Depresija yra psichikos sutrikimas, kuris Lietuvoje paveikia tūkstančius žmonių. Ši liga pasireiškia įvairių simptomų deriniu, įskaitant liūdesį, sumažėjusį interesų ratą, energijos stoką, nuovargį, susilpnėjusią koncentraciją, menką savęs vertinimą ir pasitikėjimą savimi. Depresija gali paveikti bet kurio amžiaus žmones, tačiau kiek dažniau diagnozuojama moterims nei vyrams. Šiame straipsnyje aptariamas nedarbingumo klausimas sergant depresija Lietuvoje, įvertinimo kriterijai, teisiniai aspektai ir galimybės gauti pagalbą.
Ką reiškia depresija ir kaip ji veikia darbingumą
Depresija - tai rimtas psichikos sutrikimas, pasireiškiantis nuolatiniu liūdesiu, bloga nuotaika bei interesų, energijos ir aktyvumo sumažėjimu. Sergant depresija nuotaika būna bloga kasdien didžiąją dienos dalį bent dvi savaites iš eilės ir tai paveikia sergančiojo kasdienį gyvenimą. Dėl sumažėjusios motyvacijos, energijos, produktyvumo bei socialinio aktyvumo gali kilti sunkumų darbe bei santykiuose su kitais.
Depresija gali reikšmingai paveikti asmens darbingumą ir gebėjimą dalyvauti visuomenės gyvenime. Simptomai, tokie kaip energijos stoka, koncentracijos sunkumai ir sumažėjusi motyvacija, gali trukdyti atlikti kasdienes užduotis darbe ir namuose. Sunkumas susikaupti, atlikti užduotis, pablogėjusi atmintis, pavėluota reakcija pokalbių metu, lėta kalbėsena. Sumažėjusi savivertė ir pasitikėjimas savimi. Perdėtas kaltės jausmas, savigrauža. Pesimizmas dėl ateities. Sutrikęs miegas (nemiga arba perdėtas mieguistumas, ankstyvi prabudimai). Pasikeitęs apetitas (sumažėjęs ar padidėjęs), lemiantis kūno svorio pokyčius.
Ar neįgalumo lygis suteikiamas sergant depresija?
Neįgalumas nustatomas tuomet, kai dėl žmogaus įvairių kūno sandaros ir funkcijų sutrikimo bei nepalankių aplinkos veiksnių sąveikos atsiranda ilgalaikis sveikatos būklės pablogėjimas, dalyvavimo visuomenės gyvenime ir veiklos galimybių sumažėjimas. Neįgalumo nustatymas padeda žmonėms gauti socialinę paramą ir gydymo paslaugas.
Specialistų teigimu, žmonės kreiptis dėl neįgalumo patys negali - siuntimą su išsamiu būklės aprašymu tarnybai turi parengti gydytojas. Svarbu tai, kad bet kuri psichikos liga, pavyzdžiui, depresija, kiekvienam žmogui gali būti skirtinga. Tad ir darbingumo lygis gali skirtis - vieniems pripažįstama negalia, kitiems - ne. Jei depresija taikant gydymą vis tiek sutrikdo savarankiškumą, darbingumą, savijautą, tuomet žmogui gali būti nustatoma negalia.
Taip pat skaitykite: Kada reikalinga frakcinė abrazija?
Kaip vertinamas darbingumas (dalyvumo lygis)?
Negalia nustatoma kompleksiškai įvertinus informaciją apie žmogaus sveikatos būklę ir jo veiklos bei gebėjimo dalyvauti kriterijus. Negalia vertinama kompleksiškai - įvertinami medicininiai kriterijai (bazinis darbingumas) ir asmens savarankiškumas (socialinis kriterijus). Medicininiai kriterijai vertinami pagal gydytojo siuntime pateiktus duomenis, o savarankiškumas - užpildant asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyną. Šiame klausimyne pateikiami klausimai, apimantys įvairias žmogaus gyvenimo sritis, pvz., važiuojant viešuoju transportu, tvarkant savo finansus ir t. t. Įvertinami gebėjimai dalyvauti socialiniame gyvenime, kiek žmogus yra savarankiškas skirtingose gyvenimo srityse.
Iš šių dviejų dalių išvedamas bendras darbingumo lygis (nuo 0 iki 100 proc.). SADM aiškinimu, darbingo amžiaus žmogus (nuo 18 m. iki pensijos sukakties), kuriam nustatytas 0-55 proc. darbingumo lygis, pripažįstamas asmeniu su negalia (jei yra 60 proc. ar daugiau, asmuo neįgaliojo statuso neįgyja).
