Asocialaus tipo asmenybės sutrikimas yra psichikos sveikatos būklė, pasižyminti nuolatiniu abejingumu socialinėms normoms, empatijos trūkumu ir emocinio ryšio su kitais žmonėmis stoka. Ši būklė gali pasireikšti manipuliaciniu elgesiu, melagystėmis ir net smurtu. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime asocialaus tipo asmenybės sutrikimo apibrėžimą, priežastis, simptomus, diagnostiką ir gydymo galimybes.
Kas tai per sutrikimas - apibrėžimas ir ligos aprašymas
Asocialus asmenybės sutrikimas - tai rimta psichikos sveikatos būklė, kai žmogus nuolat nepaiso kitų teisių, jausmų ir visuomenės normų. Asocialinio asmenybės sutrikimo diagnostika nustatoma, kai asmuo yra sulaukęs bent 18 metų ir demonstruoja ilgalaikį elgesio modelį, pažeidžiantį kitų teises ir visuomenės taisykles. Asmenys, turintys šį sutrikimą, dažnai nesugeba jausti empatijos, yra beširdžiai, ciniški ir nepaiso kitų žmonių jausmų, teisių ar kančios.
Specifiniai asmenybės sutrikimai - tai psichikos sutrikimai, kurie lemia ilgalaikius elgesio, mąstymo ir emocijų modelius, neatitinkančius visuomenės normų. Šie sutrikimai pasireiškia paauglystėje ar ankstyvame suaugusiųjų amžiuje ir dažniausiai būna lėtiniai, reikšmingai paveikiantys socialinius santykius, darbą ir bendrą asmens funkcionalumą.
Priežastys - kodėl vystosi asocialus asmenybės sutrikimas
Šiandien mokslininkai nežino, kas sukelia asocialaus tipo asmenybės sutrikimą. Esama daug teorijų dėl galimų asocialaus asmenybės sutrikimo priežasčių. Dauguma profesionalų linkę sutikti su biopsichosocialiniu priežastingumo modeliu, teigiančiu, kad sutrikimą greičiausiai sukelia įvairūs faktoriai: biologiniai, genetiniai, socialiniai (tarkime, kaip žmogus ankstyvajame vystymosi etape bendrauja su šeima ir draugais bei kitais vaikais) ir psichologiniai (žmogaus asmenybė ir temperamentas, kurį suformuoja aplinka bei kova su stresu).
Pagrindinės asocialaus tipo asmenybės sutrikimo priežastys gali būti labai įvairios. Dažnai jos apima: genetinius veiksnius: genetika gali padidinti riziką susirgti šiuo sutrikimu; aplinkos veiksnius: trauma vaikystėje, piktnaudžiavimas ar nesaugūs šeimos santykiai gali turėti įtakos sutrikimo vystymuisi.
Taip pat skaitykite: antisocialaus elgesio priežastys ir gydymas
Simptomai - kaip atpažinti sutrikimą
Pagrindiniai asocialaus tipo asmenybės sutrikimo simptomai apima: emocinį atšalimą, nesugebėjimą jausti empatijos, manipuliatyvų elgesį, nuolatinį nusivylimą socialinėse situacijose ir dažną priešiškumą autoritetams. Taip pat būdingi abejingumas socialinėms normoms, impulsyvumas, neatsakingumas, polinkis meluoti ir apgauti kitus, rizikingas elgesys, agresija ir smurtas, sąžinės graužimo stoką ir negebėjimą prisiimti atsakomybės už savo veiksmus.
Asmenys, turintys asocialaus tipo asmenybės sutrikimą, dažnai nesugeba jausti empatijos ir linkę būti beširdžiais, cinikais bei nepaisyti kitų žmonių jausmų, teisių arba kančios. Jų savęs vertinimas dažnai būna išpūstas arba arogantiškas (pvz., įsitikinimas, kad jie yra aukščiau paprasto darbo arba nesugebėjimas realistiškai vertinti savo dabartinių problemų arba savo ateities), jie neretai būna pernelyg užsispyrę, pasitikintys savimi arba įžūlūs. Jie taip pat gali būti puikūs gražbyliai, pasižymėti dirbtiniu šarmu, būti gana iškalbūs, įvaldę žodžio meną.
