Visame pasaulyje tėvai ir pedagogai pastebi vaikų, kuriems kasdienybės pažinimas yra ribotas. Šiems vaikams dažnai yra nustatomi intelekto ir/ar fiziniai sutrikimai. Tėvams šią žinią dažnai sunku pripažinti, o pedagogams tenka tokiems vaikams skirti didesnį dėmesį.
Kas yra specialieji ugdymosi poreikiai (SUP)?
Specialusis poreikis - tai specialiosios pagalbos poreikis vaikui ar žmogui, kuris atsiranda dėl įgimtų ar įgytų ilgalaikių sveikatos sutrikimų bei nepalankių aplinkos veiksnių. Specialieji ugdymosi poreikiai (SUP) - tai individualūs vaiko poreikiai, atsirandantys dėl įvairių priežasčių, tokių kaip negalia, sutrikimai ar mokymosi sunkumai. Tai pagalbos ir paslaugų ugdymo procese reikmė, atsirandanti dėl išskirtinių asmens gabumų, įgimtų ar įgytų sutrikimų, nepalankių aplinkos veiksnių.
Kam skirtas SUP vertinimas ir kokiu tikslu jis atliekamas?
Kokiu tikslu vertinami specialieji vaiko poreikiai? Vertinimo tikslas - teikti rekomendacijas dėl ugdymo, formaliojo profesinio mokymo, neformaliojo vaikų švietimo programų pritaikymo, individualaus ugdymo plano rengimo, specialiųjų mokymo ir techninės pagalbos priemonių, skirtų ugdymui, ugdymosi aplinkos pritaikymo, taip sudarant sąlygas specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiam mokiniui pagal gebėjimus mokytis, įgyti išsilavinimą ir kvalifikaciją. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo paskirtis - padėti mokiniui lavintis, mokytis pagal gebėjimus, įgyti išsilavinimą ir kvalifikaciją, pripažįstant ir plėtojant jų gebėjimus ir galias.
Kaip nustatomos specialiosios ugdymosi poreikiai?
Tėvams arba pedagogams pastebėjus, jog vaikui yra sunku mokytis, kyla elgesio, emocijų ar dėmesio sutelkimo sunkumų, reikia kreiptis į ugdymo įstaigos specialistus. Pirminį vaiko specialiųjų poreikių įvertinimą atlieka ugdymo įstaigos vaiko gerovės komisija. Svarbu, jog specialistai, prieš atliekant pirminį vaiko įvertinimą, turi gauti tėvų sutikimą. Gavus vaiko tėvų sutikimą, ugdymo įstaigos specialistai aprašo vaiko pasiekimus, elgesį, gebėjimus bei sunkumus, kurie yra pastebėti.
Ugdymo įstaigos specialistams gavus tėvų sutikimą dėl vaiko specialiųjų poreikių įvertinimo, atliekamas vaiko raidos vertinimas. Vaikui pateikiama medžiaga, o specialistai stebi ir fiksuoja, kaip atliekamos užduotys. Vaiko SUP vertinimo rezultatus ir parengtas pažymas tarnybos specialistai aptaria su tėvais. Tėvai pažymų pristatyti į ugdymo įstaigą neprivalo. Tėvai, pasirašydami šias pažymas pažymi, jog sutinka su specialistų išvadomis.
Taip pat skaitykite: Slaugytojo padėjėjo darbo aprašymas
Kokios institucijos ir specialistai dalyvauja vertinime?
Mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimą atlieka pedagoginės psichologinės tarnybos (PPT) arba švietimo pagalbos tarnybos (ŠPT) specialistai. PPT specialistai (logopedai, specialieji pedagogai, psichologai, socialiniai pedagogai, surdopedagogai, tiflopedagogai, neurologai ir kt.) įvertina specialiuosius vaiko ugdymosi poreikius bei nustato jų lygį. Pedagoginės psichologinės tarnybos vadovas skiria švietimo pagalbą ir ugdymo pritaikymą. Tėvams arba mokytojams pastebėjus, kad vaikui sunkiai sekasi suprasti mokomąją medžiagą, kyla kalbėjimo, elgesio, emocijų ar dėmesio sunkumų, kreipiamasi į mokyklos vaiko gerovės komisiją.
