Autizmas, dar vadinamas autizmo spektro sutrikimu (ASS), yra sudėtingas raidos sutrikimas, veikiantis žmogaus bendravimą, mokymąsi, elgesį ir socialinius įgūdžius. Žmonės, turintys ASS, turi skirtingai veikiančias smegenis, o tai gali lemti skirtingus jų elgesio ir bendravimo būdus.
Autizmas pasireiškia iki trejų metų amžiaus ir išlieka visą gyvenimą. Kadangi tai spektro sutrikimas, jo poveikis skirtingiems žmonėms gali būti labai įvairus - nuo lengvų iki stiprių simptomų.
Ankstyvieji autizmo požymiai vaikams.
Autizmo Simptomai
Autizmo požymiai paprastai pasireiškia iki trejų metų amžiaus, tačiau kai kurie žmonės gali rodyti pirmuosius ženklus jau nuo gimimo.
Autizmo Požymiai
- Vengia akių kontakto
- Labai susidomi siaura temų grupe arba turi stiprią aistrą tam tikrai veiklai
- Kartojantis elgesys, pavyzdžiui, žodžių ar frazių kartojimas, siūbavimas pirmyn atgal ar nuolatinis daiktų lietimas (pvz., šviesos jungiklio įjungimas ir išjungimas)
- Itin jautriai reaguoja į garsus, prisilietimus, kvapus ar šviesą, kurie kitiems žmonėms atrodo įprasti
- Nereaguoja į kitus žmones, neklauso jų arba nežiūri į rodomus objektus
- Nenori būti laikomas ant rankų ar apkabintas
- Sunkiai supranta kalbą, gestus, veido išraiškas ar balso toną
- Kalba vienodu, monotonišku arba “robotiniu” balsu
- Sunkiai prisitaiko prie pokyčių kasdienėje rutinoje
Autizmo Simptomai Suaugusiesiems
Autizmas suaugus gali pasireikšti skirtingais būdais. Dažniausiai pasitaikantys požymiai:
Taip pat skaitykite: Konferencija apie autizmą Seime
- Sunku suprasti kitų žmonių mintis ar jausmus
- Mėgsta būti vienas arba turi sunkumų užmezgant draugystes
- Jaučia nerimą dėl socialinių situacijų
- Griežtai laikosi kasdienės rutinos ir patiria stresą, jei ji pasikeičia
- Sunku išreikšti savo emocijas
- Viską supranta pažodžiui, nesupranta sarkazmo
- Kiti gali palaikyti jį tiesmuku, abejingu ar nemandagiu, nors jis to nenori
Kiti autizmo požymiai suaugusiesiems:
- Vengia akių kontakto
- Nesupranta socialinių užuominų ar “taisyklių”
- Gali per daug artimai prieiti prie kitų žmonių arba būti jautrus, jei kas nors jį paliečia
- Labai domisi tam tikrais dalykais ir gali juos išmanyti labai giliai
- Pastebi mažas detales, garsus ar kvapus, kurių kiti žmonės nepastebi
- Visada nori iš anksto suplanuoti veiksmus, kad išvengtų netikėtumų
Autizmo Simptomai Vaikams
Vaikai gali rodyti įvairius autizmo požymius, įskaitant:
- Iki 9 mėnesių: Nereaguoja į savo vardą, nerodo veido išraiškų
- Iki 12 mėnesių: Nežaidžia paprastų žaidimų (pvz., “kukū”), nesinaudoja gestais (pvz., nemosikuoja ranka atsisveikindamas)
- Iki 24 mėnesių: Nesuvokia, kada kiti žmonės yra liūdni ar pikti
- Iki 36 mėnesių: Nenori prisijungti prie kitų vaikų žaidimų
- Iki 60 mėnesių: Nedainuoja, nevaidina ar nešoka tėvams
Kiti galimi požymiai:
- Tvarkingai išrikiuoja žaislus ir supyksta, jei jų tvarka pasikeičia
- Labai susidomi tam tikromis temomis
- Siūbuoja kūną, plasnoja rankomis ar sukasi ratu
- Vėluojanti kalbos, motorikos ar pažinimo raida
- Netipiški miego ar valgymo įpročiai
- Jaučia mažesnę ar didesnę baimę nei įprasta
Stimingas (savistimuliacija)
Stimingas - tai pasikartojantis elgesys, padedantis autistiškiems žmonėms susidoroti su stresu ar sensoriniais dirgikliais. Tai gali būti:
- Rankų ar rankų pirštų plasnojimas
- Siūbavimas pirmyn atgal
- Sukimasis aplink save
- Šokinėjimas
- Galvos trankymas
- Objektų sukimas ar nuolatinis jų lietimas (pvz., gumytės tempimas, virvutės sukinėjimas, prisilietimas prie tam tikros tekstūros)
Autistiški žmonės gali stiminguoti dėl įvairių priežasčių - kai kurie tai daro dėl malonumo, kiti - norėdami nusiraminti arba geriau reguliuoti sensorinius pojūčius. Pavyzdžiui, jie gali sukti virvutę, kad ją stebėtų, arba sutelkti dėmesį į vieną garsą, kad išvengtų kitų, per stiprių triukšmų.
