Šiais laikais be saugomų teritorijų būtų sunku įsivaizduoti gamtos ir kultūros paveldo vertybių išsaugojimą. Tai efektyviausias būdas, taikomas visose pasaulio valstybėse, norinčiose išlaikyti tai, ką sukūrė gamta ir žmogus, išsaugoti kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę, gamtos ir kultūros paveldo vertybes, tinkamai jas puoselėti ir naudoti. Lietuvos saugomų teritorijų sistemą sudaro rezervatai ir draustiniai, paveldo objektai, nacionaliniai ir regioniniai parkai, biosferos rezervatai ir biosferos poligonai, kitos saugomos teritorijos. Šiandien teritorijos, išsiskiriančios savo gamtine ir kultūrine svarba nacionaliniu bei tarptautiniu mastu užima apie 17,5 procentų šalies teritorijos.
Priklausomai nuo to, kokiu tikslu saugoma teritorija įsteigta, kokios saugomos rūšys ir natūralios buveinės randamos vietovėje, ūkinei veiklai šiose teritorijose taikomi įvairūs reikalavimai ir apribojimai. Ne paslaptis, kad saugomose teritorijose ar Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijose nustatyti miškų ūkio veiklos apribojimai gerina retų ir nykstančių rūšių, natūralių buveinių apsaugos būklę, tačiau dažnai sumažina miško savininkų pajamas arba didina veiklos išlaidas.
Labai daug paklausimų sulaukiame iš privačių miškų savininkų dėl kompensačių už ūkinės veiklos apribojimus, kurie įvedami dėl įvairiausių aplinkosauginių apribojimų.
Kompensacijų rūšys ir kas gali pretenduoti
Privačių miškų savininkai ir valdytojai, kurių valdose įsteigus naują saugomą teritoriją, pakeitus esamos saugomos teritorijos ribas arba nustačius naujus veiklos apribojimus yra uždrausta anksčiau vykdyta veikla (pvz. uždraustas brandžių medynų kirtimas) arba realiai sumažėja gaunama nauda (pvz. Įstatymas taip pat numato ir kasmetines kompensacijas miškų savininkams, kurių miško valdose nustatomi nauji veiklos apribojimai, dėl kurių brandžių medynų kirtimas atidedamas vėlesniam laikotarpiui arba reikalaujama dalį kirstinų medžių palikti neiškirstų kirtimų atidėjimo laikotarpiui).
Yra numatytos tokios kompensacijos: privataus miško savininkams, kurie yra sudarę apsaugos sutartį ir kurių miško valdose draudžiama kirsti brandžius medynus arba reikalaujama dalį kirstinų medžių palikti ar atsiranda kitų ūkinės veiklos apribojimų. privačios žemės savininkams ir valstybinės žemės nuomininkams, valdantiems žemės sklypus, kuriems iki saugomos teritorijos įsteigimo, esamos saugomos teritorijos ribų pakeitimo ar veiklos esamoje saugomoje teritorijoje reglamentavimo pakeitimo buvo pradėti rengti ar parengti teritorijų planavimo dokumentai ar ūkinės veiklos projektai, kurie nebegalės būti patvirtinti, arba anksčiau patvirtinti dokumentai ar ūkinės veiklos projektai negalės būti toliau įgyvendinami, arba turės būti keičiami dėl nustatytų naujų veiklos saugomoje teritorijoje apribojimų.
Taip pat skaitykite: Planuojami laukinės gyvūnijos pokyčiai
Kompensacijos dydis - maždaug 65 eurai už kubinį metrą neiškirstos medienos. Valstybinė miškų tarnyba yra parengusi skaičiuoklę, padedančią preliminariai įvertinti galimos kompensacijos dydį. Kompensacijų, kurios gali būti vienkartinės ar kasmetinės, dydis apskaičiuojamas individualiai kiekvieno miško sklypo atveju, atsižvelgiant į paliekamos neiškirstos medienos vertę, o kompensacijai apskaičiuoti reikalingus duomenis nustato miškotvarkos projekto rengėjas. Apskaičiuojant vienkartinę kompensaciją, savininkui kompensuojamos pajamos, kurias jis galėjo gauti pardavęs medieną rinkoje, atimant iš jų vidutines medienos ruošos sąnaudas. Apskaičiuojant kasmetinę kompensaciją kompensuojami pajamų netekimo nuostoliai kirtimų atidėjimo laikotarpiu. Jie apskaičiuojami kaip vidutinės metinės palūkanos, mokamos einamaisiais metais Lietuvos komerciniuose bankuose už ilgalaikius (nuo 2 metų) terminuotus indėlius, naujai priimtus iš ne finansų bendrovių ir namų ūkių, bet ne mažesnės kaip 3,5 procento. Palūankos apskaičiuojamos nuo negautų pajamų, kurios galėjo būti gautos iškirtus kirstinus medžius ir pardavus medieną rinkoje, atimant iš jų vidutines medienos ruošos sąnaudas. Negautos pajamos apskaičiuojamos taikant vidutines medienos rinkos kainas ir vidutines medienos ruošos sąnaudas tais metais, kai privataus miško savininkas pateikia prašymą apskaičiuoti ir išmokėti kompensaciją. Kasmetinė kompensacija už žemės plotą, kuriame buvo nustatytos žemės ūkio veiklos apribojimai, mokama 10 metų. Tokiu atveju kompensuojami pajamų netekimo nuostoliai, kurie apskaičiuojami kaip vidutinės metinės palūkanos, mokamos einamaisiais metais Lietuvos komerciniuose bankuose už ilgalaikius terminuotus indėlius.
