Nervų sistemą sudaro elektrocheminių procesų kompleksas, kuris veikia kaip kūno kontrolės ir komunikacijos centras. Ji atsakinga už nervinių impulsų siuntimą, gavimą ir jų vykdymą visame organizme, taip pat reguliuoja ir palaiko homeostazę. Ji koordinuoja raumenų veiklą, mąstymą, mokymąsi, atmintį, kalbą, pojūčius ir emocijas. Nervų sistemą sudaro milijardai mažų nervinių ląstelių, vadinamų neuronais. Galvos ir nugaros smegenys sudaro centrinę nervų sistemą. Smegenys kontroliuoja, kaip kūnas funkcionuoja. Jos turi milijardus neuronų, kurie saugo, gauna ir analizuoja informaciją. Jos tai pat atsakingos už mūsų asmenybę, nuotaikas, emocijas, sąmoningą ir nesąmoningą mąstymą. Periferinė nervų sistema susideda iš jutimo receptorių, jutimo neuronų ir motorinių (judinamųjų) neuronų. Somatinė nervų sistema kontroliuoja raumenų judėjimą, duodama signalą jiems įsitempti ir atsipalaiduoti. Vegetacinė nervų sistema susideda iš dviejų dalių: simpatinės ir parasimpatinės. Ši sistema automatiškai reguliuoja organus ir liaukas.
Centrinei nervų sistemai priklauso galvos smegenys ir nugaros smegenys. Periferinei nervų sistemai priklauso iš centrinės nervų sistemos išeinantys nervai - galviniai nervai, nugaros smegenų šakelės, nugaros nervai, nervų rezginiai ir periferiniai nervai. Galvos smegenys sveria apie 1020-1970 g; vidutiniškai vyrų smegenys sveria apie 1438 g, moterų - apie 1263 g. Smegenų žievė yra apie 2-5 mm storio ir „raukšlėta” dėl vagų, sklaidytų paviršių. Smegenėlės yra atsakingos už pusiausvyros ir koordinacijos palaikymą. Pažeidus smegenėles sutrinka eisena, darosi nekoordinuoti judesiai ir sunku atlikti smulkius judesius. Smegenys taip pat atsakingos už nuotaikas, emocijas, sąmoningą ir nesąmoningą mąstymą, bei mūsų asmenybę.
Nugaros smegenys yra centrinės nervų sistemos dalis, einanti nugaros slankstelių kanale. Jų ilgis nuo galvos smegenų iki juosmens sričių yra apie 40-45 cm. Stuburo smegenys perduoda informaciją iš centrinės nervų sistemos į kūną ir atvirkščiai. Pažeidimai gali sukelti jutimų sutrikimus, šlapimo/izrūgų funkcijų sutrikimus ir kt. Ilgiau trunkantys sužalojimai gali sukelti hematomas ir audinių mitybos sutrikimus, o sunkūs pažeidimai gali būti gyvybei pavojingi. Nervai sudaryti iš judinamųjų ir jutamųjų skaidulų pluoštų, jie sujungia centrinę nervų sistemą su kitomis kūno dalimis, perduodant informaciją už centrinės nervų sistemos ribų.
Nervų sistema skirstoma į centrines (CNS) ir periferines (PNS) dalis. CNS sudaro smegenys ir nugaros smegenys, o PNS - jutimo receptoriai, jutimo neuronai ir motoriniai neuronai. PNS apima somatinę ir autonominę (vegetacinę) nervų sistemą. Somatinė nervų sistema valdo skeleto raumenų judesius, perduodama signalus į raumenis, o autonominė sistema reguliuoja organus ir liaukas bei palaiko homeostazę. Autonominė sistema susideda iš simpatinės ir parasimpatinės dalies.