Vertinimo etapai ir reikalingi dokumentai
Vertinimas atliekamas gavus mokyklos, tėvų (globėjų, rūpintojų) ar pilnamečio mokinio prašymą. SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ ĮVERTINIMĄ SUDARO: psichologinis įvertinimas; pedagoginis įvertinimas; logopedinis įvertinimas; medicininis įvertinimas.
KOKIE DOKUMENTAI REIKALINGI VAIKO SPECIALIŲJŲ UGDYMOSI POREIKIŲ ĮVERTINIMUI: prašymas; Pirminio ugdymosi poreikių vertinimo formos kopija; VGK posėdžio išrašas apie Pirminį ugdymosi poreikių vertinimą ar neatliktą vertinimą; mokinio individualaus ugdymo planą, mokinio rašto darbus, piešinius; pagal poreikį tarnybos prašomą papildomą informaciją.
Kaip pasiruošti vertinimui?
- Aptarkite vertinimo poreikį su ugdymo arba medicinos įstaigos specialistais.
- Prašome, kad į Tarnybą vaiką palydėtų tėvai (globėjai), nes specialistai turi surinkti išsamią informaciją apie vaiko gimimą, raidą, socialinę aplinką, sunkumus, gautą pagalbą ir kitus artimųjų pastebėjimus.
- Pasiruoškite skirti pakankamai laiko susitikimams.
- Pasirūpinkite, kad vaikas į Tarnybą atvyktų pavalgęs ir pailsėjęs.
Vertinimo rezultatai, pažymos ir ugdymo organizavimas
Vaiko SUP vertinimo rezultatus ir parengtas pažymas tarnybos specialistai aptaria su tėvais. Pristačius pažymą apie vaiko specialiuosius poreikius, pedagogas gauna rekomendacijas apie šio vaiko ugdymą. Ugdymo įstaiga, gavusi PPT / ŠPT pažymas, organizuoja Vaiko gerovės komisijos (VGK) posėdį, kuriame turi dalyvauti ugdymo įstaigos specialistai, vaikas, jo tėvai bei PPT / ŠPT specialistai.
Posėdyje aptariamas vaiko ugdymo organizavimas, pagalbos poreikis ir priimamas sprendimas dėl individualaus pagalbos vaikui plano sudarymo, vadovaujantis pažymomis. Rengdami pagalbos planą ugdymo įstaigos specialistai turi atsižvelgti į individualius vaiko poreikius, mokytojo padėjėjo reikalingumą, tėvų lūkesčius. Plane numatoma, kaip bus teikiama švietimo pagalba, ugdomi vaiko socialiniai įgūdžiai, kokie bus taikomi elgesio prevencijos ir intervencijos būdai.
Taip pat skaitykite: Efektyvus socialinio darbuotojo gyvenimo aprašymas
Ugdymo formos ir paslaugos
Ugdymo specialieji poreikiai (pagalbos ir paslaugų reikmė) skirstomi į nedidelius, vidutinius, didelius ir labai didelius. Specialiųjų poreikių asmenys ugdomi valstybinėse, savivaldybių ir privačiose visų tipų bendrojo ir specialiojo ugdymo, globos įstaigose ir specializuotuose suaugusiųjų centruose. Specialiųjų poreikių asmenų ugdymo formos - visiška ar dalinė integracija, ugdymas specialiojo ugdymo įstaigose arba namuose.
Specialiojo ugdymo tikslas - padėti specialiųjų poreikių asmenims suvokti bendrąsias vertybes, rengti juos savarankiškam gyvenimui, teikti kvalifikuotą specialiąją pedagoginę ir psichologinę pagalbą, garantuoti lygias teises įgyti išsilavinimą, profesiją, sudaryti tęstinio švietimo galimybes, sąlygas lavintis bendrojo ugdymo įstaigose.
