Lietuvos apeliaciniam teismui suteikta išimtinė kompetencija spręsti dėl užsienio valstybėse priimtų teismų sprendimų pripažinimo ir leidimo vykdyti. Šiame straipsnyje trumpai aptariami dažniausiai tokio pobūdžio bylose kylantys klausimai.
Pagal bendrą tarptautinės teisės taisyklę, teismo sprendimo vykdymas ribojamas kilmės valstybės teritorija (valstybe, kurioje tas sprendimas priimtas). Užsienio teismo sprendimo pripažinimas Lietuvos Respublikoje reiškia, kad tokio užsienyje priimto teismo sprendimo teisiniai padariniai išplečiami į Lietuvos Respublikos teritoriją ir pripažįstami konkretūs to sprendimo sukeliami teisiniai padariniai. Todėl užsienio teismo sprendimo pripažinimas ir vykdymo išplėtimas kitoje valstybėje galimas tik tais atvejais, kai tokią galimybę numato teisės aktai.
Europos Sąjungos (ES) teisė numato laisvą sprendimų judėjimo principą civilinėse bylose. Tai reiškia, kad vienoje valstybėje narėje priimtas teismo sprendimas vykdomas nereikalaujant jo pripažinimo ir leidimo vykdyti. Tačiau dėl socialinių santykių ypatumų ir svarbos teismų sprendimų pripažinimui ir leidimui vykdyti šeimos bylose taikomas atskiras teisinis reguliavimas ir minėto principo taikymas yra ribotas. Dar daugiau neaiškumų kyla, kai prašoma pripažinti ir leisti vykdyti ne ES valstybėje narėje priimtą sprendimą tokio pobūdžio bylose.
Taikytina Teisė
Sprendžiant klausimą dėl užsienio valstybėje priimto sprendimo pripažinimo ir (ar) vykdymo kitoje valstybėje svarbu nustatyti, kokia teisė taikoma: tarptautinė, ES ar nacionalinė. Tam reikia išsiaiškinti, ar prašomas pripažinti ir (ar) leisti vykdyti teismo sprendimas yra priimtas ES valstybėje, ar ne. Pavyzdžiui, jei sprendimas priimtas vienoje ES valstybėje narėje, jis turėtų būti pripažįstamas ir vykdomas kitose valstybėse narėse pagal atitinkamų ES teisės aktų nuostatas.
Jeigu sprendimas priimtas valstybėje, kuri nėra ES narė, toks klausimas, visų pirma, sprendžiamas pagal atitinkamos tarptautinės sutarties nuostatas. Jei su ne ES valstybe nare nesudaryta tarptautinė sutartis, taikomos nacionalinės teisės normos. Lietuvoje ne ES valstybėse narėse priimtų teismų sprendimų pripažinimas ir vykdymas reglamentuojamas Civilinio proceso kodekse bei Civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatyme.
Taip pat skaitykite: Pagalba specialiosios globos gavėjams
Ribota Užsienio Teismo Sprendimo Peržiūra
Sprendžiant dėl sprendimo pripažinimo visada taikomas principas, kad kitoje valstybėje priimtas teismo sprendimas (tiek ES, tiek ne ES narių) negali būti peržiūrimas iš esmės. Tai reiškia, kad teismas, kuriam pateiktas prašymas užsienio teismo sprendimą pripažinti ir (ar) leisti vykdyti, nesprendžia ginčo iš esmės antrą kartą (pavyzdžiui, nevertina, ar tinkamai nustatytas vaiko išlaikymo dydis, išspręstas gyvenamosios vietos klausimas). Teismas atlieka tik formalų užsienio valstybėje priimto teismo sprendimo vertinimą ir tikrina tai, ar nebuvo pažeistos šalių teisės, proceso taisyklės.
Pavyzdžiui, teismai vertina, ar šalys turėjo galimybę dalyvauti teismo procese užsienio valstybėje, ar teismo sprendimas įsiteisėjo toje užsienio valstybėje, kurioje jis priimtas, ar nebuvo anksčiau priimtas sprendimas tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir pagrindo, ar sprendimo pripažinimas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos saugomai viešajai tvarkai.
