Apie pensijų didinimą ir su tuo susijusius iššūkius bei sprendimus diskutuojama tiek politiniu, tiek ekspertų lygiu. Šioje apžvalgoje surinkome esminę informaciją apie 2026 m. indeksavimą, papildomus mechanizmus, II pensijų pakopos pokyčius, socialinės apsaugos priemones skurstančiųjų pensininkų palaikymui ir numatomą „Sodros“ biudžeto raidą.
Kokių pokyčių sulaukė pensijos 2026 m.?
Pirmiausia, sausio mėnesį, didesnių išmokų sulauks senatvės pensijų, negalios, našlių ir našlaičių pensijų gavėjai. Vasarį indeksuotos pensijos bus išmokėtos išankstinių senatvės pensijų gavėjams bei žmonėms, gaunantiems šalpos, nukentėjusiųjų asmenų, mokslininkų, pareigūnų ir karių valstybines pensijas. Tuo pat metu didesnes išmokas gaus ir pirmojo bei antrojo laipsnio valstybinių pensijų gavėjai.
Pensijų padidėjimas skiriasi, nes kiekvieno žmogaus pensija yra apskaičiuota individualiai. Dažnai nurodomas vidutinis pensijos padidėjimas, tačiau tai reiškia tik bendrą vidurkį. Tai orientaciniai pavyzdžiai, pateikti pagal skirtingus pensijų dydžius.
Konkrečios 2026 m. skaičių gairės
- Pensijų indeksavimo koeficientas 2026 m. sieks 1,0987 (9,87 proc.). Šiuo koeficientu bus indeksuojama tiek bendroji, tiek individualioji pensijų dalys, tam panaudojant 615 mln. eurų.
- Be to, 2026 m. numatoma dar skirti 90 mln. eurų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų papildomam pensijų individualios pensijos dalies indeksavimui.
- Bazinė pensija: 2025 m. - 298,45 Eur, 2026 m. - 327,91 Eur.
- Apskaitos vieneto vertė: 2025 m. - 7,16 Eur, 2026 m. - 8,11 Eur.
- 2026 m. vidutinė senatvės pensija ūgtels 80 eurų (12 proc.) ir pasieks 750 eurų. Vidutinė senatvės pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, padidės 90 eurų (12,5 proc.) ir sieks 810 eurų.
- Našlių pensijos bazinis dydis padidės daugiau nei keturiais eurais iki 46,46 euro.
- Valstybinės pensijos dėl indeksavimo didės 0,9 proc., valstybinių pensijų bazė kils nuo 73,62 euro iki 74,28 euro.
Kaip apskaičiuojama pensija ir indeksavimas praktikoje
Senatvės pensiją sudaro dvi dalys: bendroji ir individualioji. Individualioji pensijos dalis priklauso nuo žmogaus įgytų pensijos apskaitos vienetų skaičiaus ir vieneto vertės tais metais, kai žmogus išeina į pensiją. Apskaičiuojant individualią dalį sukauptų vienetų skaičius dauginamas iš vieneto vertės.
Jei žmogus turi įgijęs minimalų, bet neturi būtinojo stažo senatvės pensijai, arba yra sukaupęs lygiai būtinąjį stažą, jo bendroji pensijos dalis prilygsta bazinės pensijos dydžiui. Jeigu žmogus turi didesnį nei būtinąjį stažą, bendroji pensijos dalis apskaičiuojama proporcingai jo stažui.
Taip pat skaitykite: Pensijų reforma Lietuvoje
| Pavyzdys | 2025 m. | 2026 m. |
|---|---|---|
| Petras (33 m., 32 vienetai) | 298,45 + 32 × 7,16 = 527,57 Eur | 327,91 + 32 × 8,11 = 587,43 Eur |
| Danguolė (42 m., 40 vienetų) | 410,98 + 286,40 = 697,38 Eur | 451,53 + 324,40 = 775,93 Eur |
Pensijų priemokos ir minimali vartojimo riba
Socialinio draudimo senatvės pensijų gavėjams ir negalios pensijų gavėjams, netekusiems 60 procentų ar daugiau dalyvumo ir gaunantiems mažas pensijas, mokamos pensijų priemokos. Jei žmogus turi būtinąjį stažą, visų jo gaunamų pensijų suma negali būti mažesnė nei minimalių vartojimo poreikių dydis. 2025 m. jis siekė 450 eurų, o 2026 m. padidės iki 468 eurų.