Valstybinė miškų tarnyba kasmet gauna apie 50 prašymų apskaičiuoti ir išmokėti vienkartines kompensacijas. Apie 20 - 30 iš jų patvirtinami ir pagal juos miškų savininkams išmokama nuo 1 iki 1,5 mln. eurų kompensacijų. Išmokėjus kompensacijas, išsaugoma nuo 50 iki 100 ir daugiau hektarų miško kasmet.
Mindaugas Tarnauskas, Valstybinės miškų tarnybos direktorius, teigia: „išsaugodama vis daugiau miškų, mūsų valstybė prisideda prie Gamtos atkūrimo reglamento tikslų siekimo, gamtai artimos miškininkystės skatinimo ir biologinės įvairovės išsaugojimo. Kiekviena išmokama kompensacija - tai išsaugotos dešimtys ar net šimtai hektarų miško, kurio naudą pajus ne vienas konkretus asmuo, o visi jame besilankantys“.
Natura 2000 išmokos miškuose schema ir prašymo teikimo tvarka
Prašymo teikimo tvarka: Privataus miško savininkas ar valdytojas, siekiantis gauti kompensaciją už miško valdai taikomus apribojimus, turi kreiptis į Valstybinės miškų tarnybos miškų kontrolės skyriaus teritorinį poskyrį pagal miško valdos buvimo vietą. Tam, kad kompensacijos būtų išmokėtos kitais metais, prašymą išmokėti kompensaciją Valstybinės miškų tarnybos teritoriniam padaliniui reikia pateikti iki einamųjų metų balandžio 1 d. Pateikdamas prašymą, miško savininkas pateikia ir miškotvarkos projektą, kuriame nurodomi visi miško valdoje esančių medynų duomenys ir apsaugos sutartį, sudarytą su saugomų teritorijų direkcija. Kartu su prašymu turi būti pateiktas Nekilnojamojo turto registro Pažymėjimas bei miško valdai patvirtintas ne senesnis kaip 10 m. miškotvarkos projektas su nuostolių už ūkinės veiklos apribojimus paskaičiavimais.
Įsipareigojimai gavus kompensaciją: miško savininkas įsipareigoja neribotą laiką nekirsti miško toje valdos dalyje, už kurią gavo kompensaciją. Taip pat nurodoma, kad laikotarpiai ir sąlygos yra nustatytos Saugomų teritorijų įstatymo 34 straipsnyje ir Kompensacijų privataus miško savininkams už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos apraše.
Taip pat skaitykite: Reikalavimai ir galimybės: aplinka neįgaliesiems
Privataus miško savininkas gali nuspręsti nutraukti apsaugos sutartį dėl privačios saugomos vietovės. Tokiu atveju žemės savininkas privalo grąžinti jam išmokėtą vienkartinės kompensacijos sumą su netesybomis, kurios apskaičiuojamos kaip 3,5 procento metinių palūkanų nuo išmokėtos kompensacijos sumos, jas skaičiuojant už kiekvienus turėtos kompensacijos metus. Jei dėl savininko kaltės sunaikinamos gamtos vertybės privačioje saugomoje vietovėje, kompensaciją išmokėjusi institucija imasi veiksmų dėl išmokėtos kompensacijos susigrąžinimo.