Taip pat skaitykite: Konvencija ir autizmas: svarbūs aspektai
Kartais autistiškas žmogus gali patirti per didelį sensorinį ar emocinį perkrovą, kai situacija tampa jam nevaldoma.
Autizmo Tipai
Tačiau dabar visi šie sutrikimai yra įtraukti į autizmo spektro sutrikimą (ASS), todėl anksčiau naudoti terminai nebevartojami:
- Aspergerio sindromas. Vaikai su Aspergerio sindromu dažniausiai turi vidutinį ar aukštesnį nei vidutinį intelekto koeficientą. Tačiau jie gali susidurti su sunkumais socialinėje sąveikoje ir turėti labai ribotą pomėgių spektrą.
- Autizmo sutrikimas. Tai klasikinė autizmo forma, kuri dažniausiai siejama su terminu “autizmas”. Ji pasireiškia vaikams iki trejų metų ir daro įtaką socialiniams įgūdžiams, bendravimui bei žaidimui.
- Vaikų dezintegracinis sutrikimas. Vaikai, turintys šį sutrikimą, pirmuosius dvejus gyvenimo metus vystosi įprastai, tačiau vėliau netenka dalies ar visų anksčiau įgytų bendravimo ir socialinių įgūdžių.
- Pervazinis raidos sutrikimas (PDD) arba netipinis autizmas. Gydytojas gali vartoti šį terminą, jei vaikas rodo tam tikrus autistiškus bruožus, pavyzdžiui, socialinių ar bendravimo įgūdžių vėlavimą, bet neatitinka konkretaus ASS tipo kriterijų.
Kas Sukelia Autizmą?
Tikslios autizmo priežastys nėra aiškios, tačiau manoma, kad jis gali būti susijęs su smegenų sričių, atsakingų už sensorinių stimulų interpretavimą ir kalbos apdorojimą, veiklos skirtumais.
Autizmas gali pasireikšti bet kokios rasės, tautybės ar socialinės kilmės žmonėms. Jį nesąlygoja šeimos pajamos, gyvenimo būdas ar išsilavinimas. Tačiau yra tam tikrų rizikos veiksnių:
- Vyresni tėvai (didesnė rizika susilaukti autistiško vaiko)
- Vyriška lytis (autizmas berniukams pasireiškia 4 kartus dažniau nei mergaitėms)
- Autizmo diagnozę turintis brolis ar sesuo
- Genetiniai sutrikimai, tokie kaip Trapiojo X sindromas, Retto sindromas ar Dauno sindromas
- Labai mažas gimimo svoris
Ar Autizmas Yra Paveldimas?
Autizmas dažnai pasitaiko šeimose, todėl tam tikri genetiniai deriniai gali padidinti jo riziką. Šiuo metu yra daugiau nei 1000 genų, kurie gali būti susiję su autizmu, tačiau ne visi jų poveikiai yra moksliškai patvirtinti. Genetika gali lemti nuo 40 % iki 80 % autizmo atvejų.
Taip pat skaitykite: Autizmas: viskas, ką reikia žinoti
Retos genetinės mutacijos ar chromosomų pakitimai gali būti vienintelė autizmo priežastis apie 2-4 % atvejų. Tokiais atvejais autizmas dažnai būna susijęs su kitais fiziniais pokyčiais, pavyzdžiui, ADNP sindromu, kai žmogus turi ne tik autistiškus bruožus, bet ir išskirtinius veido bruožus.
Vakcinos nesukelia autizmo. Nors kai kurie žmonės baiminasi, kad jos gali būti susijusios su autizmo atsiradimu, moksliniai tyrimai neparodė jokio ryšio tarp jų.
Buvo atlikti tyrimai, kuriuose įvertintas aštuonių skirtingų vakcinų saugumas vaikams ir suaugusiesiems. Jie parodė, kad vakcinos yra labai saugios, o jų nauda apsaugant nuo sunkių ligų gerokai viršija bet kokią galimą riziką.
Kaip Diagnozuojamas Autizmas?
Autizmo diagnozė nėra lengva - gydytojas vertina elgesį ir vystymąsi.
Autizmo Diagnozavimo Procesas Vaikams
Diagnozavimas paprastai vyksta dviem etapais:
- Ankstyvoji patikra. Gydytojai tikrina, ar vaiko raida atitinka jo amžiaus normas (kalba, motorika, elgesys, judesiai). Specialistai rekomenduoja atlikti patikras 9, 18, 24 ir 30 mėnesių amžiaus. 18 ir 24 mėnesių vaikams paprastai atliekama speciali autizmo patikra.