Išimtinė Lietuvos Teismų Jurisdikcija
Tam tikri teisės klausimai (nesant ES ir tarptautinės sutarties) priskirtini išimtinai Lietuvos Respublikos teismų kompetencijai, todėl užsienio teismo sprendimas, kuriuo išsprendžiami tokie klausimai, nėra pripažįstamas. Lietuvos Respublikos teismai išimtinai nagrinėja tėvų ir vaikų bei įvaikinimo teisinių santykių bylas, jeigu nors viena iš šalių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir tos šalies nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje.
Kita svarbi taisyklė susijusi su Lietuvos Respublikoje esančiu nekilnojamuoju daiktu. Pavyzdžiui, neretai teismų praktikoje pasitaiko bylų, kai atsisakoma pripažinti užsienio valstybėje priimtą teismo sprendimą dėl santuokos nutraukimo dalyje, kuria nutraukus santuoką išspręstas ir Lietuvoje esančio nekilnojamojo turto padalijimo klausimas. Bylos dėl daiktinių teisių, susijusių su Lietuvos Respublikoje esančiu nekilnojamuoju daiktu, išimtinai nagrinėjamos tik Lietuvos Respublikos teismuose, net jei šie klausimai išspręsti santuokos nutraukimo byloje.
Ne Teismo Sprendimo Pripažinimas
Teismų praktikoje pasitaiko ir atvejų, kai prašoma pripažinti ne teismo, o kitos užsienio valstybės institucijos sprendimą santuokos nutraukimo bylose. Pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinis teismas pripažino ir leido vykdyti Japonijos Tokijo miesto Sumidos rajono savivaldybės sprendimą dėl santuokos nutraukimo. Teismas pažymėjo, kad Japonijoje santuoka nutraukiama ne teismo, o savivaldybės sprendimu. Panaši procesinė situacija susiklostė ir byloje, kurioje Lietuvos apeliacinis teismas pripažino Norvegijos Karalystės Oslo ir Akershuso apskrities viršininko juridinio skyriaus sprendimą dėl santuokos nutraukimo, taip pat byloje, kurioje pateiktas prašymas pripažinti Islandijos Respublikos Selfoso miesto policijos komisariato viršininko sprendimą dėl santuokos nutraukimo.
Taip pat skaitykite: Globos išmokos dydis
ES Teisės Taikymo Ypatumai Šeimos Bylose
Nors ES šalyse priimtiems teismų sprendimams taikomas laisvo sprendimų judėjimo principas, kuris reiškia, kad vienoje valstybėje narėje priimtas sprendimas gali būti vykdomas kitoje valstybėje narėje nereikalaujant jo pripažinimo, šio principo taikymas šeimos bylose turi ypatumų. Šiuo metu galioja keli ES reglamentai, reguliuojantys atskirus klausimus, susijusius su kitoje valstybėje narėje priimtų sprendimų pripažinimu ir vykdymu.
ES teisėje šiuo metu galioja du pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys užsienio teismų sprendimų dėl santuokos nutraukimo tėvų pareigų bei nepilnamečių vaikų išlaikymo pripažinimą ir leidimą vykdyti.
Santuokos Nutraukimas ir Tėvų Pareigos
2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 (Briuselis II bis) taikomas byloms dėl santuokos nutraukimo, jos pripažinimo negaliojančia, separacijos bei tėvų pareigų (pavyzdžiui, vaiko globos). Šis Reglamentas ypatingas tuo, kad jame numatyta skirtinga teismo sprendimo pripažinimo ir vykdymo procedūra. Pirmuoju atveju (kai siekiama tik panaudoti kitoje valstybėje narėje priimtą teismo sprendimą kaip juridinį faktą) specialios procedūros netaikomos, tačiau antruoju (kai siekiama teismo sprendimo vykdymo veiksmų atlikimo) - taikomos.
Specialioji Globa
Kaip atskirą ginčų, susijusių su Briuselis II bis taikymu, grupę galima išskirti bylas dėl specialiosios vaiko globos nustatymo. Užsienio teismų sprendimai dėl specialios globos skyrimo turi būti pripažinti Lietuvos apeliacinio teismo.
Nepilnamečių Vaikų Išlaikymas
Gana keblus klausimas dėl užsienio valstybėje priimto sprendimo dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo priteisimo pripažinimo ir (ar) leidimo vykdyti. Išlaikymo nepilnamečiams vaikams klausimus reglamentuoja 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 (Išlaikymo reglamentas). Sprendžiant klausimą, ar būtinas valstybės narės teismo sprendimo pripažinimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsakymas iš esmės priklauso nuo Reglamente Nr. 4/2009 numatytų sąlygų, kurios siejamos su Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijoje 2007 m. lapkričio 23 d. priimtu Protokolu dėl išlaikymo prievolėms taikytinos teisės (2007 m. Hagos protokolas).