Jei kitais metais žmogui apskaičiuota pensija bus mažesnė nei 468 eurai ir jis turi įgijęs būtinąjį stažą, jis gaus pensijos priemoką, kad visų gaunamų pensijų suma būtų ne mažesnė nei 468 eurai. Po pensijų indeksavimo kai kurie gyventojai gali gauti mažesnę priemoką arba jos nebegauti, jei indeksuota pensija bus didesnė nei 468 eurai.
Kaip pensijų didinimas veikia skurstančiuosius pensininkus?
Apie skurstančiųjų pensininkų problemą kalbama daug, užsimenama, kad sprendimas didinti pensijas nuo perviršio neatsilieptų taip stipriai skurstantiems, kaip tiems, kurie gauna didžiausias pensijas. Reikia turėti omenyje, kad Lietuvoje yra socialinės apsaugos sistema ir pensijų sistema, arba išmokų sistema. Jeigu žmogus gauna mažas pajamas, įsijungia ir socialinės apsaugos sistema: tai yra kompensacija už vandenį, kompensacija už šildymą, dar kitokios išmokos - visa tai yra mokesčių mokėtojų pinigai, valstybė apie tai galvoja ir visi šie dydžiai yra indeksuojami.
Bazinė pensija tikrai bus didinama, tai jau įdėta į indeksavimą. Grįžtant prie to, kad mažiausia pensija yra bazinė, mes atsisakėme pašalpos pensijų, sulyginome, apie tai galvoja visos Vyriausybės, ši taip pat, nebus taip, kad šis dydis nedidės. Dabar, kiek didės, reikia palaukti biudžeto skaičiavimų.
Reikia visą tai matyti, jeigu norime tvariai išlaikyti socialinį draudimą ir tie žmonės, kurie gauna dideles pajamas, norėtų mokėti visas įmokas, rodytų įmokas nuo visų pajamų, tai sistema turi atliepti, kad tie žmonės sulaukę pensinio amžiaus tikrai gaus didesnę pensiją negu tie, kurie nemokėjo arba mokėjo labai mažai - štai taip sukonstruota ši sistema.
Taip pat skaitykite: naujausia informacija apie pensijų indeksavimą
„Sodros“ perviršis ir galimybė lėšas nukreipti pensijų didinimui
Prezidentas siūlo pensijų kėlimą iš „Sodros“ perviršio. „Sodros“ rezervas yra formuojamas tik iš pačios „Sodros“ biudžeto ir perviršio. Galima tiesiog statyti spėjimus: o kiek gi žmonių pasitrauks ir kokia suma papildomai ateis į „Sodrą“? Ekspertai sako, kad 40 proc. žmonių gali pajudėti, tai tų 40 proc. žmonių įmokos, kurią už juos įmoka valstybė ir „Sodra“, grįžtant į „Sodrą“, ar tai gali būti planinės, ar tai bus perviršis?
Per pastaruosius du metus perviršis buvo apie 700 mln. Eur, kitais metais perviršis tikrai gali viršyti ir milijardą, sprendžiant iš to, kiek ateis dar papildomai, tada ir matysime. Dalis tų pinigų eis ir į rezervą, nes padidėja žmonių pensijos. Jeigu valstybės pinigai grįžta, tai čia kaip „Sodros“ papildomas finansavimas.
Ilgalaikė „Sodros“ tvarumo perspektyva ir demografiniai iššūkiai
A. Sysas teigia, kad jis optimistiškai žvelgia, nes jau 30 metų galiu pastebėti diskusijas apie „Sodros“ gyvenimą ir likimą. Būtent „Sodros“ augimas - ir pensijų, ir rezervų - auga žymiai sparčiau negu visos kitos išmokų rūšys, trečia ar antra pakopa. Sutinku, kad negalvoti apie tai būtų klaida ir siekti, kad rezervas būtų didesnis.
