Straipsnyje nagrinėjami apeliacinių teismų sprendimai, susiję su vaikų globos klausimais, ypač tarptautinio vaikų grobimo kontekste. Ši tema tampa vis aktualesnė, didėjant migracijai ir daugėjant mišrių šeimų.
Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų dalyvės.
Tarptautinis vaikų grobimas ir Hagos konvencija
Situacija, kai vaikas išvežamas iš savo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės į kitą šalį ar joje laikomas be kito iš tėvų sutikimo (pažeidžiant pastarojo globos teises), vadinama vaiko grobimu. Reaguojant į tai, buvo priimta keletas tarptautinių ir regioninių susitarimų, kuriais siekiama susitarti dėl bendrų taisyklių, atgrasinti nuo vaikų grobimo ir sumažinti neigiamus vaikų grobimo padarinius.
Svarbiausias tarptautinis šios srities dokumentas - 1980 m. priimta Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (toliau - 1980 m. Hagos konvencija, Hagos konvencija, Konvencija). Konvencija galioja 99 pasaulio valstybėse, įskaitant ir visas ES valstybes nares.
Kitas ES kontekste svarbus dokumentas šioje srityje - Reglamentas „Briuselis II a“ (toliau dar vadinamas „Reglamentu“), kuris grindžiamas 1980 m. Hagos konvencija bei kuris sustiprina Konvencijos taisykles Europos Sąjungoje. Pažymėtina, kad, nepaisant esamo ES reguliavimo (Reglamento „Briuselis II a“), 1980 m. Hagos konvencija išlieka pagrindiniu dokumentu vaikų grobimo bylose ES atžvilgiu ir ji toliau galioja, papildyta Reglamento nuostatomis (visų pirma Reglamento 11 straipsniu).
Taip pat skaitykite: Globa Lietuvoje: Apeliacinis procesas
1980 m. Hagos konvencijos 12 straipsnis
Šio straipsnio tyrimo objektas - vienas iš Konvencijoje numatytų atsisakymo grąžinti pagrobtą vaiką pagrindų, įtvirtintas 1980 m. Hagos konvencijos 12 straipsnyje. Šio straipsnio išimtis leidžia teismui atsisakyti grąžinti vaiką, jei grąžinimo procesas pradėtas praėjus vienerių metų terminui po vaiko pagrobimo ir jei vaikas jau prisitaikė prie naujos aplinkos.
Pagal Hagos konvencijos 3 straipsnį ir Reglamento 2 straipsnio 11 dalį, vaiko grobimas apima neteisėtą vaiko išvežimą ir neteisėtą negrąžinimą, kai:
- vaikas buvo išvežtas iš valstybės narės, kurioje yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta (angl. habitual residence), arba nebuvo grąžintas į ją;
- buvo pažeistos globos teisės, suteiktos asmeniui, institucijai ar kitai organizacijai atskirai ar kartu pagal valstybės, kurioje vaikas nuolat gyveno prieš pat jį išvežant ar laikant;
- globos teisėmis buvo faktiškai naudojamasi drauge ar asmeniškai, arba jomis taip būtų buvę naudojamasi, jei vaikas nebūtų išvežtas ar negrąžintas.
Tiek Hagos konvencijoje (1 straipsnis, 12 straipsnio 1 dalis), tiek Reglamente „Briuselis II a“ (11 straipsnio 1 dalis) nustatyta bendroji taisyklė, jog, nustačius vaiko grobimą, vaikas visada turi būti grąžintas į valstybę, iš kurios ar į kurią jis buvo neteisėtai išvežtas ar negrąžintas.
Tačiau Hagos konvencijoje įtvirtinta vaiko grąžinimo procedūra nėra taikoma automatiškai ar mechaniškai. Konkrečiais atvejais bendrąją taisyklę persveria vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principai. Juos atspindi Hagos konvencijoje numatytos pareigos grąžinti vaiką išimtys.
Išimtys, kurių pagrindu teismas gali atsisakyti grąžinti vaiką į jo kilmės valstybę, numatytos 1980 m. Hagos konvencijos 12, 13 ir 20 straipsniuose.
Taip pat skaitykite: Kas yra Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo biuletenis?
Atsisakymo grąžinti vaiką pagrindai
- 13 straipsnis: Leidžiama atsisakyti grąžinti vaiką, jei:
- asmuo, įstaiga ar kita organizacija, kuri rūpinosi vaiku, vaiko išvežimo ar laikymo metu iš tiesų nesinaudojo globos teisėmis arba neprieštaravo ar vėliau sutiko, kad vaikas būtų išvežtas ar laikomas;
- yra didelė rizika, kad vaiką grąžinus jam būtų padaryta fizinė ar psichinė žala arba kad vaikas paklius į kitą netoleruotiną situaciją;
- vaikas prieštarauja grąžinimui ir jau yra sulaukęs tokio amžiaus ir brandos, kai tikslinga atsižvelgti į jo nuomonę.