Pacientai, sergantys asocialiu asmenybės sutrikimu, dažnai yra impulsyvūs, atsitiktiniai ir manipuliuojantys. Jie nejaučia kaltės dėl savo elgesio ir gali būti nusikaltėliai, pažeidžiantys įstatymus. Žmonės, sergantys ASPD, taip pat nesugeba atlikti savo pareigų darbe, mokykloje ar namuose. Daugybė žmonių, turinčių asocialaus tipo asmenybės sutrikimą, nesikreipia pagalbos. Žmonės, kuriuos vargina asmenybės sutrikimai, apskritai nesiima gydytis tol, kol liga pradeda rimtai trukdyti ar kitaip veikti jų gyvenimą.
Diagnostika - ką atlieka specialistai
Asocialaus tipo asmenybės sutrikimo diagnozę nustato psichinės sveikatos specialistas, tarkime, psichologas arba psichiatras. Asocialaus tipo asmenybės sutrikimas diagnozuojamas remiantis psichologiniais vertinimais, kurie apima interviu su pacientu, standartizuotus klausimynus, skirtus asmenybės sutrikimų nustatymui, ir išsamų paciento istorijos vertinimą, siekiant nustatyti simptomus ir jų trukmę.
Asocialinio asmenybės sutrikimo diagnozę nustato psichiatras arba klinikinis psichologas, atlikęs išsamų psichologinį įvertinimą. Diagnostikoje naudojamos struktūruotos klinikinės apklausos, tokios kaip SCID-5-PD (Struktūruotas klinikinis interviu asmenybės sutrikimams). Psichopatijai diagnozuoti naudojamas specialus kontrolinis sąrašas (PCL-R), sudarytas psichiatro Roberto D. Hare. Šis sąrašas leidžia įvertinti tokius bruožus kaip empatijos stoka, patologinis melavimas ir impulsyvumas.
Taip pat skaitykite: Socialinių įgūdžių svarba vaikams
Diagnozė gali apimti klinikinę apžiūrą, psichologinius testus, interviu su artimaisiais bei ilgalaikę stebėseną. Svarbu atskirti AAS nuo kitų psichikos sutrikimų, pvz., bipolinio sutrikimo ar priklausomybės ligų. Asocialus asmenybės sutrikimas negali būti diagnozuotas iki 18 metų.
Gydymas - psichoterapija, vaistai ir psichosocialinės intervencijos
Asocialaus tipo asmenybės sutrikimo gydymui paprastai taikoma ilgalaikė psichoterapija, kurią veda patirties gydant tokius sutrikimus turintis specialistas. Sunku gydyti asmenis, turinčius asocialių asmenybės sutrikimų. Psichoterapija, dažnai vadinama „pokalbių terapija“, naudojama antisocialaus asmenybės sutrikimo gydymui. Tai apima piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis, smurto, pykčio ir pan.
Pagrindiniai metodai apima: kognityvinę-elgesio terapiją (KET), kuri padeda keisti neigiamus elgesio modelius; dialektinę elgesio terapiją (DBT), ypač esant savižudiškam elgesiui; psichosocialinę reabilitaciją, ugdant socialinius įgūdžius; grupinę terapiją - gali būti naudinga socialinių įgūdžių tobulinimui ir santykių su kitais gerinimui. Emocijų reguliavimo įgūdžių ugdymą, empatijos lavinimą, socialinių įgūdžių tobulinimą ir atsakingumo už savo veiksmus ugdymą taip pat galima integruoti į terapinį darbą.
Specifinių vaistų, skirtų antisocialaus asmenybės sutrikimui gydyti, nėra. Vaistai - specifiniams simptomams valdyti gali būti skiriami antidepresantai, nuotaikos stabilizatoriai ar antipsichoziniai vaistai, jei yra gretutinių sutrikimų (pvz., depresijos). Gydymo sėkmė priklauso nuo paciento motyvacijos dalyvauti gydyme, terapinio aljanso su terapeutu, gydymo trukmės ir intensyvumo bei palaikymo iš šeimos ir draugų.
Kaip veikia kognityvinė elgesio terapija?