Šiuo atveju, žiūrime į „Sodrą“ ir priimame įstatymus. Būtent šioje srityje turime daryti daug daugiau darbų, kad valstybinė socialinio draudimo sistema būtų kuo tvaresnė, kad pensijos būtų didesnės, todėl visi siūlymai yra nukreipti būtent į „Sodros“ stiprinimą. Pinigai turi būti nukreipti į dabartinius pensininkus, spręsti jų problemą šiandien, nes skurdo lygis yra didelis.
II pensijų pakopa: pasirinkimo laisvė ir pokyčiai 2026 m.
II pensijų pakopa tapo lankstesnė, todėl ir toliau išlieka patikimu būdu pasirūpinti papildomomis pajamomis ateičiai. Vienas didžiausių pokyčių 2026-aisiais - atsisakoma automatinio gyventojų įtraukimo į pensijų kaupimą kas trejus metus. Nuo šiol kaupimas tampa iš esmės savanoriškas: pensijų kaupime nedalyvaujantys 18-40 metų žmonės gaus nuolatinį kvietimą ir informaciją apie galimybes prisijungti savo asmeninėje „Sodros“ paskyroje, tačiau be aktyvaus žmogaus sprendimo niekas nebus automatiškai įtraukiamas.
Taip pat skaitykite: kodėl kyla pensijos Lietuvoje
Nuo 2026 m. sausio 2 d. galima vieną kartą per visą kaupimą atsiimti dalį sukauptų pinigų - iki 25 % sukauptos sumos. Tačiau atsiimama suma negali būti didesnė, negu viso kaupimo metu kaupiančiojo asmens įmokėtos lėšos. Nuo 2026 m. sausio 2 dienos visą sukauptą sumą be jokių mokesčių galima atsiimti, kai kaupimas tampa apsunkintas ar betikslis.
Valstybės skatinamoji įmoka ir paskatos kaupti
Dalysis dalyvis į pensijų fondą moka 3 proc. nuo savo pajamų „ant popieriaus“, o valstybė papildomai prisideda 1,5 proc. nuo užpraėjusių metų vidutinio šalies darbo užmokesčio. 2026 m. valstybės skatinamoji įmoka jau siekia 33,49 Eur per mėnesį, arba 401,88 Eur per metus. „Valstybės paskata yra papildomas įnašas į žmogaus pensijos sąskaitą. Ji ne tik papildo įmokas, bet ir didina bendrą investuojamą sumą, taip sustiprindama sudėtinių palūkanų efektą.
Interviu su Ruginiene – valdžia didins pensijas, išmokas, iš kur paims pinigų? | DIENOS PJŪVIS
Pensijų didinimo socialinis fonas ir ES kontekstas
Kaip rodo oficialioji statistika, pagal išlaidų senatvės pensijoms santykį su BVP Lietuva yra trečia nuo galo visoje ES. Išlaidos senatvės pensijoms mūsų šalyje pernai siekė 7,3 proc. BVP, kai ES vidurkis yra apie 12,9 proc. BVP. Tiesa, Lietuva bene vienintelė niekaip neapmokestina net didžiausių pensijų.
0,6 proc. nuo 78 mlrd. eurų pernykščio BVP (tiek mažiau pinigų pensijoms skiria Lietuva) būtų 468 mln. eurų. Padalijus juos 600 tūkst. pensininkų, kas mėnesį išeitų po 65 eurus papildomai. Ir daugeliui Lietuvos pensininkų tai būtų nemaži pinigai.
