Per pastaruosius mėnesius viešoje erdvėje pasirodė rimti kaltinimai ir įtarimai dėl smurto, netinkamo elgesio ir galimo turto pasisavinimo Panevėžio rajone, Linkaučių vaikų globos namuose. Dviejų lapų anoniminiame laiške išdėstyti kaltinimai pašiurpino tiek vietos valdžią, tiek Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją ir privertė inicijuoti platesnį patikrinimą.
Kaltinimai ir jų turinys
Į skandalo purtomą įstaigą rengiasi rajono Pedagoginės-psichologinės tarnybos psichologai. Į skundą išdėstyti kaltinimai kelia nusistebėjimą: darbuotojai vagia iš vaikų, per labdaros akcijas prekybos centruose žmonių suaukotų produktų dalį tempia namo; naktinė budėtoja primuša mažametę iki randų ant kojų; viena globotinė viena akimi nemato, nes mergaitę per vėlai parodyti gydytojams pasirūpino įstaigos direktorė; globos namų administracija pasipelnina vaikų sąskaita.
Skunde tvirtinama, kad globos namų auklėtiniams taikomos kolektyvinės bausmės - kam nors sugadinus įstaigos turtą, visiems 60 vaikų neišmokami kišenpinigiai, siekiantys vidutiniškai 50 Lt per mėnesį. Kur panaudojami sutaupyti pinigai - mįslė. Esą įstaigos gaunama labdara nukeliauja į direktorės ir jos pavaduotojos namus. „Pasiimti labdaros atvažiuoja naktį, kai jau nebedirba auklėtojos. Išsineša slapčia, ne per pagrindinį įėjimą. Paskutinei norvegų labdarai skirstyti net nebuvo sudaryta komisija. Šitaip iškeliauja ne tik norvegų, bet ir visa kita labdara“, - teigia skundas.
Konkrečios istorijos ir liudijimai
Kartą auklėtoja pastebėjo randų ant vienos globotinės kojų. Klausinėjama šešiametė prisipažino, kad ją sumušė naktį budėjusi ūkvedė. Auklėtoja mušimo žymes parodžiusi pavaduotojai, slaugytojai, tačiau šios esą tik nuraudo ir numykė. Anot laiško autoriaus, jei ne direktorės abejingumas, mergaitė sužalota akimi galbūt dabar būtų regėjusi.
Globotinei sanatorijoje draugė įdūrė į akį. Mergytė buvo gydoma, o prieš išleisdami ją į globos namus medikai surašė nurodymus, kaip pedagogams elgtis. Tačiau J. Pagojienė net neskaičiusi tuojau pat mergaitę išsiuntė į stovyklą ir tik vasaros pabaigoje, pati grįžusi iš atostogų, perskaitė išrašus iš sanatorijos. Globotinė buvo per vėlai nuvežta pas gydytojus, ir dabar viena akimi ji beveik nemato.
Taip pat skaitykite: Kineziterapija vaikams LSMU
Administracijos reakcija ir tyrimo eiga
Vakar į globos namus bene pirmą kartą per jų gyvavimo istoriją pasiųsta tiek Savivaldybės tikrintojų - vaiko teisių apsaugos specialistų, socialinių darbuotojų, auditorių, gydytoja. Rajono Savivaldybės tikrintojai antrą savaitę važinėja į Linkaučius. Vaikų teisių apsaugos skyriaus vedėja Nijolė Stakytė ir Socialinės paramos skyriaus vedėja Aldona Paškevičienė jau porą kartų išklausė direktorės Jūratės Pagojienės pasiaiškinimo.
Vakar globos namus iki siūlelio tikrino Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta darbo grupė: Vaikų teisių apsaugos, Socialinės paramos, Vidaus audito skyriaus vedėjos, Savivaldybės gydytoja. Šiandien į globos namus susitikti su jų auklėtiniais važiuoja rajono Pedagoginės-psichologinės tarnybos psichologės. Darbo grupė išvadas dėl situacijos Linkaučių globos namuose žada pateikti iki lapkričio pabaigos.
Savo ruožtu tikrintojus į Linkaučius žada atsiųsti ir Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Per pastaruosius metus tai jau antras Savivaldybės gautas skundas dėl situacijos šiuose vaikų globos namuose. Pernai vaiko teisių specialistai ir socialiniai darbuotojai sulaukė telefono skambučio - buvo kviečiami atvykti pasikalbėti su vaikais bei darbuotojais.
Direktorės paaiškinimai ir prieštaros
J. Pagojienė tvirtina tapusi šmeižto auka. Direktorė sutinka, kad laiške dalis tiesos yra. Ji pripažįsta, kad mergaitė, kurios akis sužalota, pas gydytoją nuvežta keliomis dienomis vėliau, nei rekomendavo sanatorijoje ją gydę medikai. J. Pagojienė aiškino nesuspėjusi perskaityti sanatorijos medikų rekomendacijų. Mat iš jos mergaitė grįžo anksčiau, nei buvo gauti išrašai. Per tą laiką globotinė buvo išvežta į vasaros stovyklą. J. Pagojienė tikina, kad pavėlavimas neturėjo įtakos mergytės sveikatos būklei. Šiuo metu ji laukia akies operacijos.
Įstaigos vadovė kategoriškai neigia, kad globos namuose mušami vaikai. Anot jos, randai ant šešiametės kojų nepanašūs į mušimo žymes. Direktorės versija kita: žymės galėjo atsirasti auklėtojai nuprausus į kelnes darančią šešiametę. „Mergaitė turi labai didelių problemų dėl tuštinimosi į kelnes. Tai jos protestas dėl patekimo į globos namus. Žymės galėjo atsirasti nuo plovimo. Nuplauti tokio amžiaus vaikui užpakaliuką, kai jis visas išsiterliojęs išmatomis, turbūt patys suprantat, kad jei jos pridžiūvusios nuo pusiaunakčio“, - aiškino J. Pagojienė.
Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai
Direktorė taip pat neigia kaltinimus dėl labdaros pasisavinimo: „Dar tiek uždirbu, kad aliejaus galiu pati nusipirkti“, - piktinosi J. Pagojienė. Ji turi savo versiją, kas ir kodėl ją skundžia, tačiau nenorinti jų įvardyti. Ji nurodo, kad gyvenama pačiame rajono pakrašty ir kartais kaimo paskalos sukelia nesusipratimus.
Ankstesni skandalai ir institucijų įsikišimai
Linkaučių vaikų globos namus skandalai purto kasmet. 2011-ųjų gruodį vaiko teisių apsaugos specialistus ir policijos pareigūnus ant kojų sukėlė 15-mečio skundas, kad prie jo seksualiai priekabiauja tame pačiame kambaryje gyvenantis 16-metis. Pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, kai 15-metis paaiškino seksualinio priekabiavimo istoriją tiesiog išsigalvojęs.
LRT publikuotos žinios apie galimą seksualinį priekabiavimą kitose vaikų globos įstaigose taip pat parodė, kad darbuotojų klaidos, kompetencijos trūkumas arba tvarkos nesilaikymas gali lemti rimtas pasekmes auklėtinių saugumui. Seimo savižudybių ir smurto prevencijos komisija lankėsi vaikų socializacijos centre Kėdainių rajone, kur, komisijos pirmininkės teigimu, darbuotojai nesilaikė algoritmų. Komisijos nariai atkreipė dėmesį, kad vaikas neretai gali kreiptis tik į tos pačios įstaigos darbuotojus ir kad darbuotojų kompetencijos stoka gali turėti lemiamą reikšmę.
Aukščiausio lygio institucijų vaidmuo ir tolimesnės priemonės
Skundas sukėlė ne tik vietos, bet ir ministerijų dėmesį. Rajono Savivaldybė ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pradėjo koordinuoti patikrinimus. Vakar į globos namus bene pirmą kartą buvo pasiųsta tiek Savivaldybės tikrintojų - vaiko teisių apsaugos specialistų, socialinių darbuotojų, auditorių, gydytoja.
Darbo grupė, sudaryta Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, išvadas žada pateikti iki lapkričio pabaigos. Savo ruožtu Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos planuoja atlikti atskirą tikrinimą. Tokios priemonės yra būtinos siekiant užtikrinti vaikų saugumą ir patikimai ištirti visus pateiktus kaltinimus.
Taip pat skaitykite: Kaip užkirsti kelią savižudybėms vaikų namuose
Kodėl visuomenė turėtų domėtis ir reaguoti?
Vaikų globos įstaigose gyvenantys vaikai yra ypač pažeidžiama grupė, todėl visuomenės dėmesys, aktyvus skundų nagrinėjimas ir institucijų atsakomybė yra būtini užtikrinant jų teises bei saugumą. Ar gali būti, kad pačiame rajono pakrašty, maždaug 40 kilometrų nuo Panevėžio, ramiame ir mažame kaimelyje įkurtuose globos namuose su auklėtiniais žiauriai elgiasi net darbuotojai? Tokius klausimus kelia skundų turinys ir liudijimai.
Ką toliau darys institucijos ir bendruomenė?
- Baigiamo darbo grupės patikrinimo išvados ir jų viešinimas iki lapkričio pabaigos.
- Socialinių paslaugų priežiūros departamento nepriklausomas patikrinimas bei, prireikus, ikiteisminiai tyrimai.
- Psichologinė pagalba įstaigos auklėtiniams: Pedagoginės-psichologinės tarnybos psichologų vizitas ir tęstinė pagalba.
- Skundą pateikusio asmens ar liudininkų apsauga ir galimybė teikti papildomus parodymus anonimiškai.
- Labdaros skaidrumo užtikrinimas: aiškios priėmimo ir paskirstymo procedūros, skaidri komisija.
Visuomenė, vietos valdžia ir ministerijos turi veikti kartu, kad būtų užtikrintas vaiko teisės ir saugumas. Šiuo atveju svarbu ne tik ištirti pateiktus kaltinimus, bet ir įdiegti prevencines priemones, užtikrinančias skaidrumą ir atsakomybę ateityje.
Dažniausiai užduodami klausimai
- Kodėl anoniminiai skundai turi būti vertinami rimtai? Anoniminiai skundai gali nurodyti rimtas problemas, kurias reikia patikrinti profesionaliai, o jei kaltinimai pasitvirtina, laiku imtasi priemonių gali apsaugoti vaikus.
- Kas dalyvauja patikrinimuose? Paprastai dalyvauja Vaikų teisių apsaugos specialistai, socialinių paslaugų atstovai, vidaus auditoriai, gydytojai ir, prireikus, Pedagoginės-psichologinės tarnybos specialistai.
- Ką reiškia kolektyvinės bausmės? Tai praktika, kai visa grupė baudžiama dėl vieno asmens poelgio, pavyzdžiui, neišmokami kišenpinigiai visiems vaikams; tokios priemonės kelia etinius klausimus ir gali būti neteisėtos.
Svarbiausi sekami žingsniai
- Baigti Savivaldybės darbo grupės tyrimą ir paskelbti išvadas.
- Nepriklausomi patikrinimai iš ministerijos lygmens.
- Užtikrinti psichologinę paramą vaikams ir darbuotojų mokymus.
- Užtikrinti labdaros skaidrumą ir įdiegti aiškias procedūras.