“Natura 2000” išmokos miškuose: dauguma saugomų teritorijų Lietuvoje persidengia su EB svarbos rūšims ir buveinėms išsaugoti įsteigtomis „Natura 2000“ teritorijomis. Tokiais atvejais nuostoliai kompensuojami ES fondų lėšomis pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. priemonę. Kompensacijos dydžiai priklauso nuo teritorijų, pvz.: draudžiami ar atidėti pagrindiniai miško kirtimai - 272 EUR/ha pirminiu ne ilgesniu kaip 5 metų laikotarpiu, po kurio - 200 EUR/ha; draudžiami ugdomieji kirtimai - 155 EUR/ha; plynose pagrindinių kirtimų biržėse paliekamas papildomas skaičius neiškirstų žalių medžių - 156 EUR/ha; sanitariniais kirtimais draudžiama iškirsti džiūstančius medžius - 62 EUR/ha.
Pavyzdys: kai draudžiami pagrindiniai kirtimai ar leidžiami nedidelio intensyvumo kirtimai, mokama 272 EUR/ha kompensacija, o po 5 metų - 200 EUR/ha. Jei draudžiami ugdomieji kirtimai, mokama 155 EUR/ha; plynose biržėse - 156 EUR/ha; sanitariniais kirtimais draudžiama iškirsti džiūstančius ar išdžiūvusius medžius - 62 EUR/ha.
Išmokų deklaravimas ir EB svarbos paukščių apsauga
- Miško valda, kurioje yra EB svarbos paukščių veisimosi vieta, gali gauti išmokas už Natura 2000 išmokas miškuose, kai valda patenka į Natura 2000 teritoriją ir joje draudžiami pagrindiniai kirtimai. Išmoka gali būti mokama tik tuo atveju, jei veisimosi vieta yra ne jaunesnė kaip 71 metai eglyne, tarp kitų atvejų.
- Išvados gali būti išduotos miškotvarkos projekto rengėjų, kurie yra įregistruoti Valstybinėje miškų tarnyboje. Paraiškos gali būti deklaruojamos tik tuose plotuose, kur pažymėti NM kodai (kai reikia papildomo neiškirtų medžių skaičiaus).
- Miško savininkai, kurių valda nepatenka į Natura 2000 plotus, gali kreiptis dėl EB svarbos paukščių veisimosi vietų išmokų, jeigu jų valdoje yra pažymėta EB svarbos paukščių veisimosi vieta ir yra IV grupės kirtimų amžius.
„Mums irgi džiaugsmo nesuteikia tokia (…) pozicija dėl kompensacijų. (…) Konkurencijos taryba pareiškė solidžią nuomonę, jog tai turėtų būti laikoma valstybės pagalba“, - sakė Aplinkos ministerijos atstovas. Linas Jonauskas pabrėžė poreikį užtikrinti, kad miškų savininkų teisė į kompensacijas liktų, ir siūlė ieškoti teisiškai tvarių sprendimų.
„Natura 2000“ miškuose. Kas gali suteikti info apie deklaruotuose plotuose nustatytus apribojimus?
Aplinkos ministerija planuoja peržiūrėti tvarką ir galbūt koreguoti Miškų įstatymo projektą. Bus tęsiamos diskusijos su Konkurencijos taryba bei kitomis institucijomis, kad nustatytų tinkamus valstybės pagalbos taikymo mechanizmus. Tuo tarpu ekspertai atkreipia dėmesį, jog maksimalus vienkartinių kompensacijų dydis būtų siekęs iki 10 tūkst. eurų, o viršijus - išmokėjimas per 5 metus. Dėl jų įvertinimo reikėtų apimti nuostolius uždraudus plynuosius kirtimus, galimybes parduoti medieną ir kitus veiksnius.
Taip pat skaitykite: Saugios aplinkos palaikymas
Kaip deklaruoti miško naudmenas ir ką reikia žinoti dėl Natura 2000
- Jei miško valda patenka į bent vieną iš PK, UK, NM ar DM kodais pažymėtų plotų ir plotas ne mažesnis kaip 0,5 ha, savininkas gali deklaruoti pažymėtą plotą be direkcijos pažymos.
- Jei valda patenka į kelis kodus pažymėtus plotus, savininkas pasirenka vieną iš jų.
- Tik NM kodu pažymėtų plotų deklaravimas taikomas tik kai leidimas kirsti mišką išduotas.
- Natura 2000 teritorijoje esančių plotų savininkams gali tekti kreiptis į saugomos teritorijos direkciją dėl pažymos, jei valda nepatenka į PK, UK, NM ar DM plotus.
Parama už EB svarbos paukščių apsaugą gali būti teikiama net ir tiems savininkams, kurių valdos neįeina į Natura 2000 teritoriją, bet kuriose nustatyta EB svarbos paukščių veisimosi vieta. Išmokos mokamos tik tuo atveju, kai veisimosi vieta atitinka IV grupės kirtimų amžių.
tags: #aplinkos #ministerija #kompensacija #uz #2 #kategorijos