- 20 straipsnis: Gali būti atsisakyta grąžinti vaiką, jei to neleistų valstybės, į kurią kreipiamasi, pagrindiniai žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos principai.
- 12 straipsnis: Jei prašymas dėl grąžinimo pateikiamas praėjus 12 mėnesių po grobimo ir vaikas per tą laiką prisitaiko prie naujos aplinkos.
Lietuvos teismų praktika
Analizuojant Lietuvos teismų nagrinėtas vaikų grobimo bylas, kuriose taikytas Hagos konvencijos 12 straipsnis, pastebima, kad teismai bene visada lanksčiai žvelgia į šiame straipsnyje nurodytą vienerių metų terminą, pabrėžia vaiko interesų apsaugą ir dažnai atsisako grąžinti Lietuvoje esantį pagrobtą vaiką, net jei šis šalyje tik keletą mėnesių.
Pavyzdys iš teismų praktikos
Viena naujausių bylų, kurioje atsisakyta grąžinti pagrobtą vaiką remiantis Hagos konvencijos 12 straipsnio 2 dalimi, yra susijusi su vaiku, kurio motina lietuvė su tėvu bulgaru nesusituokusi gyveno Švedijoje nuo 2011 metų. 2017 m. rugpjūčio 1 d. motina be tėvo sutikimo išvežė vaiką į Lietuvą, informavo, kad grįžti neketina. Tėvas dėl vaiko pagrobimo iš karto kreipėsi į Švedijos policiją, į Švedijos ir Lietuvos centrines įstaigas bei į Vilniaus apygardos teismą, pateikė prašymą grąžinti pagrobtą vaiką. Vilniaus apygardos teismas nutartį, kuria atsisakė grąžinti vaiką, priėmė spalio mėnesį, kai vaikas Lietuvos buvo išbuvęs tik 2,5 mėnesio.
Atsisakymas grąžinti vaiką buvo grindžiamas tuo, kad per daugiau kaip dviejų mėnesių laikotarpį vaikas prisitaikė prie naujos fizinės ir socialinės aplinkos ir šios aplinkos pakeitimas neatitiktų jo interesų.
Lietuvos apeliacinis teismas, iš esmės atkartojo apygardos teismo nutarties argumentus. Teismas sutiko, kad motina pagrobė vaiką, kad tėvas operatyviai pateikė prašymą grąžinti vaiką, kad nėra aplinkybių, patvirtinančių, jog nagrinėjamu atveju yra didelė rizika, kad, grąžinus berniuką į Švediją, jam būtų padaryta psichinio ar fizinio pobūdžio žala arba kad jis gali pakliūti į kitą netoleruotiną situaciją.
Teismas konstatavo, kad Hagos konvencijos 12 straipsnyje aptariamo vienerių metų termino reikšmė turi būti vertinama ne izoliuotai, o kompleksiškai Hagos konvencijos konstatuojamosios dalies antrosios pastraipos bei kitų tarptautinių aktų nuostatų kontekste.
Taip pat skaitykite: Ar teismas veikia senatvę?
Klaipėdos apygardos teismo sprendimas
Kitas pavyzdys - Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. e2A-1107-253/2020, kurioje buvo nagrinėjamas ieškovės I. K. ieškinys atsakovui A. M. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo bei bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo. Taip pat buvo nagrinėjamas atsakovo priešieškinis ieškovei dėl bendravimo tvarkos su vaiku pakeitimo.
Ieškovė prašė nustatyti dukters gyvenamąją vietą su ja, priteisti iš atsakovo išlaikymą ir nustatyti bendravimo tvarką. Ieškinio pagrindu nurodė, kad atsakovas nevykdo bendravimo tvarkos ir kelia konfliktus vaiko akivaizdoje, todėl dukters gyvenamoji vieta keistina, nes neatitinka vaiko interesų.
Atsakovas priešieškiniu prašė pakeisti bendravimo su vaiku tvarką ir priteisti iš ieškovės išlaikymą vaikui. Atsakovas nurodė, kad ieškovė trukdo tinkamai bendrauti su šalių dukra ir kad šalys netinkamai įvertino dukters amžių ir jos galimybes prisitaikyti prie tėvų sutartos bendravimo tvarkos.
Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. birželio 15 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Padidino ieškovei nustatyto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį iki 180,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų dydžio nuo 2019 m. rugsėjo 26 d. iki dukters pilnametystės, išlaikymą pervedant į atsakovo atsiskaitomąją sąskaitą iki einamojo mėnesio 10 dienos, indeksuojant šias lėšas Lietuvos Vyriausybės nustatyta tvarka, priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto tvarka paskyrė atsakovą; pakeitė šalių sudarytos taikos sutarties 2.6-2.18 punktuose nustatytą bendravimo su vaiku tvarką ir nustatė naują ieškovės ir atsakovo bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku.