Inkluzija ir integruotas ugdymas
Integruotas ugdymas specialiųjų poreikių vaikų integruotas ugdymas - tai ugdymas kartu su bendraamžiais. Šis ugdymo būdas turi privalumų: geriau tenkinami specialieji poreikiai, vaikai mokosi bendraamžių kolektyve. Svarbu, kad ugdymo forma būtų sukurta ne pedagogui, o specialiųjų poreikių vaikui. Tėvams turi būti suteikta pasirinkimo laisvė, nes yra alternatyva specialiajam ugdymui.
Nuo 2024 m. rugsėjo mėnesio, pagal įtraukiojo ugdymo reformą, visi ugdytiniai ugdomi bendrai, atsižvelgiant į kiekvieno individualius poreikius.
Specifinės negalios ir sutrikimų grupės
Negalioms priskiriami raidos, sensorinių, fizinių funkcijų ir kiti įgimti ar įgyti sveikatos sutrikimai, kurie trukdo pažinti ir tyrinėti aplinką, siekti akademinių žinių, trikdo socialinę, emocinę ir asmenybės raidą.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo veiklos aprašymas
Regos sutrikimai
Regėjimo sutrikimas, trukdantis mokytis, orientuotis erdvėje, savarankiškai gyventi, kurio negalima koreguoti akiniais ar kontaktiniais lęšiais iki normalaus regėjimo. Turintieji regos sutrikimą ugdomi bendrojo ugdymo mokykloje arba, tėvų ar globėjų pasirinkimu, mokykloje, skirtoje mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių dėl regos sutrikimų. Šiems mokiniams svarbu užtikrinti jiems reikalingą tiflopedagogo pagalbą, esant poreikiui pagalbą teikia ir kiti švietimo pagalbos specialistai. Reikalingas mokymo(si) aplinkos ir mokymo priemonių pritaikymas. Jiems leidžiami vadovėliai Brailio raštu.
Klausos sutrikimai
Klausos sutrikimas - tai sumažėjęs ar visiškai išnykęs gebėjimas girdėti garsus. Gali būti įvairaus laipsnio - nuo nežymaus iki gilaus kurtumo. Specialiuosius ugdymosi poreikius dėl klausos sutrikimų nustato savivaldybės PPT kartu su Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro (LKNUC) specialistais. Po kochlearinių implantų implantacijos surdopedagogai ir logopedai moko vaikus girdėti ir suvokti kalbą, vėliau ištarti girdimus garsus ir žodžius.
Intelekto sutrikimai
Intelekto sutrikimas pasireiškia pažintinių, elgesio, kalbinių ir motorinių gebėjimų pažeidimais. Vaikams sudėtinga susivokti aplinkoje, bendrauti, tvarkytis buityje, įgytas žinias pritaikyti gyvenime, sutrikę jų socialiniai, savisaugos įgūdžiai. Intelekto sutrikimas gali būti nežymus, vidutinis, žymus, labai žymus ir nepatikslintas.
Įvairiapusiai raidos sutrikimai
Šie sutrikimai apima autizmo spektro sutrikimus (vaikystės autizmą, atipišką autizmą, Aspergerio sindromą), Retto sindromą ir kitus įvairiapusius raidos sutrikimus. Autizmo spektro sutrikimų turintys vaikai savitai suvokia aplinką, dažnai sutelkia dėmesį į detales, todėl jiems sudėtinga pamatyti bendrą situacijos kontekstą. Kiekvienas šių sutrikimų turintis vaikas yra individualus, turintis savo galias ir sunkumus. Retto sindromas yra autizmo forma, nustatoma tik mergaitėms: iki pusantrų metų jos vystosi normaliai, o tada praranda turėtus įgūdžius.
