Darbo santykiuose dažnai kyla klausimų, susijusių su darbuotojo sveikatos duomenų ir darbingumo lygio matomumu darbdavio akimis. Ši tema apima tiek teisines sveikatos duomenų apsaugos normas, tiek praktines situacijas, kaip darbdavys gali arba negali gauti informaciją apie darbuotojo sveikatą ir darbingumo lygį. Aptarsime, kokie sveikatos duomenys gali būti tvarkomi, ką darbdavys turi teisę žinoti, ir kaip užtikrinamas darbuotojų konfidencialumas.
Sveikatos duomenys darbdavio rankose - teisės aktų rėmai
Sveikatos duomenys priskiriami specialios kategorijos asmens duomenims, kuriems tvarkyti nustatyti papildomi apsaugos ir tvarkymo reikalavimai. Pagal Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) 9 straipsnį galimų teisinių pagrindų sąrašas, kuriems galima tvarkyti sveikatos duomenis, yra baigtinis. Dažniausiai tokie duomenys tvarkomi tik tuomet, kai tai įpareigoja teisės aktai.
Darbdavys gali tvarkyti sveikatos duomenis tiek, kiek jam leidžia teisės aktai. Pavyzdžiui, nedarbingumo atveju darbdavys turi teisę žinoti, kad darbuotojas serga ir neatvyks į darbą, tačiau ši informacija neapima detalių apie konkrečią diagnozę ar sveikatos būklę.
BDAR neleidžia darbdaviui tvarkyti sveikatos duomenų savo teisėto intereso pagrindu, todėl darbdavys negali savavališkai rinkti informacijos apie darbuotojo sveikatą ar psichikos būklę nei darbe, nei už jo ribų.
Psichikos sveikata darbe ir konfidencialumas
Dažni atvejai kelia darbuotojų baimę kreiptis pagalbos į gydytojus, nes kyla dvejonių dėl informacijos konfidencialumo ir netikėjimo apsaugos garantijomis. Darbdavys gali paprašyti darbuotojo atlikti psichikos sveikatos patikrą tik tais atvejais, kai tai yra privalomas pradinio sveikatos tikrinimo ar profilaktinių patikrinimų dalis, jeigu tokie yra būtini darbo funkcijoms vykdyti.
Taip pat skaitykite: Ligos išmoka: svarbi informacija darbdaviams
Kai kurie psichikos sveikatos sutrikimai gali riboti galimybę užimti specifines pareigas, pavyzdžiui, teisėjo, prokuroro, kariuomenės ar žvalgybos pareigūno. Kitais atvejais, kai psichikos sveikatos būklė nėra būtinas reikalavimas darbo funkcijų vykdymui, darbdavys neturi teisės rinkti šios informacijos, o darbuotojas neprivalo jos atskleisti.
Darbuotojams neturėtų būti primetama prievolė atskleisti informaciją apie sveikatos sutrikimus, pavyzdžiui, prašant ilgalaikių atostogų gydymui ar poilsiui. Siekiant užtikrinti saugumą ir konfidencialumą, darbdavys neturi teisės žinoti detalių apie darbuotojo sveikatą ir naudoti šią informaciją darbe.
Nedarbingumo pažymėjimai ir „Sodros“ duomenys
Nedarbingumo pažymėjimas - tai oficialus dokumentas, patvirtinantis laikiną negalėjimą dirbti dėl ligos ar traumos. Jis yra svarbus ne tik darbdaviui, bet ir „Sodrai“, kuri pagal informaciją iš pažymėjimo moka ligos išmokas.
Nuo 2019 metų visi nedarbingumo pažymėjimai yra elektroniniai, todėl darbuotojui nebereikia jų fiziškai pateikti darbdaviui - informacija automatiškai perduodama į „Sodros“ sistemą per e. sveikatos portalą. Darbdaviui nereikia tiesiogiai matyti gydytojo išrašytų diagnozių ar ligos kodų.
Darbuotojai gali patys prisijungti prie e. sveikatos portalo (www.esveikata.lt) arba „Sodros“ portalo (gyventojai.sodra.lt), kad patikrintų savo nedarbingumo pažymėjimus ir ligos išmokų informaciją. Jei pažymėjimas nematomas iškart po vizito, sistema dažnai atnaujinama per kelias valandas.
Taip pat skaitykite: Darbdavio prieiga prie Sodros duomenų: mitas ir realybė
Dažniausiai užduodami klausimai apie nedarbingumo pažymėjimus
- Ar darbdavys gali matyti mano diagnozę? Ne, ši informacija yra konfidenciali.
- Kiek laiko galioja nedarbingumo pažymėjimas? Pažymėjimas galioja tiek, kiek nurodo gydytojas - nuo kelių dienų iki kelių savaičių ar mėnesių.
- Ar gali būti keli aktyvūs nedarbingumo pažymėjimai vienu metu? Ne, vienu metu galimas tik vienas aktyvus pažymėjimas.
- Ar e. sveikatos sistemoje matomi tik galiojantys pažymėjimai? Ne, matomi ir jau pasibaigę pažymėjimai.