Oranienburgo apylinkės teismo sprendimas
Oranienburgo (Vokietijos Federacinė Respublika) apylinkės teismas dar 2006 m. rugpjūtį nusprendė globos teises laikinai suteikti tik mergaitės tėvui M. R., o bendrą su mergaitės motina I. R. globą panaikinti. Taigi, vaiko laikinos globos klausimo Lietuvos teismai nesprendė ir negalėjo spręsti, nes jį jau buvo išnagrinėjęs kompetentingas Vokietijos teismas.
2006 m. liepą mergaitės motina, gavusi mergaitės tėvo leidimą, išvažiavo su dukra į Lietuvą, iš kur pranešė nežadanti sugrįžti. Kadangi motina turėjo mergaitės tėvo sutikimą ribotam laikui (dviem savaitėms) išvežti mergaitę į Lietuvą, jos išvežimas yra teisėtas, tačiau mergaitės laikymas Lietuvoje be tėvo sutikimo ir pasibaigus nustatytam terminui yra neteisėtas.
Lietuvos teismai tokią bylą nagrinėjo vadovaudamiesi 1980 m. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (toliau - Hagos konvencija) ir 2003 m. Tarybos reglamentu (EB) Nr.
Kitos sudėties Apeliacinio teismo kolegija ankstesniame savo sprendime nustatė, jog neteisėto vaiko laikymo pasekmės yra globos teisių pažeidimas. Vaikas netenka asmens, šiuo konkrečiu atveju - tėvo M. R., globos, kurią turėjo savo nuolatinėje nustatytoje gyvenamojoje vietoje - Vokietijoje.
Apeliacinis teismas konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas peržengė nagrinėjamos bylos ribas ir pasisakė apie aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos tik nagrinėjant vaiko globos bylą - su kuriuo iš tėvų mergaitei bus geriau gyventi. Tuo tarpu klausimas dėl vaiko globos nebuvo sprendžiamas.
Mergaitės motina I. R. prašymą atidėti dukros grąžinimą į Vokietiją motyvavo paūmėjusia savo sūnaus liga. Tačiau Apeliacinis teismas pabrėžia, jog I. R. sūnaus liga buvo žinoma sprendžiant klausimą dėl mergaitės grąžinimo, tačiau ji nebuvo pripažinta pagrindu atsisakyti grąžinti mergaitę, todėl negali būti pripažinta ir pagrindu sustabdyti nutarties vykdymą.
Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas klausimą dėl mergaitės grąžinimo atidėjimo išsprendė neteisingai.
2013 m. byla dėl vaiko grąžinimo į Vokietiją
2013 spalio 15 d. Kontoros advokatas Gediminas Žlioba ėmėsi vaiko pagrobimo bylos. Į advokatą kreipėsi pagrobtos mergaitės (2 metukų) tėvas, kurio dukrą iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos neteisėtai išsivežė mama ir atsisakė su vaiku grįžti.
Advokatas su klientu Centrinei Lietuvos Respublikos įstaigai - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai Prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė prašymą dėl vaiko grąžinimo pagal 1980 m spalio 25 d. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų.
Remdamiesi aplinkybėmis, kad dukra buvo atvežta į Lietuvos Respubliką teisėtai savo motinos, tačiau pasibaigus teisėtam vaiko buvimui buvo pagrobta, klientas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su paršymu išduoti leidimą grąžinti neteisėtai laikomą nepilnametę dukrą į jos nuolatinę gyvenamąją vietą -Vokietijoje.
Argumentai buvo grindžiami tuo, kad pagal 1980 m. Hagos konvenciją yra visos tarptautinio vaiko pagrobimo sąlygos. Pareiškėjas nurodė, kad pagal 1961 m. spalio 5 d., 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencijas yra visos sąlygos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimus spręsti pagal Vokietijos Federacinės Respublikos teisę.
2013-06-11 Vilniaus apygardos teismas kliento prašymą tenkino. Dėl šios nutarties buvo pateiktas atskirasis skundas ir byla perduota Lietuvos apeliaciniam teismui. 2013-09-23 Lietuvos apeliacinio teismo kolegija paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo Nutartį ir išdavė leidimą grąžinti nepilnametį vaiką į jo nuolatinės gyvenamosios vietos šalį - Vokietiją.
Ši byla iliustruoja, kaip svarbu operatyviai reaguoti į vaiko pagrobimą ir kreiptis į teismą dėl vaiko grąžinimo.
Ką reikia žinoti apie tarptautinio vaiko pagrobimo bylas
tags: #apeliacinio #teismo #sprendimu #pripazintas #vykdymas #globojamo