Judesio ir padėties bei neurologiniai sutrikimai
Tai grupė įgimtų ar įgytų ligų ar sutrikimų, kurie pažeidžia nervų sistemą ir/ar kitus organus, sukelia judumo, mokymosi ir socialinės adaptacijos sunkumų. Sutrikimai gali apriboti vaiką pažinti, tyrinėti aplinką, siekti akademinių žinių, trikdo socialinę, emocinę bei asmenybės raidą.
Mokymosi, kalbos, elgesio ir emocijų sutrikimai
Sutrikimams priskiriami mokymosi sutrikimai, elgesio ir emocijų sutrikimai, kalbos ir kalbėjimo sutrikimai bei kompleksiniai sutrikimai (įvairūs sutrikimų deriniai).
Mokymosi sutrikimai
Priskiriami bendrieji mokymosi sutrikimai, specifiniai mokymosi sutrikimai (skaitymo, rašymo ar matematikos mokymosi sutrikimai) ir neverbaliniai mokymosi sutrikimai. Specifiniai mokymosi sutrikimai pasireiškia mažesniais nei tikėtina pagal vaiko intelektinius gebėjimus skaitymo, rašymo ir matematikos mokymosi pasiekimais. Neverbaliniai mokymosi sutrikimai - tai neuroraidos sutrikimai, dėl kurių vaikui sunku suvokti ir išreikšti neverbalinius ženklus, tinkamai reaguoti ir prisitaikyti socialinėse situacijose.
Elgesio ir emocijų sutrikimai
Tai įvairūs sutrikimai, pasireiškiantys elgesio ar/ir emocinėmis reakcijomis, smarkiai besiskiriančiomis nuo įprastų amžius, kultūros ir etinių normų bei išreikštu nedėmesingumu, impulsyvumu ar/ir prasta elgesio ar emocijų reguliacija. Priskiriami aktyvumo ar/ir dėmesio sutrikimai, elgesio sutrikimai, emocijų sutrikimai. Aktyvumo ar/ir dėmesio sutrikimai pasireiškia amžiaus neatitinkančiais dėmesingumo, padidėjusio aktyvumo arba hiperaktyvumo ir impulsyvumo požymiais, kurie ryškėja jau ikimokykliniame amžiuje. Elgesio sutrikimai pasireiškia pasikartojančiu, nuolatiniu kitų teises pažeidžiančiu, agresyviu, provokuojančiu, įžūliu elgesiu, kuris trunka ilgiau nei 6 mėnesius.
Kalbėjimo ir kalbos sutrikimai
Šiai grupei priskiriami visos kalbos sistemos ar jos dalies sutrikimai. Būdingi tarimo, sklandaus kalbėjimo ar balso valdymo sunkumai, taip pat šiai grupei priskiriami kalbos raiškos ar/ir kalbos suvokimo sunkumai. Skiriami kalbėjimo sutrikimai (tai įvairūs garsų tarimo, sklandaus kalbėjimo ir balso sutrikimai) ir kalbos sutrikimai (tai visos kalbos sistemos ar jos dalies sutrikimai, kai vaikas turi sunkumų dėl kalbos išraiškos ar/ir kalbos suvokimo bei rašytinės kalbos sutrikimai, kaip sakytinės kalbos sutrikimo pasekmė).
Mokymosi sunkumai ir nepalankūs socialiniai veiksniai
Mokymosi sunkumai kyla, kai dėl nepalankios (kultūrinės/kalbinės, pedagoginės, socialinės-ekonominės) aplinkos ar susidariusių aplinkybių apribojamos vaiko galimybės realizuoti savo gebėjimus įsisavinant ugdymosi programas. Prie šių sunkumų priskiriami mokymasis ne gimtąja kalba arba gyvenimas kitoje kultūrinėje/kalbinėje aplinkoje, sulėtėjusi raida, sveikatos problemos, nepalankūs aplinkos veiksniai, emocinės krizės.
