucija, kuri teikia nemokamą, konfidencialią, specializuotą kompleksinę pagalbą smurtą patyrusiesiems visoje Lietuvoje, padeda užtikrinti apsaugą ir teisines procedūras. Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacija vienija 14 moterų nevyriausybinių organizacijų, teikiančių pagalbą nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusiems asmenims. Smurtas artimoje aplinkoje laikomas bet kokia veika toje pačioje gyvenamojoje erdvėje, šeimoje, intymiuose santykiuose ar tarp esamų ar buvusių partnerių, taip pat tarp pirmos eilės giminų. Dauguma visuomenių aukomis dažniausiai tampa moterys. Smurtas artimoje aplinkoje turi būti sprendžiamas plačiau, nei tik egzistuojančių santykių analizėsi. Smurtas gali pasireikšti kaip ekonominis, seksualinis, psichologinis ar emocinis smurtas.
Psichologinis smurtas ne toks pastebimas, tačiau gali visiškai sutrypti aukos savivertę, pasitikėjimą savimi ir kitais žmonėmis bei užkirsti kelią bet kokiam tobulėjimui. Šeimoje, kurioje bent vienas iš suaugusių sistemingai smurtauja, nukenčia ir vaikai. Dažnai įvykiai paveikia visą šeimą - tai nėra saugi aplinka augti. Jei reikia skubios pagalbos, skambinkite bendruoju pagalbos numeriu 112 ir informuokite apie smurtą artimoje aplinkoje. Nesant skubiam pavojui, policijos pagalbos sulaukti galite kreipiantis į pasitikėjimo telefoną (8 5) 272 5372 arba el. paštu. Visoje Lietuvoje veikia specializuoti pagalbos centrai, teikiantys kompleksinę pagalbą nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje. Suteikiama kvalifikuota socialinė, psichologinė ir teisinė pagalba. Nemokamą emocinę pagalbą visą parą teikia „Pagalbos moterims linijos“ savanorės.
Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto požymiai ir apibrėžimas
Daktaro atliktų tyrimų duomenys rodo: daugiau nei kas trečias Lietuvos gyventojas teigia pastebėjęs smurto požymius tarp pažįstamų ar giminaičių, o kas penktam kilo įtarimų. Tarp pastebėto smurto požymių dauguma ėmėsi veiksmų, tačiau vis tiek daugeliui trūksta pasitikėjimo ir aiškių veiksmų. Pasak IKEA Baltijos šalių vadovės Ingos Filipovos, šie rezultatai rodo opią problemą, bet taip pat rodo, kad žmonės rūpinasi. Ji pabrėžia, kad reikia stiprinti žinias apie saugią reakciją pastebėjus smurtą ir kad smurtas niekada nėra privatų reikalas. Naujosios kampanijos „Pastebėk smurtą“ tikslas - didinti visuomenės sąmoningumą ir skatinti žmones veikti.
Naujoji informacinė kampanija yra IKEA socialinės atsakomybės dalis. Parama krizių centrams Baltijos šalyse gerina laikinas sąlygas nukentėjusiems. Tyrimą 2026 m. vasarį atliko „Norstat“ apklausa internetu 1000 Lietuvos gyventojų, 18-74 metų. 2011 m. gegužės 26 d. Lietuvoje priimtas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, kuris priskyrė smurtą visuomeninei reikšmei ir įpareigojo greitai įsikišti valstybės institucijoms. Šiuolaikinė teisinė sistema Lietuvoje pripažįsta, kad fizinis smurtas artimoje aplinkoje yra pavojingesnis, o persekiojimas įtrauktas į kriminalizuotų veikų sąrašą. Konstitucinis Teismas pabrėžė platesnį šeimos sampratos supratimą, apimantį ne tik santuokos instituciją, bet ir kitus artimus ryšius, paremtus emociniu prieraišumu ir atsakomybe. Lietuvos įstatymų leidėjas tolimesniuose pakeitimuose siekė apsaugoti nukentėjusius ir užtikrinti jų teises teisiniuose procesuose, įtraukiant papildomus apsaugos poreikius ir specialius procesinius garantus.
Siekdama užtikrinti efektyvesnę apsaugą, Lietuva taip pat turi ratifikuotų tarptautinių dokumentų, tokių kaip 1966 m. Tarptautinis ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktas ir Konvencija dėl visų formų moterų diskriminacijos panaikinimo, o Stambulo konvencija dar nėra ratifikuota. regione Lietuva aktyviai dalyvauja Europos Taryboje ir laikosi Europos žmogaus teisių bei kitų tarptautinių standartų. Vis dėlto svarbiausia - keisti visuomenės požiūrį į smurtą, skatinti švietimą, emocinio intelekto ugdymą ir tinkamus konfliktų sprendimo būdus, kad smurto kartojimasis sumažėtų ir aukų apsauga stiprėtų.
Taip pat skaitykite: Pagalba seksualinio smurto aukoms