Praktiniai pavyzdžiai: kaip pokyčiai pasijuto gyventojams
Aldona džiaugėsi, kad jos pensija paaugo 80 eurų, kaip ir buvo prognozuojama. „Anksčiau gaudavau apie 650 eurų, o šiemet jau pervedė 750 eurų“, - dalijosi ji. Nijolė pasakojo, kad jos pensija praėjusiais metais siekė 700 eurų, o šiemet - 780 eurų. Rūtos pensija padidėjo 54 eurais, o Romo - 60. „Anksčiau gaudavau 490, o sausį jau pakilo iki 544 eurų.
Marytė pasakojo, kad su paprasta pensija ji papildomai gauna našlės pensiją, kuri pakilo per kiek daugiau nei 4 eurus. Praėjusiais metais ši išmoka siekė 42,29 euro, o šiemet - 46,46 euro. Tuo metu įprasta pensija, anot moters, padidėjo 48,69 euro. „Paskutinį kartą praėjusiais metais gavau 452,84 euro, o šiemet jau 501,53 euro“, - dalijosi moteris.
Biudžeto ir planavimo aspektai
Planuojama, kad 2026 m. „Sodros“ biudžeto išlaidos bus 861,1 mln. eurų arba 10,9 proc. didesnės nei 2025 m. Didžiausią „Sodros“ išlaidų dalį, beveik 80 proc., sudarys išlaidos socialinio draudimo pensijoms. Prognozuojama, kad 2026 m. senatvės pensininkų bus vidutiniškai 640 tūkst., jų skaičius padidės 1,11 proc. arba 7 tūkst.
Perviršis paskutinius dvejus metus buvo apie 700 mln. eurų, o per 2026 m. indeksavimui ir papildomam individualios dalies indeksavimui panaudota lėšų suma sieks šimtus milijonų eurų. Pensijų indeksavimo koeficento ir biudžeto dydžių ribos yra planuojamos rengiant socialinių fondų biudžetą, o galimybės papildomai indeksuoti bus vertinamos rudenį rengiant biudžeto projektą.
Techniniai ir administraciniai aspektai
Papildomas indeksavimas viduryje metų reikalauja operatyvaus „Sodros“ informacinių sistemų perprogramavimo. Gavėjams patiems niekur kreiptis nereikės - perskaičiavimas įvyks automatiškai. Po pasirašymo „Sodra“ pradės techninį pasirengimą. Pirmąsias padidintas pensijas gyventojai turėtų gauti liepos mėnesio mokėjimo grafikų metu. Jei dėl techninių kliūčių skaičiavimai užtruktų, įstatyme numatyta galimybė liepos mėnesio priedą išmokėti kartu su rugpjūčio mėnesio pensija, padengiant skirtumą atbuline data.
Kitos socialinės priemonės ir rizikos
Planuojama didinti šalpos pensijų bazę iki 261 euro, valstybės remiamų pajamų dydį nuo 122 iki 125 eurų, bazinę socialinę išmoką nuo 38 iki 39 eurų ir didinti vienkartines išmokas nėščioms moterims be pakankamo stažo. Tikslinės kompensacijos mokamos neįgaliesiems, kuriems yra nustatyti specialieji poreikiai.
Taip pat svarbu paminėti, kad šiame laikotarpyje gali suaktyvėti sukčiai - siūlyti keisti pensijų kaupimo sutartį skambučiu ar užkalbinę gatvėje.
Kas toliau? Politiniai sprendimai ir prognozės
Seimas spręs dėl Valstybinių pensijų įstatymo pataisų, kurios numato papildomą 3-5 % indeksavimą nuo 2026 m. liepos 1 d., tiesiogiai priklausantį nuo asmens sukaupto stažo ir gaunamos išmokos rūšies. Dokumentas keliaus ant Prezidento stalo, o po pasirašymo „Sodra“ pradės techninį pasirengimą įgyvendinti pakeitimus.
Nors politinė valia didinti pensijas yra stipri, ekonomistai įspėja apie ilgalaikį fiskalinį spaudimą. Dėl demografinių pokyčių ir ilgalaikio biudžeto tvarumo sprendimų turi būti priimama atsakingai, užtikrinant tiek dabartinių, tiek būsimų pensininkų gerovę.