Nervų sistema žmonėms kasdieniame gyvenime
Somatinė nervų sistema leidžia raumenims judėti - signalai į nugaros smegenis ir iš jų perduodami į raumenis. Autonominė nervų sistema kontroliuoja nevalingus judesius: simpatinė „kovok arba bėk” ir parasimpatinė „ ilsėkis ir virškink” sistemos veikia dinamiškai, kad palaikytų kūno homeostazę. Klajojo nervas (vagus) reguliuoja parasimpatinę sistemą ir yra ilgiausias kranijinis nervas.
Taip pat skaitykite: Laima Bulotaitė apie priklausomybes: knygos aptarimas
Vagalinis tonas rodo klajojo nervo funkcionavimą: aukštas tonas siejamas su geresne širdies sveikata ir mažesniu uždegimu, žemas tonas - su depresijos ir nerimo simptomais. Žinoti vagalinio tono įtaką galima ir pagerinant jo funkciją per gyvenimo būdo keitimus. Daugeliui žmonių nervų sistema išlieka įsitemusi dėl nuolatinio streso - chroniško aktyvumo simptomai gali būti nemalonūs: miegos sutrikimai, virškinimo problemos, nerimas, raumenų įtampa.
Kvėpavimas - tiesioginė prieiga prie nervų sistemos. Ilgas, lėtas iškvėpimas stimuliuoja parasimpatinę sistemą ir gali sulėtinti širdies ritmą, pagerindamas globalų nervų sistemos balansą. Siūlomos praktinės kvėpavimo technikos: 4-7-8 kvėpavimas; fiziologinis atodūsis; diafragminis kvėpavimas; koherentinė kvėpavimo technika su 5 sekundžių įkvėpimu ir iškvėpimu. Rekomenduojama skirti 5-10 minučių per dieną sąmoningam kvėpavimui, tą laiką išnaudojant nervų sistemos perkrovai.
Gilaus miego fazės yra svarbios atstatymui: ląstelių atnaujinimas, atminties konsolidavimas. Siekiant geresnio miego - tamsos, vėsos, ekranų išjungimo valandą prieš miegą ir nuolatinio miego režimo. Judėjimas - svarbus reguliariam balansui. Intensyvus fizinis krūvis gali trumpai aktyvuoti simpatinę sistemą, todėl būtina teikti prioritetą poilsiui po treniruotės. Lėtas, reguliarius judėjimas, pavyzdžiui, 20 minučių pasivaikščiojimas miške, palaiko parasimpatinę sistemą and padeda sumažinti kortizolio lygį.
Mityba veikia nervų sistemą keliuose lygiuose: žarnyno mikrobioma - apie 80% klajoklio signalo ateina iš žarnyno, todėl sveika žarnyno būsena turi tiesioginį poveikį nervų sistemai. Fermentuotas maistas, skaidulos ir polifenoliai skatina naudingųjų bakterijų augimą ir neuromediatorių sintezę, įskaitant serotoniną. Cukraus ir rafinuotų angliavandenių vartojimas gali sukelti gliukozės šuolius ir įtampą. Magnio trūkumas ir B grupės vitaminų trūkumas gali prisidėti prie nervų sistemos disbalanso. Nors maisto šaltiniai egzistuoja, kartais reikia papildų, ypač nėštumo metu, vyresniame amžiuje ar intensyvaus streso laikotarpiu.
Socialiniai ryšiai ir saugumas - svarbus nervų sistemos reguliatorius. Polivagalinės teorijos esmė: klajojo nervo šaka dalyvauja socialinėje komunikacijoje. Ventral vagal šaka įsijungia, kai jaučiamės saugūs ir turime kontaktą su kitais. Tyrimai rodo, kad tikras, gilus pokalbis su artimuoju ar fiziškai kontaktas (apkabinimas, rankos paspaudimas) gali intensyviau reguliuoti nervų sistemą nei daugelis technikų. Grupinis dainavimas ar socialinis juokas taip pat teigiamai veikia vagalinį toną.