Afektinių sutrikimų (įskaitant depresiją) darbingumo procentai
- Nežymus sutrikimas - 90 proc.
- Lengvas sutrikimas - 85 proc.
- Vidutinis sutrikimas - 70 proc.
- Didelis sutrikimas - 50 proc.
- Sunkus sutrikimas - 30 proc.
Darbingumo lygio nustatymo apraše nurodomi kriterijai įvairioms tiek fizinėms, tiek psichologinėms ligoms. Išskiriant afektinius sutrikimus (kuriems priklauso įvairių lygių bipolinis afektinis sutrikimas, depresija su psichozės simptomais ar be), asmuo vertinamas atsižvelgiant į simptomų sunkumą, dabartinio ligos epizodo trukmę, paūmėjimų skaičių per pastaruosius 1 metus. Taip pat į tai, ar, taikant adekvatų gydymą, yra atsakas, ar pasiekta tik dalinė remisija (yra kliniškai reikšmingų liekamųjų simptomų), ar yra reikšmingų ilgalaikių vaistų sukeliamų šalutinių reiškinių, ar sutrikimas dvipolis, ar dažna ciklų kaita.
Kas suteikia siuntimą ir kada jis pateikiamas?
NDNT Asmenų aptarnavimo ir dokumentų valdymo skyriaus patarėja Nomeda Pikelytė paaiškina, kad siuntimas į NDNT išduodamas tik tais atvejais, kai baigus aktyvų gydymą vis tiek išliko sutrikimų, trikdančių asmens savarankiškumą, darbingumą ir kt. N. Pikelytė pabrėžia, kad depresijos formos yra skirtingos, todėl vienam sergančiam depresija nustatomas neįgalumas, o kitam - ne. Jei gydytojas mato, kad depresija žmogui sutrikdo savarankiškumą, darbingumą ir jam gali būti nustatyta negalia, tik tuomet jis siunčia į mūsų tarnybą.
Neįgalumo nustatymo tvarka ir žingsniai (kaip kreiptis)
- Gauti gydytojo siuntimą. Asmuo arba jo atstovas kreipiasi į gydantį gydytoją ir pateikia laisvos formos prašymą dėl siuntimo į Agentūrą dalyvumo lygiui nustatyti. Siuntimas į Agentūrą galioja 60 kalendorinių dienų.
- Pateikti Agentūrai dokumentus: prašymą nustatyti dalyvumo lygį, gydytojo siuntimą, asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir kt.
- Negalios vertinimas. Agentūros specialistai kartu su Jumis užpildys klausimyną ir išsiaiškins Jūsų individualius poreikius įvairiose gyvenimo srityse, pasiūlys sudaryti pagalbos planą ir įvertins gydytojo pateiktus duomenis apie sveikatą.
- Sprendimo priėmimas. Agentūra, gavusi visus pakankamus dokumentus, vertinimą atlieka ir sprendimą priima per 20 darbo dienų. Asmuo apie sprendimą informuojamas raštu.
- Kreiptis dėl išmokų ir kompensacijų. Nustačius dalinį dalyvavimą, ne vėliau kaip per 12 mėn. reikia kreiptis į SODRĄ dėl išmokų.
Dokumentus Agentūrai galite pateikti elektroniniu paštu, per e.pristatymo sistemą, paštu arba per kurjerį, ar atvykus į Agentūros teritorinį skyrių. Labai svarbu, kad gydantis gydytojas tinkamai ir kaip galima detaliau užpildytų siuntimą į Agentūrą.
Taip pat skaitykite: Invalidumo kriterijai ir procesas
Klausimynas, pagalbos planas ir individualios pagalbos išlaidų kompensacija
Klausimyną pildo Agentūros darbuotojai (darbingo amžiaus asmenims) arba savivaldybių socialiniai darbuotojai (pensinio amžiaus asmenims). Klausimyną pildantis darbuotojas pagalbos poreikį skirtingose asmens veiklos srityse (pažinimo, bendravimo, kasdienės veiklos, savipriežiūros ir kt.), vertina nuo 0 iki 4, remdamasis asmens ar jo atstovo pateikiama informacija. Mažiausias balas (0) skiriamas, jei pagalbos poreikio nėra, didžiausias balas (4) skiriamas, jei yra nuolatinis pagalbos poreikis.