- Išsamesnis vertinimas. Jei įtariama problema, vaiką įvertina specialistas (vaikų psichologas arba raidos pediatras). Atliekami įvairūs testai, įvertinantys vaiko mąstymo, kalbos ir savarankiškumo įgūdžius. Gydytojas taip pat gali rekomenduoti klausos, regos ar genetinius tyrimus, kad būtų išvengtos kitos galimos priežastys.
Autizmo Diagnozė Suaugusiesiems
Jei suaugęs žmogus niekada nebuvo diagnozuotas, bet pastebi, kad jo simptomai trukdo kasdieniam gyvenimui, verta pasikonsultuoti su gydytoju. Jis gali nukreipti pas autizmo specialistą, kuris padės suprasti simptomus ir įvertinti, ar žmogus turi autizmo spektro sutrikimą.
Kaip turėtų atrodyti autizmo įvertinimas? | Vaikų proto institutas
Ką Daryti Po Autizmo Diagnozės?
Jei jums ar jūsų vaikui diagnozuotas autizmas, yra keletas žingsnių, kurie gali padėti prisitaikyti:
- Išsiaiškinkite diagnozę. Gali kilti įvairių emocijų - nerimas, palengvėjimas, nežinomybė. Pasikalbėkite su gydytoju, kad geriau suprastumėte diagnozę.
- Mokykitės apie autizmą. Skaitykite mokslinius straipsnius, knygas ar patikimus interneto šaltinius. Nereikia informacijos perteklių - svarbu rasti kelis patikimus šaltinius, kad suprastumėte pagrindus.
- Klausykitės autistiškų žmonių patirčių. Yra daug tinklaraščių, knygų ir vaizdo įrašų, kuriuose autistiški žmonės dalijasi savo išgyvenimais. Jų patirtys gali padėti geriau suprasti autizmo pasaulį.
- Ieškokite pagalbos. Jei jaučiatės vieniši, pasidomėkite paramos grupėmis, nacionalinėmis autizmo organizacijomis, socialinės žiniasklaidos bendruomenėmis ar mokykloje, darbe ar universitete siūlomomis paslaugomis.
- Stebėkite bendrą sveikatą. Autizmas nėra liga, tačiau autistiški žmonės dažnai turi ir kitų būklių, pavyzdžiui, ADHD, disleksiją ar nerimo sutrikimus. Jei kyla sveikatos klausimų, pasitarkite su gydytoju.
Svarbiausia - prisitaikyti prie diagnozės savo tempu ir atrasti tinkamiausius būdus gyventi kokybišką gyvenimą.
Autizmo Gydymas
Autizmas yra viso gyvenimo būklė, tačiau ankstyva intervencija gali labai pagerinti vaiko vystymąsi ir kasdienį funkcionavimą. Jei pastebite, kad jūsų vaikas turi autizmo spektro sutrikimo (ASS) požymių, kuo greičiau kreipkitės į gydytoją.
Kadangi autizmas pasireiškia skirtingai, nėra vieno gydymo metodo, tinkančio visiems. Gydymas turėtų būti pritaikytas pagal individualius poreikius.
Pagrindiniai Autizmo Gydymo Metodai
- Elgesio terapija. Padeda suprasti elgesio priežastis ir pasekmes, siekiant skatinti pozityvų elgesį ir mažinti nepageidaujamą.
- Raidos terapija. Įvairios terapijos padeda vaikui vystytis:
- Kalbos terapija - lavina bendravimo įgūdžius.
- Fizinė terapija - gerina motoriką ir judesių koordinaciją.
- Ergoterapija - moko kasdienių įgūdžių, tokių kaip apsirengimas ar valgymas.
- Psichologinė pagalba. Kognityvinė elgesio terapija (CBT) gali padėti suvaldyti nerimą, depresiją ar kitus emocinius sunkumus, dažnai lydinčius autizmą.
- Edukacinė pagalba. Mokymosi procesas pritaikomas prie autistiškų vaikų poreikių, kad jie galėtų geriau įsisavinti informaciją. Padeda geriau suprasti socialines situacijas, kurti emocinius ryšius ir mokytis tinkamo bendravimo.
- Vaistai. Gali padėti sumažinti tam tikrus simptomus, pavyzdžiui, dėmesio sutrikimus, hiperaktyvumą ar nerimą. Tačiau vaistai negydo pačio autizmo, o tik palengvina kai kuriuos jo aspektus.
- Papildomos terapijos autizmui gydyti. Kai kurie papildomi metodai gali padėti gerinti mokymąsi ir bendravimo įgūdžius. Tai gali būti:
- Muzikos terapija
- Meno terapija
- Gyvūnų terapija (pvz., jojimo terapija)
Taikomoji Elgesio Analizė (ABA Terapija)
ABA terapija siekia skatinti pozityvų elgesį ir mažinti nepageidaujamą elgesį. Šią terapiją pripažįsta daugelis ekspertų kaip veiksmingą metodą vaikų su autizmu raidos gerinimui. Ji gali padėti lavinti socialinius, komunikacijos ir kasdien...