Ankstyvoji intervencija ir socialinė aplinka
Ankstyvoji intervencija - tai kompleksinė pagalba, skirta vaikams, turintiems raidos sutrikimų, ir jų šeimoms. Ji apima identifikavimą, ugdymą ir pagalbą šeimai. Ankstyvoji intervencija grindžiama sisteminiu holistiniu požiūriu. Vaiko vystymąsi sąlygoja socialinė aplinka, vertybinės orientacijos, tiek šeima (giminės), tiek ugdymo įstaiga - darželis, mokykla. Svarbūs socialiniai ryšiai, kurie leidžia vaikams mokytis artimiausioje mokymo įstaigoje.
Ugdymo turinys, metodai ir individualizavimas
Specialiųjų poreikių vaikų ugdymo turinys pasižymi specifiniais bruožais, tokiais kaip susiaurinimas. Svarbu ugdyti ne tik akademinius įgūdžius, bet ir lavinti kalbą, motoriką, valios ir emocijų sferą. Ugdymas turi būti praktinio pobūdžio, siejamas su nepakankamais intelektiniais gebėjimais, pavėluotu psichiniu vystymusi ir brendimu. Mokymo individualizavimui diferencijavimui rekomenduojama. Mokymo pasiekimų individualizuotas vertinimas.
Ikimokyklinio amžiaus vaikų elgesio keitimo būdai
Ikimokyklinio amžiaus vaikų elgesio keitimas apima pozityvaus elgesio skatinimą grupėje, vaikų agresijos valdymą ir elgesio keitimo strategijas.
Gabių vaikų atpažinimas kaip svarbi SUP dalis
Ilgą laiką Lietuvoje labiau buvo rūpinamasi specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais, o turintys išskirtinių gebėjimų vaikai negaudavo beveik jokio dėmesio. Atpažinti ir įvertinti vaiko gabumus gali būti itin sudėtinga. Daugelis šiuolaikinių gabumų teorijų pabrėžia, kad gabumai nėra statiški, įvairioje veikloje jie reiškiasi skirtingai. Gabūs vaikai - tai ne tik sėkmingai besimokantys vaikai, kuriuos nesunkiai savo klasėje pastebi kiekvienas mokytojas, bet ir kai kurie mokymosi sunkumų ar kitų sutrikimų turintys vaikai.
Praktinis atvejis: vaiko su SUP charakteristika (ištrauka)
Biografiniai duomenys: berniukas vardu Gintas. Mama netekėjusi, vaiką augina viena. Tėvas vaiku nesirūpina, mažai bendrauja. Mama baigusi kolegijoje vadybą, pagal specialybę darbo neranda, dirba mokykloje mokytojo padėjėja. Moteris vaiku rūpinasi, stengiasi padėti mokytis, tačiau pati dažnai būna suirzusi, greitai netenka kantrybės jei Gintui ima nesisekti.
Mokinio ypatumai: Gintas mokosi 4 klasėje pagal individualizuotas Bendrąsias pagrindinio ugdymo programas. Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje jam nustatyti specifiniai mokymosi (rašymo, skaitymo) sutrikimai ir vidutinis specialiųjų ugdymosi poreikių lygis. Išvadose siūloma teikti specialiojo pedagogo, logopedo, psichologo, socialinio pedagogo pagalbą.
Charakterio savybės: mokinys per pamokas būna drausmingas, atidžiai klausosi, bando užsirašyti nurodytą informaciją, drovisi atsakinėti. Jeigu pamokos metu atliekama projektinė užduotis, vaikas lieka nuošalyje, tačiau, pristatant darbą, noriai vykdo draugų pavestą užduotį. Berniukas draugiškas, mėgstamas, ramaus būdo, labai stengiasi mokytis.
Psichologinis vertinimas: galios - jo stiprioji pusė yra regimoji atmintis, perrašinėjimo greitis ir tikslumas, informacijos apdorojimo greitis, dirbant pagal pavyzdį. Sunkumai - būna labai įsitempęs, nerimastingas, bendraujant stebimos labai stiprios emocinės ir psichosomatinės reakcijos. Psichologės teigimu, berniukas labai nepasitiki savimi. Labai žemi mintino skaičiavimo įgūdžiai, labai prastas nuovokumas kasdieniniame gyvenime, labai žemas atsparumas trukdžiams, silpna trumpalaikė girdimoji ir ilgalaikė atmintis. Jam labai sunku mintis išreikšti žodžiais. Vyrauja konkretus mąstymas, stebima veiklos strategijų stoka.
