Šioje studijoje analizuojami procesai „tektoniniame“ socioedukacinės tikrovės lūžyje, kai Covid-19 pandemijos sąlygomis ugdymo(si) ir tarpasmeninės mokytojų, mokinių bei jų tėvų sąveikos persikėlė į virtualią erdvę, provokuodamos iššūkius ir aktyvias jų sprendimo paieškas. Atskleidžiami Lietuvos mokyklų ugdymo praktikose egzistuojantys barjerai, kurie trukdo mokiniams gerai jaustis mokykloje, visavertiškai dalyvauti mokymosi procesuose ir siekti optimalių, asmenines galimybes atitinkančių mokymosi rezultatų.
Svarbiausia, šiame lūžyje identifikuoti ir knygoje analizuojami ugdymo tvarumą kritinėmis švietimo sąlygomis užtikrinantys veiksniai, kurie tampa veiksmingo įtraukaus ugdymo modeliavimo pagrindu ir įprastomis sąlygomis. Jų efektyvumą ir teigiamą poveikį visų mokinių pasiekimams nuotolinio ir kontaktinio mokymosi metu patvirtina tyrimo, vykdyto Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, rezultatai.
EMOCINĖ MOKINIŲ BŪKLĖ IR UGDYMO PROCESO TRANSFORMACIJOS COVID-19 LAIKOTARPIU
- 1.1. Emocinės mokinių būklės tyrimai COVID-19 pandemijos laikotarpiu. (Julita Navaitienė)
- 1.2. Ugdymo proceso slinktys COVID-19 pandemijos laikotarpiu pasaulio patirties kontekstuose. (Lina Miltenienė, Rita Melienė)
- 1.3. IKT tyrimai COVID-19 pandemijos laikotarpiu: priemonės ugdymo proceso modeliavimui ir pastoliavimui. (Judita Kasperiūnienė, Natalija Ignatova)
- 1.5. IKT technologijų, prisidedančių prie ugdymo gerinimo, naudojimas: nuotolinis ir kontaktinis ugdymas. (Judita Kasperiūnienė, Natalija Ignatova)
- 1.6. Ugdymo prieigų teorinis aktualizavimas: tradicinis ir įtraukusis ugdymas, taikant universalaus dizaino mokymuisi prieigą. (Alvyra Galkienė, Ona Monkevičienė)
II skyrius pristato mokinių patirtinių emocinių bei edukacinių sunkumų ir jų įveikos metodologiją. Svarbiausia - suprasti, kaip nuotolinis ir kontaktinis ugdymas keičia mokinių patirtis ir jų tarpusavio sąveikas.
ĮTRAUKIOJO UGDYMO MODELIAVIMO VEIKSNIAI: COVID-19 PATIRTYS
- 3.1. Pirmasis įtraukiojo ugdymo tvarumo veiksnys. Emociškai saugios ugdymo aplinkos kūrimas: 3.1.1 Mokinių patiriami emociniai sunkumai, trukdantys aktyviam dalyvavimui mokymosi procese; 3.1.2. Aktyviam mokinių dalyvavimui palankios emocinės mokymosi aplinkos kūrimo patirtys. (Julita Navaitienė)
- 3.2. Antrasis įtraukiojo ugdymo tvarumo veiksnys. Sėkmingas mokymasis bendrame procese, eliminuojant mokymosi barjerus: 3.2.1 Mokinių įsitraukimo ir dalyvavimo bendrame mokymosi procese barjerai; 3.2.2. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, dalyvavimui ugdymosi procese trukdantys barjerai; 3.2.3. Mokymosi sunkumų turinčių mokinių atsitraukimo fenomenas ir jį provokuojantys veiksniai: mokytojų ir mokinių perspektyva; 3.2.4. Edukacinės pagalbos mokiniams organizavimas: nuotolinio mokymosi patirtys; 3.2.5. Įtraukiojo ugdymo organizavimas, taikant UDM principus: mokytojų patirtys. (Ona Monkevičienė, Alvyra Galkienė)
- 3.3. Trečiasis įtraukiojo ugdymo tvarumo veiksnys. E. įtraukties modeliavimas, kuriant ugdymo aplinką be barjerų: 3.3.1 Skaitmeninės įtraukties barjerai; 3.3.2. Mokyklos ir mokytojų sprendimai, didinantys skaitmeninę įtrauktį; 3.3.3. Verslo atstovų požiūris į įtraukiai mokymosi aplinkai reikalingų IKT priemonių adaptavimą, kūrimą ir taikomos praktikos. (Natalija Ignatova, Judita Kasperiūnienė)
VEIKSMINGŲ SPRENDINIŲ EMOCINIŲ IR EDUKACINIŲ SUNKUMŲ ĮVEIKAI ATRADIMAI MOKYKLOSE
- 5.1. Ugdymo galimybių kūrimas intelekto sutrikimą turinčio vaiko įtraukčiai bendrojo ugdymo aštuntos klasės pamokose. (Alvyra Galkienė, Ona Monkevičienė)
- 5.2. Istorijos pamokos atvejis, kai klasėje mokosi įvairių poreikių turintys mokiniai. (Lina Miltenienė)
- 5.3. Lietuvių kalbos pamokos atvejis, kai dauguma mokinių klasėje turi individualių ugdymosi poreikių. (Rita Melienė)
- 5.4. Integralių ir įtraukių edukacinių projektų taikymo praktikos. (Ignatova Natalija)
- 5.5. LTŠioje studijoje analizuojami procesai „tektoniniame“ socioedukacinės tikrovės lūžyje, kai Covid-19 pandemijos sąlygomis ugdymo(si) ir tarpasmeninės mokytojų, mokinių bei jų tėvų sąveikos persikėlė į virtualią erdvę, provokuodamos iššūkius ir aktyvias jų sprendimo paieikas. Jų rėmuose identifikuojami barjerai ir veiksniai, užtikrinantys ugdymo tvarumą. (Alvyra Galkienė, Ao Monkevičienė, t. kt.)
