Pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, auga susidomėjimas autizmo spektro sutrikimais (ASS) ir jų poveikiu asmens gyvenimo kokybei bei integracijai į visuomenę. Šiame kontekste ypač svarbus tampa mokslininkų ir praktikų indėlis, siekiant gerinti ASS turinčių asmenų gyvenimo kokybę, sveikatą bei integraciją į visuomenę. Viena iš tokių asmenybių yra Alvyra Galkienė, kurios darbai reikšmingai prisidėjo prie šios srities plėtros Lietuvoje.
Šiame straipsnyje aptarsime Alvyros Galkienės indėlį į autizmo spektro sutrikimų tyrimus Lietuvoje, jos įžvalgas apie socialinę integraciją ir menų terapijos metodų taikymą, siekiant pagerinti ASS turinčių asmenų gyvenimo kokybę.
Žaidimais ir menais paremta programa vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimą
Socialinė integracija ir žmogaus teisės
Alvyra Galkienė pabrėžia, kad kiekvienas žmogus, nepriklausomai nuo jo sveikatos ar negalios, turi teisę į savo vietą visuomenėje. Ji cituoja D. Pūrą, teigiantį, jog atviroje ir demokratinėje visuomenėje neišvengiamas gyvenimas kartu su "kitokiais" žmonėmis. Pasaulinė sveikatos organizacija taip pat akcentuoja, kad negalia turi būti reikšminga visai visuomenei ir laikoma visų problema. Lietuvoje įstatymai reglamentuoja neįgaliųjų ir jų artimųjų teises, kuriamos socialinės bei psichologinės paslaugos, vis labiau plėtojama neįgaliųjų socialinės integracijos politika.
Tačiau, nepaisant teigiamų pokyčių, vis dar pastebima informacijos stoka, kuri neigiamai veikia neįgaliuosius ir jų artimuosius. Tyrimai rodo, kad informacijos apie protinę negalią stoka sukelia psichologines, prisitaikymo visuomenėje ir kitas problemas, neigiamai įtakoja ne tik neįgaliųjų, bet ir sveikųjų jų artimųjų gyvenimą bei integraciją į visuomenę. Todėl labai svarbu gerinti neįgaliųjų asmenų sveikatą, gyvenimo kokybę bei integraciją į visuomenę.
J. Ruškus (2002) teigia, kad Lietuvoje neįgaliųjų integravimasis į visuomenę tampa realybe. Lietuva, įstojusi į Europos Sąjungą, vis labiau įsitvirtino kaip atvira ir demokratinė valstybė. Siekiama diskriminuotoms gyventojų grupėms sudaryti kuo įmanoma normalesnes gyvenimo sąlygas.
Taip pat skaitykite: Kur kreiptis dėl autizmo?
Tačiau, A. Galkienė (2001) teigia, kad žmonių kategorizavimas ir orientacija į asmens ribotumą, atliekamo vaidmens menkavertiškumą iš anksto prognozuoja menkas galimybes gyvenime, žeidžia žmogiškąjį orumą, įpareigoja reabilituoti save kaip asmenybę kitos bendruomenės narių atžvilgiu, neįvertinamos šio asmens ypatingos kompetencijos galimybės.
Neįgaliųjų teisių simbolis
Socialinio darbuotojo vaidmuo ir menų terapija
Socialinio darbuotojo profesija Lietuvoje vis dar nėra tinkamai suformuota, vis dar pastebimas specialistų ir informacijos trūkumas. N. Ivanauskienė (2003) teigia, kad nepasiruošimas neįgaliųjų socialinei integracijai, informacijos stoka sukėlė kai kurių specialistų skepticizmą ir abejones dėl neįgaliųjų socialinės integracijos idėjos ir įgyvendinimo, veiklos ir atsakomybės prisiėmimo.
Todėl būtina nagrinėti socialinio darbuotojo veiklos ypatumus ir tobulinimo galimybes. Tobulinant socialinio darbuotojo veiklą, būtina ieškoti naujų galimybių ir socialinio darbo metodų. Vienas iš tokių metodų galėtų būti menų terapija, kuri užsienio šalyse įteisinta kaip specialybė ir yra plėtojama. Lietuvoje vis labiau didėja susidomėjimas šia sritimi, organizuojamos paskaitos, mokymai bei seminarai.
A. Brazauskaitė ir A. Dapkutė (2004) teigia, kad menų terapija padeda neįgaliesiems atskleisti savo galimybes ir užtikrinti lygias galimybes. V. Aleksienė (2005) muzikos terapijos plėtrą sieja su neįgaliųjų meninio ugdymo, integracijos bei socializacijos siekiais. I. Leliūgienė (2003) menų terapiją aprašo kaip socialinės reabilitacijos priemonę.
Taip pat skaitykite: Tendencijos ir Iššūkiai: Autizmas Lietuvoje
Kadangi menų terapijos metodo galimybės Lietuvoje dar mažai žinomos, būtina informacijos sklaida. Atliktas žvalgomasis tyrimas (A. Galbuogienė, N. Ivanauskienė, 2008) parodė, kad visuomenė beveik nežino, kas tai yra. Lietuvos visuomenė nėra pakankamai informuota, reikalinga informacijos sklaida.
Muzikos terapija
Menų terapijos tyrimai Lietuvoje
Menų terapijos tyrimų apžvalga parodė, kad Lietuvoje šia sritimi pradėta domėtis visai neseniai. Apie dailės terapiją Lietuvoje rašė A. Brazauskaitė ir A. Dapkutė (2004), A. Andriuškevičius (2005); apie muzikos terapiją Lietuvoje rašė V. Aleksienė (2005). Nagrinėti terapiniai metodai: M. Brėdikytė (2000) aprašė vaidybinį dialogą su lėlėmis kaip vaikų verbalinės kūrybos aktyvinimo metodą; L. J. Navickienė (2000, 2001) aprašė emocinio imitavimo metodo taikymą.
Apie menų terapijos metodų taikymą protinę negalią turintiems suaugusiems asmenims kol kas kalbama labai mažai: A. Andriuškevičius (2005) rašė apie sutrikusio intelekto jaunuolių ugdymo vokaliniame ansamblyje socializacijos veiksnius. A. Ščiupokas (2007) nagrinėjo muzikos terapijos metodų naudojimą pensionate ir padarė išvadą, kad socialinių paslaugų organizavimo kontekste vis dar deramai neįvertinama meninės saviraiškos galia protiškai negalaus asmens socializacijos procesams.
Tai atskleidžia nagrinėjamos temos naujumą ir aktualumą. Tyrimo hipotezė - menų terapijos metodų taikymas proto negalią turintiems asmenims gali būti socialinio darbo dalis, padedanti gerinti jų sveikatą, gyvenimo kokybę, socializaciją bei integraciją. Tyrimo metodika: magistriniame darbe atliekamas kokybinis fenomenologinis tyrimas, naudojant struktūruoto interviu ir nestruktūrizuoto stebėjimo metodus, kurie atitinka kokybinio tyrimo požiūrį.
Taip pat skaitykite: Autizmo supratimo diena
tags: #alvyra #galkiene #autizmo #spektro #sutrikimai