Taip pat skaitykite: Žemaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos veiklos apžvalga
Reglamento Nr. 4/2009 IV skyriuje įtvirtintas teismo sprendimų išlaikymo prievolių srityje pripažinimo, vykdytinumo ir vykdymo reglamentavimas skiriasi priklausomai nuo to, ar teismo sprendimas priimtas valstybėje narėje, kurioje privalomas 2007 m. Hagos protokolas.
Šią gana sudėtingą jurisdikcijos taisyklę galima lengviau paaiškinti remiantis teismų praktikos pavyzdžiu: vienoje byloje Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad pareiškėja prašo pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje Ispanijos Karalystės teismo nutartį dėl išlaikymo vaikams priteisimo. Kadangi Ispanija yra ES narė, kuriai privalomas 2007 m. Hagos protokolas, teismo sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti procedūra netaikoma, pareiškėjos prašomi pripažinti teismo sprendimai turi būti pripažįstami kitoje valstybėje narėje be jokios specialios procedūros.
Tačiau, pavyzdžiui, Jungtinei Karalystei 2007 m. Hagos protokolas nėra privalomas, todėl sprendžiant klausimą dėl šioje valstybėje narėje priimto teismo sprendimo tokio pobūdžio bylose turi būti taikomos teismo sprendimo pripažinimo procedūros.
Taigi sprendžiant dėl kitoje valstybėje narėje priimto teismo sprendimo pripažinimo ir (ar) vykdymo svarbu nustatyti, koks ES teisės aktas taikomas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Ingos Rinau kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 14 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos Ingos Rinau prašymą dėl Vokietijos Federacinės Respublikos Oranienburgo teismo 2007 m. birželio 20 d. sprendimo dalies nepripažinimo.
Vokietijos Federacinės Respublikos Oranienburgo teismas 2007 m. birželio 20 d. sprendimu nutraukė Ingos Rinau ir Michaelio Rinau santuoką, vaiko tėvui Michaeliui Rinau priskyrė vaiko - Luisos Rinau - globą; vaiko motiną Ingą Rinau įpareigojo vaiką parvežti ir palikti vaiko tėvo Michaelio Rinau globai. Šiam sprendimui patvirtinti Vokietijos Federacinės Respublikos Oranienburgo teismas išdavė pažymėjimą pagal Reglamento Nr.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartimi I. Rinau prašymą nepripažinti Vokietijos Federacinės Respublikos Oranienburgo teismo 2007 m. birželio 20 d. sprendimo dalies, kuria vaiko tėvui Michaeliui Rinau (Michael Rinau) priskirta vaiko - Luisos Rinau - globa; vaiko motina Inga Rinau įpareigota vaiką parvežti ir palikti vaiko tėvo Michaelio Rinau globai, priimti atsisakė.
Kolegijos nuomone, Vokietijos Federacinės Respublikos Oranienburgo teismo išduotame pažymėjime nurodyta, jog buvo įvykdytos visos būtinos sąlygos, nustatytos Reglamento Nr. 2201/2003 42 straipsnio 2 dalyje, suteikiančios teisę išduoti tokį pažymėjimą. Kolegija padarė išvadą, kad Vokietijos Federacinės Respublikos Oranienburgo teismo 2007 m. birželio 20 d. sprendimas dėl vaiko grąžinimo turėtų būti tiesiogiai vykdomas pagal Reglamento Nr.
Kolegija taip pat nurodė, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. kovo 15 d. nutartimi, vadovaudamasis Reglamentu Nr. 2201/2003 ir 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinėse bylose aspektų (toliau - 1980 m. Hagos konvencija) 13 straipsniu, įpareigojo pareiškėją Ingą Rinau grąžinti Luisą Rinau į Vokietijos Federacinę Respubliką.
Brandenburgo Žemės Aukščiausiasis Teismas 2008 m. vasario 17 d. nutartimi atmetė Ingos Rinau skundą ir paliko galioti Oranienburgo teismo 2007 m. birželio 20 d. sprendimą dėl vaiko globos teisių ir vaiko grąžinimo.
Kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui I. Rinau prašė panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartį ir priimti naują sprendimą - prašymą nepripažinti Vokietijos Federacinės Respublikos Oranienburgo teismo 2007 m. birželio 20 d.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijai, nagrinėjant bylą, iškilo 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 , (toliau - Reglamentas Nr. 2201/2003) aiškinimo klausimai.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. kovo 15 d. priėmė sprendimą grąžinti Luisą Rinau į Vokietijos Federacinę Respubliką, teisėjų kolegijai kyla klausimas, ar Vokietijos Federacinės Respublikos teismas įgijo jurisdikciją nagrinėti šį klausimą pagal Reglamento Nr. 2201/2003 11 straipsnį ir išduoti pažymėjimą pagal Reglamento Nr. 2201/2003 42 straipsnį, ar tokiu atveju sprendimo dėl vaiko grąžinimo priėmimas ir pažymėjimo išdavimas Vokietijos Federacinės Respublikos teisme atitinka Reglamento Nr.
Pagal Reglamento Nr. 2201/2003 24 straipsnį Lietuvos Respublikos teismas negali peržiūrėti Vokietijos Federacinės Respublikos teismo jurisdikcijos bei tikrinti, ar tokia Vokietijos Federacinės Respublikos teismo jurisdikcija atitinka viešąją tvarką, kaip tai nurodyta Reglamento Nr. 2201/2003 23 straipsnio a punkte. Tačiau Lietuvos Respublikos teismas, gavęs prašymą dėl sprendimo nepripažinimo, patikrinęs Reglamento Nr. 2201/2003 23 straipsnyje nustatytus nepripažinimo pagrindus, turi priimti sprendimą. Jeigu Lietuvos Respublikos teismas nenustatys nepripažinimo pagrindų, tai jis turės pripažinti šį sprendimą.
Tokiu atveju Lietuvos Respublikoje bus vykdytini du sprendimai, t. y. Vokietijos Federacinės Respublikos Oranienburgo teismo sprendimas ir Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas, įpareigojantis grąžinti vaiką.
Dėl to teisėjų kolegijai kyla klausimas, ar Reglamento Nr. 2201/2003 24 straipsnyje nustatytas draudimas peržiūrėti kilmės valstybės narės teismo jurisdikciją reiškia, kad nacionalinis teismas, gavęs prašymą dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo ar nepripažinimo, negalėdamas tikrinti kilmės valstybės narės teismo jurisdikcijos ir neradęs kitų Reglamento Nr.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra galutinė instancija nagrinėjant šią bylą ir jo priimta nutartis būtų galutinė ir neskundžiama. Pagal Europos Bendrijos steigimo sutarties 234 straipsnio 3 dalį nacionaliniame teisme, kurio sprendimas pagal nacionalinę teisę negali būti toliau skundžiamas, iškilus Europos Bendrijos institucijų priimtų teisės aktų aiškinimo klausimui, privalo kreiptis į Europos Bendrijų Teisingumo Teismą prejudicinio sprendimo.
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad Europos Bendrijų Teisingumo Teismas nėra išaiškinęs Reglamento Nr. nutarė kreiptis į Europos Bendrijų Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą.
Šioje byloje svarbūs ir chronologiniai įvykių aspektai:
- 2007 m. birželio 20 d. Vokietijos Federacinės Respublikos Oranienburgo teismas nutraukė Ingos Rinau ir Michaelio Rinau santuoką ir priskyrė vaiko globą tėvui.
- 2007 m. rugsėjo 14 d. Lietuvos apeliacinis teismas atsisakė pripažinti Vokietijos teismo sprendimo dalį dėl vaiko globos.
- 2008 m. vasario 17 d. Brandenburgo Žemės Aukščiausiasis Teismas atmetė Ingos Rinau skundą ir paliko galioti Oranienburgo teismo sprendimą.
Ši byla iškėlė svarbius klausimus dėl tarptautinės jurisdikcijos ir teismo sprendimų pripažinimo, ypač kai tai susiję su vaikų globa ir šeimos teisės klausimais.
"Ekspertai pataria": Noriu tapti laikinuoju globėju. Ką būtina žinoti?
tags: #specialios #globos #pripazinimas #apeliacinio #teismo #sprendimu