Gydymo iššūkiai ir prevencija
Dažniausiai asocialios asmenybės pacientai gali nepateikti gydytojui tikslios informacijos apie simptomus. Asocialios asmenybės pacientai nesuvokia, kad jiems reikia medikų pagalbos. Daugybė žmonių, turinčių asocialaus tipo asmenybės sutrikimą, nesikreipia pagalbos. Žmonės, kuriuos vargina asmenybės sutrikimai, apskritai nesiima gydytis tol, kol liga pradeda rimtai trukdyti ar kitaip veikti jų gyvenimą.
Taip pat skaitykite: Daugialypės Asmenybės Ypatumai
Prevencija orientuota į ankstyvą rizikos veiksnių atpažinimą ir intervencijas: vaikystėje patirtų traumų, nepriežiūros ar smurto mažinimas, šeimos paramos stiprinimas ir ankstyvoji psichologinė pagalba gali sumažinti sutrikimų vystymosi riziką. Rizikos veiksniai apima šeimoje buvusį AAS ar kitus asmenybės sutrikimus; vaikystėje patirtą prievartą, apleistumą ar nestabilią aplinką; smegenų traumas, ypač priekinėje skiltyje; žemą socialinę ir ekonominę padėtį.
Psichopatija, paplitimas ir visuomenės įtaka
Nustatyta, kad psichopatams galima priskirti maždaug 1 proc. vyrų ir 0,3-0,7 proc. moterų. Asmenys, turintys aukštesnį psichopatinių savybių lygį, dažnai pasižymi padidėjusia agresija ir polinkiu į tarpasmeninį bei seksualinį smurtą. Psichopatai dažnai įvykdo sunkius nusikaltimus, tačiau ne visi psichopatai yra žudikai ar net nusikaltėliai.
Mokslininkai nustatė statistinių sąsajų tarp psichopatiją atitinkančių kriterijų ir polinkio į smurtinį elgesį bei kitokią kriminalinę veiką. Padidintas impulsyvumas, noras nusimesti kaltę ir kiti panašūs bruožai gali lemti padidėjusį polinkį peržengti moralės ribas ir ryžtis grasinimams, žalojimui arba žudymui. Manoma, kad tarp žudikų, kurių kaltė galop buvo įrodyta, daugiau nei ketvirtadalis - psichopatai.
Naujausi tyrimai atskleidė, kad asmenys, turintys aukštesnį psichopatinių savybių lygį, pasižymi sumažėjusiu jautrumu skausmui, sukeltam elektros stimuliacijos. Jie taip pat linkę pranešti apie mažesnę skausmo baimę ir mažesnį jautrumą skausmui. Tai rodo, kad skausmo empatija priklauso nuo savo pačių skausmo patirties.
Praktiniai patarimai, kada kreiptis ir ko tikėtis
Kreiptis į gydytoją būtina, jei jūs ar jūsų artimasis: nuolat pažeidinėja įstatymus arba kitų teises; rodo agresyvų ar smurtinį elgesį; nesugeba palaikyti santykių ar laikytis įsipareigojimų; jaučia, kad elgesys kenkia jų pačių gyvenimui. Taip pat svarbu kreiptis, jei žmogus turi minčių pakenkti sau ar kitiems. Galite pirmiausiai pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju apie savo problemą, tačiau jie privalo jus nukreipti pas psichinės sveikatos profesionalą, kuris ištirtų ir paskirtų gydymą.
| Sritys | Ką vertina / taiko |
|---|---|
| Diagnostika | Interviu, standartizuoti klausimynai, SCID-5-PD, PCL-R, informacija iš artimųjų |
| Psichoterapija | KET, DBT, psichodinaminė terapija, grupinė terapija, psichosocialinė reabilitacija |
| Farmakoterapija | Antidepresantai, nuotaikos stabilizatoriai, antipsichotikai (simptomų kontrolei) |
| Prevencinės priemonės | Ankstyvos intervencijos vaikystėje, šeimos parama, trauma prevencija |
Pastaba dėl gydymo perspektyvos
Asocialaus tipo asmenybės sutrikimo gydymas yra sudėtingas ir dažniausiai ilgalaikis. Gydymo sėkmę lemia paciento motyvacija, terapinis ryšys su specialistu ir socialinė parama. Svarbu prisiminti, kad nors visiškai pašalinti asmenybės bruožų gali būti sunku, galima reikšmingai sumažinti destruktyvų elgesį ir pagerinti socialinį funkcionavimą su tinkama terapija ir palaikymu.
tags: #ar #asociali #asmenybe #psichikos #sutrikimas