Lietuvos įstatymai numato vienas ilgiausių apmokamų vaiko priežiūros atostogų Europoje, suteikdami tėvams galimybę prižiūrėti savo vaikus iki trejų metų. Nors yra galimybė tėvams savo atžalas prižiūrėti namuose ir trečius metus, bet tokiu atveju šeima iš valstybės negauna jokių išmokų, tad tokia galimybe naudojasi tikrai ne kiekviena šeima. Ilgas vaiko priežiūros atostogas turi ne tik Lietuva, bet ir Čekija, Vokietija, Ispanija, Prancūzija, Estija, Vengrija, ir Slovakija, kitos ES šalys turi kur kas trumpesnes vaiko priežiūros atostogas, jos taip pat yra trumpiau apmokamos.
Motinystės atostogos - svarbus laikotarpis šeimos gyvenime.
Motinystės (tėvystės) išmokų tvarka
Jau antrus metus galiojanti Motinystės (tėvystės) išmokų tvarka skatina tėvus neužsisėdėti namuose ir antrus metus grįžti į darbą, išlaikant galimybę gauti 40 procentų pašalpą bei turėti papildomų pajamų.
Jei vienas iš tėvų nuspręs motinystės (tėvystės) pašalpą gauti iki vaikui sueis vieneri metai, jam bus mokama 100 proc. kompensuojamojo užmokesčio siekianti pašalpa. Jei vaiką auginantis tėtis ar mama apsispręs minėtąją pašalpą gauti iki vaikui sueis dveji metai, tokiu atveju pirmaisiais vaiko gyvenimo metais bus mokama 70 proc. kompensuojamojo užmokesčio siekianti pašalpa, o antraisiais vaiko gyvenimo metais - 40 proc.
Štai pavyzdys: Moteris pasirinko pašalpą gauti vienerius metus. Jai paskirta 100 proc. jos kompensuojamojo uždarbio dydžio motinystės (tėvystės) pašalpa siekianti 3000 Lt per mėnesį. Jeigu ši moteris pasirinktų vaiko priežiūros atostogose būti dvejus metus, tuomet pirmaisiais vaiko auginimo metais jai bus paskirta 2100 Lt, o antraisiais - 1200 Lt per mėnesį pašalpa.
Taip pat skaitykite: Slaugos namų sąlygos Lietuvoje
Pagal dabar galiojančią tvarką, jei pasirinktas dvejų metų vaikučio auginimo modelis, antraisiais vaiko auginimo metais mama gali neribotai dirbti, gauti pajamų ir tuo pačiu 40 proc. išmoką.
| Pašalpos trukmė | Pirmais metais | Antrais metais |
|---|---|---|
| Vieneri metai | 100% kompensuojamojo užmokesčio | - |
| Dveji metai | 70% kompensuojamojo užmokesčio | 40% kompensuojamojo užmokesčio |
Galimybės dirbti trečiais vaiko priežiūros metais
Anot vienos moters, išeitį šeima surado, kai moteris apie savo nuogąstavimus papasakojo savo draugei, kuri taip pat tuo metu buvo vaiko priežiūros atostogose: „Išgirdusi, kad norėčiau planuoti antrąjį nėštumą, bet nerimauju dėl būsimų finansų, draugė man patarė imti trečiuosius vaiko priežiūros atostogų metus, tuo metu toliau dirbti pagal galimybes prie turimų projektų, o jei pavyktų pasikviesti tuo metu gandrus, ir vaiko priežiūros atostogų išmoka būtų skaičiuojama pagal tas pajamas, kurios buvo iki pirmojo vaiko priežiūros atostogų“.
Vėliau pradėjusi domėtis galiojančia tvarka Rita L. sužinojo, kad toks sprendimas, kai dar būdamos vaiko priežiūros atostogose, bet jau planuodamos šeimos pagausėjimą, mamos sąmoningai renkasi trečiuosius vaiko priežiūros metus namuose ir taip užsitikrina galimybę gauti tokio pat dydžio vaiko priežiūros išmoką, kuri buvo mokama gimus pirmam vaikui, gan dažnas jaunose šeimose.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) komunikacijos skyriaus vedėja Edita Banienė, kalbėdama apie galimybę tėvams išeiti vaiko priežiūros atostogų net trejus metus, teigė, kad pagrindinis privalumas - galimybė derinti darbą su šeiminiais įsipareigojimais. „Mama arba tėtis gali pasirinkti: dirbti arba prižiūrėti vaiką, ypač jeigu dirbti negali dėl tam tikrų šeimyninių aplinkybių. Jeigu mama arba tėtis pasirenka prižiūrėti vaiką trečius metus, jis draudžiamas valstybės lėšomis pensijų, nedarbo ir sveikatos socialiniu draudimu“.
Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje trečius vaiko priežiūros metus namuose likęs tėtis ar mama (vienas iš tėvų) yra draudžiamas valstybės lėšomis pensijų, nedarbo socialiniu draudimu ir privalomuoju sveikatos draudimu.
Taip pat skaitykite: Padėkite beglobiams gyvūnams
Svarbus aspektas ir tai, anot E.Balnienės, kad pasirinkęs trečių metų vaiko priežiūros atostogas tėtis ar mama gali dirbti: „Tėvams jokie apribojimai nėra taikomi, jie pasirinktinai gali dirbti ir puse etato, ir visu etatu. Pavyzdžiui, moteris dirbo vienoje darbovietė, ji gali įsidarbinti kitoje darbovietėje ar vykdyti individualią veiklą. Darbdavys darbovietėje, kurioje moteris yra vaiko priežiūros atostogose, privalo saugoti darbuotojos darbo vietą, iki kol darbuotojos vaikui sueis 3 metai.“
Darbo kodekse darbuotojams sudaryta galimybė sulygti su darbdaviu dėl darbo ne visu darbo laiku, tačiau svarbiausia, kad darbuotojui suteikiama galimybė sugrįžti į visą darbo laiką.
„Darbdavys privalo tenkinti minėtą prašymą, jei darbuotojas augina vaiką iki 3 metų. Jeigu nuotolinis darbas yra objektyviai įmanomas pagal įmonės ar įstaigos veiklos pobūdį, darbdavys turi tekinti darbuotojo, auginančio vaiką iki 3 metų, prašymą dirbti nuotoliniu būdu bent 1/5 viso darbo laiko, kai to paprašo.
Pirmumas teikiamas nėščioms darbuotojoms ir darbuotojams, auginantiems bent vieną vaiką iki 3 metų. Su darbuotojais, auginančiais vaiką (vaikus) iki 3 metų amžiaus, darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės. Kol mama arba tėtis yra vaiko priežiūros atostogose, darbdavys visą tą laikotarpį, iki kol vaikui sueis 3 metai, privalo saugoti darbuotojo darbo vietą.
Vaiko priežiūros atostogos suteikia galimybę derinti šeimą ir darbą.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbuotojo karjera Lietuvoje
„Aktyvių mamų“ sambūrio atstovė Rasa Žemaitė atkreipė dėmesį, kad kitose šalyse labai dažnai taikoma praktika, kai vienas iš tėvų renkasi trumpesnę darbo dieną arba dirba nuotoliniu būdu ar nepilnu etatu.
Pašnekovė pabrėžė, kad Lietuvoje, deja, dažnu atveju vieno iš tėvų pajamų neužtenka ir mūsų šaliai labai aktualu valstybės politikos priemonės, kurios sudaro galimybę lanksčiai rinktis vaiko auginimo laikotarpį.
R.Žemaitė priminė, kad kai didžioji dalis pagalbos priemonių šeimai Lietuvoje skiriamos tam tikro amžiaus tarpsnio vaikus auginantiems tėvams ir, atrodytų, kad šalis savo piliečiams yra labai dosni, bet vėliau vaikams augant šeima paliekama be tolesnės pagalbos.
R.Žemaitė: „Labai visuomet džiaugiuosi tomis šeimomis, kurios yra praktiškos ir skaičiuoja, iš ko gyvens ir kaip maitins savo vaikus.
Nors antraisiais metais mano papildomas uždarbis nebuvo didelis - vos pora šimtų eurų, bet dar gaudavau ir „Sodros“ išmoką, tad skųstis tikrai nebuvo kuo.
Kam priklauso vaiko priežiūros atostogos?
Visų pirma, svarbiausia paminėti, kad Darbo kodeksas (DK) numato, jog į vaiko priežiūros atostogas teisę turi visi, faktiškai auginantys vaiką, - motina, įmotė, tėvas, įtėvis, netgi senelis ir senelė. Vaiką prižiūrėti gali ir darbuotojas, paskirtas vaiko globėju. Visiems šiems asmenims suteikiamos atostogos vaiką prižiūrėti tol, kol jam sukanka treji metai.
Be to, kaip aiškina Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė, šias atostogas galima imti visas iš karto, dalimis ar pakaitomis. Pabrėžtina tai, kad tokių atostogų suteikimo ir pasinaudojimo tvarka abiems tėvams yra vienoda.