ĮTRAUKIS IR PASIEKIAI LIETUVOJE, LATVIJOJE IR ESTIJOJE
Ugdymo proceso ir įtraukties modeliavimas atskleidžia, kad tradiciniai mokymo būdai nebepakankamai atitinka įvairovės poreikius. 4.1-4.4 skiria latentinius faktorius, kurių poveikis mokinių pasiekimams yra reikšmingas tiek kontaktiniame, tiek nuotoliniame mokyme. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atlikti tyrimai patvirtina, kad įtraukiojo ugdymo modeliavimas gali užtikrinti visų mokinių pasiekimus, kai veiksniai įtraukti į programas ir praktikas. Visuomenės požiūris ir prieigos prie resursų klausimai lieka pagrindiniai iššūkiai, tačiau organizaciniai ir politiniai sprendimai gali skatinti proveržį.
Prieiga įtraukties link: praktiniai iššūkiai ir galimybės
Direktoriai bei mokytojai pradeda tyrinėti elgesio taisykles, bendruomenės įtraukimą ir specialiųjų poreikių vaikų integraciją. S. Venckienė ir A. Grimalis rodo, kad nuoseklus darbas su elgesiu, paieška kabliukų, kurie vaiką sujungtų su mokymosi procesu, padeda sklandžiai įtraukti vaikus į įprastą ugdymo aplinką. Tėvams svarbu suprasti, kad autizmas nėra „išvestinė problema“, o įtraukties procesas turi būti nuoseklus ir orientuotas į vaiko sėkmę bendroje klasėje. Lietuvoje įstatymai kelia naujus reikalavimus dėl specialiųjų poreikių vaikų priėmimo į bendrojo lavinimo mokyklas, tačiau realus pasiruošimas išlieka iššūkiu, reikalaujančiu politinės valios, resursų ir tęstinių mokymų mokytojams.
Taip pat skaitykite: Autizmo tyrimai Lietuvoje: A. Galkienės įtaka
MOKYKLŲ LIETUVOJE PRIEŠ MODERNŲ ĮTRAUKĄ: PATIRTYS IR POŽIŪRIAI
Šiame kontekste svarbu atskleisti, kad visą vaikų įtrauktį gali užtverti stereotipai bei sąlyginai ribotos galimybės. Kaip teigia Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkė Kristina Košel-Patil, įstatymo pakeitimai yra žingsnis į priekį, tačiau mentaliteto pokyčiai užtruks. Tėvų ir mokytojų bendradarbiavimas, teikiant individualią pagalbą ir skaidrius mechanizmus, yra būtinas komponentas. Tuo pačiu svarbu stiprinti švietimo pagalbos specialistų tinklą, didinti jų atlyginimus ir gerinti darbo sąlygas, kad galėtume laikytis pažangių ugdymo principų.
Vedami pavyzdžiai iš Dovilų pagrindinės mokyklos rodo, kad direktoriaus ir specialiosios pedagogės Svajos Venckienės pastangų dėka Aistis įgijo gebėjimą prisitaikyti ir toliau siekti asmeninių tikslų. Tačiau realybė - daugelyje mokyklų trūksta lankstumo, o perėjimas iš vienos įstaigos į kitą dažnai kelia papildomą stresą. Visuomenė turi suprasti, kad autizmo spektro sutrikimai yra įvairovės dalis, ir mokyklos turi tapti priimančiomis bendruomenėmis, kuriose skatinamas bendradarbiavimas ir atsakomybė už visų vaikų gerovę.
Taip pat svarbu pabrėžti, kad Laisvas požiūris į specialiųjų poreikių vaikų integraciją turi būti papildytas struktūruotomis programomis, kurios apima individualų planavimą, adaptacijas ir universalų dizaino požiūrį į mokymąsi. „Nėra vidutinio vaiko, visi vaikai skirtingi. Pamoka turi būti organizuojama taip, kad ji leistų dalyvauti įvairiais, pasirinktinai prieinamais būdais visiems“, - teigia profesorė Alvyra Galkienė. Mokslo studija pradeda nuo to, kad įtraukties proveržis yra sisteminis reikalingas, o ne tik individualus dėstytojų ar klasės eksperimentas.
Vertinant ateities pokyčius, būtina ne tik techninių sprendimų įgyvendinimas, bet ir kultūrinė-politinių sprendimų proveržiai. Politinės valios ir investicijos į specialistus, pagalbą vaikams su įtraukties poreikiais bei mokyklų infrastruktūrą yra būtinos sąlygos, leidžiančios įtraukties procesą paversti realybe visose Lietuvos mokyklose. Directoriai, mokytojai ir tėvai turi suvokti, kad įtraukusis ugdymas yra ne tik sėdėjimas vienoje klasėje - tai bendras vaiko sėkmingas ugdymasis, dalijimasis patirtimi ir įvairovės priėmimas mokykloje kaip visos bendruomenės dalis.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
tags: #alvyra #galkiene #itraukusis #ugdymas #autizmas