Vertinant individualios pagalbos poreikį, klausimyne surinktų balų suma turi didelę įtaką galutiniam negalios (dalyvumo lygio procentui) ir individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikio lygio vertinimo rezultatui. Kai Agentūra nustato individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikį, reikia kreiptis į savivaldybės Socialinės paramos skyrių su prašymu skirti kompensaciją.
Statistika ir finansinė parama
NDNT duomenimis, šiemet iki rugpjūčio 1 d. tik dėl psichikos, proto ar elgesio sutrikimų darbingumo lygis nustatytas 3 791 žmogui (0-25 proc. - 957 asmenims, 30-40 proc. - 1 480 asmenų, 45-55 proc. - 1 354 asmenims). Šiuo metu šalyje iš viso nustatytą negalią dėl psichikos, proto ar elgesio sutrikimų turi 32 411 darbingo amžiaus asmenų.
Atsižvelgdama į stažą, darbingumo lygį ir kitus kriterijus, išmokas tokiems asmenims moka „Sodra“. Jos duomenimis, dabar vidutinė netekto darbingumo pensija yra 351 euras. Jas gauna 122 tūkst. Lietuvos gyventojų. Norint gauti šią išmoką, reikalaujama turėti darbo arba socialinio draudimo stažą. Pvz., 21 metų gyventojas jo turi būti sukaupęs 2 mėnesius stažo, 30 metų - bent 3,5 metų stažo, o 40 metų - bent 10 metų.
Gydymo galimybės, gydymui atspari depresija ir reabilitacija
Gydytojas psichiatras Laurynas Bukelskis teigia, kad gydymui atspari depresija yra būklė, kuri nepasiduoda gydymui dviem skirtingais antidepresantais, skiriamais maksimaliomis dozėmis bent keturias savaites. Gydymui atspariai depresijai gydyti reikia maksimalių vaistų dozių, medikamentų derinių. Dažnai skiriamas dviejų antidepresantų derinys, gali reikėti ir kombinacijos su neuroleptikais (antipsichotikais), kitomis vaistų klasėmis, pvz., benzodiazepinais, nuotaikos stabilizatoriais.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama sergantiesiems išsėtine skleroze
Labai efektyvus gydymas elektroimpulsine terapija, tačiau dažnos pacientų ar jų artimųjų nepagrįstos baimės, pakurstytos filmų, menkos reputacijos interneto šaltinių, dažnai neleidžia jos taikyti tokia apimtimi, kokia reikėtų ar būtų galima. Kauno klinikose pacientams, sergantiems gydymui atsparia depresija, taikoma transkranijinė magnetinė stimuliacija (TMS). Šios procedūros metu pacientas būna sąmoningas, viršugalvyje pridedama elektromagnetinė ritė, sukurianti elektromagnetinį lauką. Jis stimuliuoja specifinį smegenų regioną atsakingą už nuotaiką.
Andrius, kuriam buvo taikoma TMS, džiaugiasi: „Žinau, kad reikės ne vienos procedūros, kad jausčiausi gerai. Todėl jau nekantrauju, kada vėl man bus atlikta transkranijinė magnetinė stimuliacija. Šios procedūros metu klausau muzikos, todėl laikas prabėga akimirksniu. Esu dėkingas gydytojui psichiatrui E.“ Šiuo metu vyras turi daugiau jėgų ir energijos, vėl jaučia pasitenkinimą gyvenimu, turi noro užsiimti mėgstama veikla, susireguliavo miego rėžimas.
Darbo aplinka, teisės ir aptarnavimas
Lietuvos psichiatrų asociacijos prezidentė Ramunė Mazaliauskienė teigia, kad didžioji dalis specialybių niekaip nėra susijusios su kokiais nors apribojimais dėl psichikos sutrikimų. Jei liga ūmi ar paūmėjusi, žmogus negali dirbti ne todėl, kad tai psichikos sutrikimas, o todėl, kad, esant ūmiai ar smarkiau paūmėjusiai lėtinei ligai, kai yra paveikiamas paciento darbingumas, apskritai nėra dirbama. Svarbu ne tiek diagnozė, kiek funkcionavimas.