Darbdavio teisės ir pareigos susijusios su darbuotojo darbingumu
Darbdavys turi teisę žinoti tik tiek, kiek būtina darbo santykių vykdymui. Jei darbuotojas pateikia neįgaliojo pažymėjimą su nurodytu darbingumo lygiu (pvz., 35 %), darbdavys turėtų gauti ir medicininės komisijos išvadą, kurioje būtų aprašyti darbo pobūdžio apribojimai ir rekomendacijos dėl darbo krūvio.
Darbdavys neturi teisės reikalauti detalios informacijos apie ligas ar sveikatos būklę be darbuotojo sutikimo arba teisinio pagrindo.
Darbingumo lygis ir jo reikšmė
| Darbingumo lygis, % | Reikšmė |
|---|---|
| 0-25 | Asmuo laikomas nedarbingu, negali dirbti įprastinėmis sąlygomis. |
| 26-59 | Pirmoji darbingumo grupė, gali dirbti su apribojimais. |
| 60-100 | Asmuo laikomas darbingu, gali dirbti įprastomis sąlygomis. |
Ši informacija svarbi darbdaviui, kad pasirinktų tinkamą darbo režimą, tačiau detalių apie ligą ar negalavimus jam nereikia.
Konfidencialumas ir diskriminacijos prevencija darbo rinkoje
Darbuotojų baimė dėl konfidencialumo pažeidimo yra reali, tačiau ji dažnai nepagrįsta. Darbdavys negali savavališkai rinkti ar naudoti darbuotojo sveikatos duomenų. Net ir susidūrus su sveikatos problemomis darbe, informacija apie specifines diagnozes nėra prieinama darbdaviui.
Be to, darbo skelbimuose draudžiama nurodyti diskriminuojančius reikalavimus, pavyzdžiui, lytį, amžių, tautybę ar socialinę padėtį. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba primena, kad darbuotojai turi būti vertinami pagal kompetenciją, o ne asmenines charakteristikas, kurios neturi tiesioginės įtakos darbo funkcijoms.
Taip pat skaitykite: Darbdavio teisės ir invalidumo statusas
Darbuotojo ir darbdavio pareigos sergant ir nedarbingumo laikotarpiu
Sergantis darbuotojas privalo pranešti apie savo nedarbingumą darbdaviui pagal nustatytas procedūras ir būti pasiekiamas, jei reikia pasitikrinti pas įmonės gydytoją. Darbdavys turi informuoti darbuotoją, kaip šios procedūros turi būti vykdomos.
Darbdavys privalo toliau mokėti ne mažiau kaip 70 % darbuotojo paskutinio uždarbio ligos metu, išskyrus atvejus, kai kolektyvinėje sutartyje numatytos didesnės garantijos. Darbuotojas turi bendradarbiauti reintegracijos procese. Jei darbuotojas nesilaiko susitarimų, darbdavys turi teisę sustabdyti darbo užmokesčio mokėjimą su sąlyga, kad apie tai darbuotojas bus raštiškai informuotas.
Dažniausiai pasitaikantys mitai apie darbdavio prieigą prie darbuotojo duomenų
- Mitas: Darbdavys mato mano ligos diagnozę.
- Realybė: Konfidenciali diagnozė darbdaviui neatskleidžiama.
- Mitas: Darbdavys žino, kodėl buvau atleistas iš ankstesnio darbo.
- Realybė: Ateities darbdavys nemato ankstesnių darbo sutarties nutraukimo priežasčių.
- Mitas: Yra juodieji sąrašai dėl disciplininių pažeidimų.
- Realybė: Tokios duomenų bazės neegzistuoja, o prieigą prie informacijos turi tik atitinkamos institucijos vykdydamos savo funkcijas.
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) rekomendacijos ir konfidencialumo užtikrinimas
VDI pataria spręsti darbo santykių nesutarimus konstruktyviai, per atvirą dialogą. Kreipiantis į VDI, besiskundžiančio asmens tapatybė nėra atskleidžiama darbdaviui, net atliekant patikrinimus. Tai užtikrina darbuotojų saugumą ir skatina drąsiau spręsti problemas, nesibaiminant dėl galimų neatitikimų darbe.
Nesusikalbėjimas poroje ir konfliktai. Kaip spręsti?
Praktiniai patarimai darbdaviams ir darbuotojams
- Darbdaviai turėtų rinkti tik būtinus duomenis, kurių reikalauja įstatymai.
- Darbuotojai turi teisę jaustis saugūs ieškodami medicinos pagalbos ir neprivalo atskleisti visos sveikatos informacijos.
- Darbdavys turi informuoti, kaip pranešti apie ligą ir organizuoti susitikimus su įmonės gydytoju.
- Darbo santykių nesutarimus rekomenduojama spręsti diplomatiškai ir, esant poreikiui, konsultuotis su specialistais.
Sužinoti daugiau apie darbuotojo darbingumo lygį ir sveikatos duomenų tvarkymo tvarką galite oficialiose valstybės institucijų svetainėse bei kreiptis į specialistus, žinančius darbo teisės ir sveikatos apsaugos subtilybes.