Specialistė taip pat atkreipia dėmesį, kad įstatymai nenumato termino, per kurį darbuotojas turėtų įspėti darbdavį apie nėštumą ir planuojamas vaiko priežiūros atostogas. Tačiau, derėtų pastebėti, kad darbuotojas turi teisę į nėštumo ir gimdymo atostogas - 70 kalendorinių dienų iki gimdymo ir 56 kalendorines dienas po gimdymo. Komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų - 70 kalendorinių dienų. Apie šias atostogas darbdavys turi būti informuotas.
O apie planus grįžti į darbą po vaiko priežiūros atostogų, darbuotojas darbdavį privalo įspėti raštu. Tai reikėtų padaryti ne vėliau kaip prieš keturiolika kalendorinių dienų. Darbuotojui priėmus sprendimą grįžti, darbdavys privalo jam užtikrinti ne mažiau palankias sąlygas, nei darbuotojas turėjo prieš vaiko priežiūros atostogas.
Privalo išsaugoti darbo vietą ir darbo sąlygas
Po šių tikslinių atostogų darbuotojas turi teisę grįžti į tą pačią ar lygiavertę darbo vietą, pareigas ne mažiau palankiomis negu buvusios darbo sąlygos, įskaitant darbo užmokestį, ir naudotis visomis geresnėmis darbo sąlygomis, kartu su darbo užmokesčio padidėjimu, į kurias jis būtų turėjęs teisę, jei būtų dirbęs - nesinaudojęs vaiko priežiūros atostogų teise.
Paklausta, ar darbdavys darbuotojo sugrįžimui turėtų ruoštis papildomai, I. Piličiauskaitė-Dulkė aiškina, kad jokio atskiro pasiruošimo darbuotojo grįžimui nereikia, tačiau svarbu, kad darbdavys saugotų darbuotojo vietą. Tai - bene svarbiausia jo užduotis. O štai keisti darbo sutarties sąlygas ar perkelti darbuotoją dirbti į kitą vietovę darbdavys gali tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu. Darbuotojui atsisakius, darbo santykiai gali būti nutraukti darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės nustatyta tvarka, tačiau auginantys vaiką iki trejų metų nuo tokio sutarties nutraukimo yra apsaugoti įstatymo.
I. Piličiauskaitės-Dulkės teigimu, kai darbuotojo vaikui sueina 3 metai, o darbdavys nori nutraukti darbo santykius, darbuotoją jis turi įspėti prieš mėnesį, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienerius metus - prieš dvi savaites.
Darbo, pamainų grafiko pokyčiai
Grįžusiam darbuotojui darbo ar pamainų grafikai turi būti sudaromi taip, kad per septynias dienas jis nedirbtų daugiau nei maksimalaus galimo laiko - 52 valandų. Ši taisyklė netaikoma susitarimams dėl papildomo darbo ir budėjimo. Be to, privaloma užtikrinti, kad darbuotojai pamainomis keistųsi tolygiai.
„Teisę pasirinkti pamainą per dvi darbo dienas nuo jų pranešimo turi asmenys, auginantys vaiką iki trejų metų, o asmenys, auginantys vaiką iki septynerių metų, jeigu yra tokia galimybė. Vis dėlto, tam tikros išlygos numatomos valstybinėms įstaigoms. Jų darbuotojams, „kurie augina vaikus iki trejų metų, nustatoma sutrumpinta trisdešimt dviejų valandų per savaitę darbo laiko norma, už nedirbtą darbo laiko normos dalį paliekant nustatytą darbo užmokestį. Ši sutrumpinta darbo laiko norma taikoma vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjų jų pasirinkimu, iki vaikui sukanka treji metai“.
Darbas nuotoliu
Keičiantis laikams, vis daugiau darbdavių siūlo mišrų darbo pobūdį, kada darbuotojai gali dirbti ne tik fiziškai būdami darbo vietoje, bet ir nuotoliu.
Kaip pabrėžia pašnekovė, tai negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo sutartį ar pakeisti darbo sąlygas. Be to, tam tikros išlygos galioja ir darbuotojams, auginantiems vaikus ar laukiantiems šeimos pagausėjimo, pageidaujantiems dirbti iš namų, net jei tokia praktika darbovietėje nėra įprasta.
„Jeigu darbdavys neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu, kai to reikalauja nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja. Taip pat darbuotojas, auginantis vaiką iki aštuonerių metų, ir darbuotojas, vienas auginantis vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, arba darbuotojas, pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą pateikęs prašymą, pagrįstą sveikatos būkle, neįgalumu arba būtinybe slaugyti, prižiūrėti šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį“, - teigia I. Piličiauskaitė-Dulkė.