Taip pat skaitykite: psichologiniai procesai įtemptose situacijose
Kai reikia imtis pagalbos ir kaip ją gauti
Dažnai nervų sistemos disbalansas yra gilus ir reikalauja profesionalios pagalbos. Būdingi ženklai: nerimas, kuris trukdo kasdieniam gyvenimui; ilgas miego sutrikimas; panikos atakos; nuolatinė įtampa ar nusivargimas; fiziniai simptomai - širdies plakimas, galvos svaigimas, virškinimo problemos, kurie nesibaigia po poilsio. Esant šiems požymiams svarbu kreiptis į gydytoją ar specialistą, kuris gali įvertinti nervų sistemos būklę ir pasiūlyti tinkamą gydymo planą.
Nervų systemos balansui palaikyti gali būti taikomi įvairūs metodai: masažas gali stimuliuoti ar nuraminti nervus, pagerinti endorfinų išsiskyrimą ir sumažinti įtampą; EMDR terapija ar polivagalinės teorijos darbas gali būti naudingi esant specifinėms traumoms; gyvenimo būdo pokyčiai - miegas, kvėpavimas, judėjimas, socialiniai ryšiai - yra pagrindiniai veiksniai.
Atkreiptinas pastebėjimas - pusiausvyra tarp simpatinės ir parasimpatinės sistemos yra dinaminė. Tai ne tik tikslas, bet ir kasdienė praktika - treniruoti parasimpatinę sistemą per kvėpavimą, miegą, judėjimą, ryšį su kitais ir prasmingą poilsį. Pradėkite nuo mažo: vieną kvėpavimo techniką, vieną vakaro ritualą, vieną patį ką tik jums naudingą ryšį. Nervų sistema reaguoja į nuoseklumą, o ne į intensyvumą.
Praktiniai kompasai: ką daryti kasdien
- Miegas: laikykitės nuolatinio miego režimo, venkite kofeino ir ekranų prieš miegą, užtikrinkite tamsą ir vėsią aplinką.
- Judėjimas: reguliari fizinė veikla - 30 minučių per dieną, lengvi pratimai ir pasivaikščiojimai grynoje ore.
- Kvėpavimas: kasdien skirkite laiko sąmoningam kvėpavimui - 5-10 min. arba didesniems kvėpavimo ciklams (koherentinį 5/5).\n
- Streso valdymas: planavimas, pomėgiai, poilsio pertraukos darbe, meditacija ar gilus kvėpavimas - padeda sumažinti simpatinės sistemos toną.
- Mikroelementai: magnio ir B grupės vitaminų vartojimas gali padėti nervų sistemai atgauti pusiausvyrą, ypač esant lėtiniam stresui ar nevienodiems mitybos įpročiams.
- Socialiniai ryšiai: gilūs ryšiai, fizinis kontaktas ir dainavimas gali pagerinti vagalinį toną ir bendrai nervų sistemos funkciją.
Šiandienos specialistai rekomenduoja integruoti nervų sistemos priežiūrą į kasdienį gyvenimą: miegą, kvėpavimą, judėjimą, socialinį ryšį ir mitybą. Jei simptomai išlieka ar sustiprėja - kreiptis į gydytoją ar specialistą, kuris gali taikyti konkretų gydymą (pvz., somatinę terapiją, EMDR ar polivagalinę teoriją).
8 klasė. II video pamoka. Nervų sistema . SMEGENYS TOBULAS NEŠIOJAMAS KOMPIUTERIS
Žodis apie nuolatinį gyvenimo ritmą: nervų sistema reaguoja į nuoseklumą, o ne į intensyvumą. Palaikant pusiausvyrą - miegas, kvėpavimas, judėjimas, socialiniai ryšiai ir prasmingas poilsis - ilgainiui ši pusiausvyra tarsi įgauna įprastą “nustatymą” organizme.
Taip pat skaitykite: Nervų sistemos ir psichikos vystymasis