Logopedinis vertinimas: logopedės teigimu, berniuko galios - garsų artikuliacija kalbos sraute pakankamai raiški, ištaria sudėtingesnės garsinės skiemeninės struktūros žodžius. Pasyvusis žodynas gausesnis už aktyvųjį. Vyrauja daiktavardinė, veiksmažodinė leksika. Pakankamai tiksliai vartoja prielinksnius. Žino apibendrinančių sąvokų, parenka antonimų, pavadina ypatybes. Geba atlikti užduotis pagal pateiktą pavyzdį. Kalba vientisiniais išplėstiniais sakiniais.
Rekomendacijos ir praktiniai žingsniai
- Jeigu tėvai arba mokytojai mato, kad vaikui sunkiai sekasi perprasti mokomąją medžiagą, kreiptis į ugdymo įstaigos Vaiko gerovės komisiją.
- Pirminį vertinimą atlieka VGK, parengiamas dokumentų paketas PPT / ŠPT specialistams.
- Gauti raštišką tėvų sutikimą kompleksiškam vertinimui (psichologas, logopedas, specialusis pedagogas, socialinis pedagogas, gydytojas neurologas).
- Pritaikyti individualų ugdymo planą ir užtikrinti rekomenduojamą pagalbą (specialiojo pedagogo, logopedo, psichologo, mokytojo padėjėjo pagalba ir pan.).
- Ugdymo procese taikyti diferencijavimą, individualizuotą vertinimą ir praktinio pobūdžio užduotis, lavinti kalbą, motoriką, valios ir emocijų sferą.
Naudos vaikui
Išsiaiškinamos vaiko ugdymo(si) sunkumų priežastys, pateikiamos rekomendacijos tolesniam ugdymui. Sudaromos optimalios ugdymo bei ugdymosi sąlygos. Suteikiamos reikiamos paslaugos (asmeninio asistento, mokytojo padėjėjo pagalba), techninės (kompensacines priemones), medicininė pagalba, aplinkos pritaikymas ir finansinė pagalba.
Trumpa lentelė: SUP vertinimo sudedamosios dalys
| Vertinimo dalis | Atliekama specialistų |
|---|---|
| Psichologinis įvertinimas | psichologas |
| Pedagoginis įvertinimas | specialusis pedagogas, mokytojas |
| Logopedinis įvertinimas | logopedas |
| Medicininis įvertinimas | gydytojas, neurologas |
Pastaba apie tarpinstitucinį bendradarbiavimą
Su šeimomis, kuriose auga individualių poreikių turintys vaikai, dirba platus ratas skirtingų institucijų, atliekančių skirtingas funkcijas. Pagrindinis tikslas - dalintis informacija, kuri leistų tėvams geriau suprasti bei padėti negalią turintiems vaikams. Dėl specialiųjų poreikių nustatymo reikia kreiptis gavus šeimos gydytojo siuntimą į NDNT, kuri, remdamasi sveikatos priežiūros specialistų nustatytais vaiko sveikatos sutrikimais, įvertina ne tik diagnozės sunkumo lygį, bet ir nusako vaiko gebėjimą funkcionuoti savarankiškai.
Mokyklos Vaiko gerovės komisijai nusprendus, kad mokiniui tikslinga vertinti specialiuosius ugdymosi poreikius tam, kad būtų galima skirti individualią ugdymo programą ar pritaikyti bendrojo ugdymo programą, būtina gauti raštišką tėvų sutikimą, o tada kreiptis į miesto ar rajono pedagoginės psichologinės arba švietimo pagalbos tarnybų specialistus dėl išsamesnio vaiko įvertinimo.
tags: #aprasymas #vaiko #su #specialiaisiais #poreikiais #mokslobaze