Darbo teisės advokatė Evelina Kiznė paaiškina, kad dirbantys arba įsidarbinti siekiantys asmenys privalo tikrintis sveikatą, jei jų darbas yra susijęs su galima profesine rizika. Tik atlikus sveikatos patikrinimą darbdavys gali įvertinti, ar būsimi ir esami darbuotojai gali dirbti jiems skiriamą darbą, konkrečiomis profesinės rizikos sąlygomis, išvengiant bet kokio galimo pavojaus dirbančiojo sveikatai. Dėl asmens tinkamumo dirbti, nepaisant to, kokias sveikatos problemas jis turi (psichikos ar kitas) sprendžia šeimos medicinos paslaugas teikiantis arba darbo medicinos gydytojas.
Ko laukti po neįgalumo nustatymo ir kiek laiko jis skiriamas?
Pašnekovai atkreipė dėmesį, kad darbingumo lygis, priklausomai nuo situacijos, gali būti skiriamas skirtingam laikotarpiui. Vieni nedarbingumą gali gauti 6 mėnesiams, kiti 1 ar 2 ar 5 metams, jei numanoma, kad per tokį laikotarpį asmens būklė pagerės. Jei ji negerėja ar žinoma, kad negerės, neįgalumas gali būti nustatomas iki pensinio amžiaus, o pensininkams - neterminuotai. Be to, net ir gavęs neįgaliojo statusą asmuo nebūtinai jį turės iki pensijos - specialistai įvertina, ar per tam tikrą laiką žmogaus būklė gali pasikeisti, ir nustato tam tikrą laikotarpį, po kurio vėl bus vertinamas žmogaus darbingumas.
Rekomendacijos asmenims ir artimiesiems
Jei jaučiate nuolatinį liūdesį, blogą nuotaiką, sumažėjusį interesų ratą, energijos stoką ar kitus depresijos simptomus, svarbu kreiptis į specialistą. Gydytojas psichiatras įvertins jūsų būklę ir paskirs tinkamą gydymą. Jei jūsų artimas žmogus serga depresija, svarbu būti kantriems, palaikyti jį ir padėti jam kreiptis į specialistus. Gydymui atsparios depresijos atveju reikalinga kantrybė ir pasitikėjimas specialistais, o tai, nesisekant gydyti, natūraliai greitai išsenka.
Pirmasis praktinis žingsnis, jei manote, kad reikalingas dalyvumo lygio nustatymas arba pagalba: kreipkitės į savo gydantį gydytoją (šeimos gydytoją ar psichiatrą) ir aptarkite būklę bei galimybę gauti siuntimą į Agentūrą. Labai svarbu, kad gydantis gydytojas tinkamai ir kaip galima detaliau užpildytų siuntimą į Agentūrą.
Kai nesutinkate su sprendimu
Jei asmuo ar atstovas nesutinka su Agentūros teritorinio skyriaus sprendimu, jį per 20 darbo dienų nuo sprendimo gavimo dienos gali apskųsti Agentūros direktoriui. Jeigu asmuo arba pensiją ar išmoką mokanti institucija nesutinka su Agentūros direktoriaus ar jo įgalioto atstovo sprendimu dėl pakartotinio dalyvumo lygio nustatymo, šį sprendimą per 20 darbo dienų nuo gavimo dienos gali skųsti Lietuvos administracinių ginčų komisijai.
Santrauka - ką svarbu žinoti
- Depresija gali lemti neįgalumo nustatymą, tačiau ne kiekvienam sergančiajam jis bus pripažintas - svarbiausias kriterijus yra funkcionalumas ir savarankiškumo sutrikimas po adekvataus gydymo.
- Neįgalumo (dalyvumo) lygis vertinamas kompleksiškai: medicininiai kriterijai + socialinis kriterijus (klausimynas).
- Siuntimą į Agentūrą turi parengti gydytojas, o pats procesas apima dokumentų pateikimą, klausimyno pildymą ir sprendimą per nustatytą terminą.
- Afektiniams sutrikimams (įskaitant depresiją) taikomi aiškūs darbingumo procentai (nuo 90 % iki 30 %), o darbingo amžiaus asmenims 0-55 % darbingumo lygis pripažįstamas neįgalia.
- Yra gydymo galimybių, įskaitant medikamentus, psichoterapiją, TMS ar EKT, ir svarbu kreiptis į specialistus - gydymas gali keisti sprendimus dėl dalyvumo lygio ateityje.
Psichikos sveikata yra esminė žmogaus gerovės dalis, todėl kreiptis laiku, tinkamai dokumentuoti ligos eigą ir bendradarbiauti su gydytojais bei Agentūra - tai pagrindiniai žingsniai siekiant gauti reikiamą pagalbą ir socialinę apsaugą.
tags: #ar #duodamas #invalidumas #sergant #depresija