Alytaus vaikų globos namuose užaugę dvyniai Algirdas ir Remigijus Gataveckai yra ne tik profesionalūs dailininkai, pedagogai, bet ir breiko šokėjai. Per jų kūrybą vyrauja autobiografija, socialiniai tyrimai ir realistinis piešimas, o parodose jie siekia sujungti biografiją su aktualiais visuomenės klausimais. Paroda „Situacija“ (2010) atskleidė jų gebėjimą išgrįsti socialiai jautrius klausimus ir padiktavo tolesnę trajektoriją, kurioje asmeniniai gyvenimo fragmentai tampa meno kalba.
„Poveikis“ (2012) - projektas, kurio koncepcija buvo atvirai įtraukti globos namų auklėtinius ir jų patirtis į meninį procesą. Dailės kritikės Lolitos Jablonskienės teigimu, Gataveckų kūryba per trumpą laiką įgijo solidų rėmą ir tapo realistinio piešimo metražu, kartu užfiksuodama brolystės iššūkius bei draugystės jų darbuose. Taigi jų kūrybos rėme susipina autobiografija, socialiniai tyrimai ir sceninės bei vizualinės praktikos elementai.
Tapatybė, bendradarbiavimas ir nauji projektai
Jie yra identiški dvyniai, geriausi draugai ir kūrybinis tandemas, kuris daugelį metų išliko stiprus tiek vizualiųjų menų scenoje, tiek breiko šokių aikštelėje. Daugumą darbų broliai atlieka bendradarbiavimo ir draugiško varžymosi principu, išryškindami socialinį kontekstą ir asmeninę patirtį. 2014 m. Algirdas Gataveckas pristatė portretų visu ūgiu seriją „Poveikis“, kurioje buvo hiperrealistiniai Alytaus globos namų auklėtinių atvaizdai, sukurti bendradarbiaujant su broliu Remigijumi.
Projektas „Autoportretai-homonimai“ žymi naują Gataveckų etapą: jie eksponuoja ne tik portretus, bet ir bendras kūrybos veiksmo konstrukcijas, kuriose portretuojantys ir portretuojami supranta save per bendrą veiksmą. Pasak Lolitos Jablonskienės, šie autoportretai yra beveik realizmiausi iki šiol sukurti Gataveckų darbai, kuriuose realybė ir paveikslas nesutampa - realybė patiriama, o paveikslas siūlo nuspėjamą, stabilų realizmą.
Filosofija, technikos ir įtakos šaltiniai
Gataveckai siekia „gyvenimo su menu“ ir „meno su gyvenimu“ rezginio, kuriame siurrealizmas, automatizmas ir popmeno elementai susipina su socialinę atsakomybę turinčiais sumanymais. Jie naudoja automatizmo ir atsitiktinumo principus, kuriuos sėmėsi iš siurrealistų ir anarchiškai eksperimentuojančių menininkų praktikų, tokių kaip Jacksonas Pollockas, Yves Kleinas ar Carolee Schneemann. Tačiau jie kartu išlaiko akademinį piešimą kaip pagrindą, kurį ir toliau plėtoja, nykštuko atžvilgiu įglobdami socialinius klausimus.
Taip pat skaitykite: Studija: Algirdas ir Remigijus Gataveckai
Be to, jų kūryboje didelė reikšmė tenka spalvai, linijai, judesiui ir kūnui kaip meninio proceso daliai. Filme - plokštumų ir veiksmo integracija - fiksuojamas „Autoportretų-homonimų“ tapymo procesas kaip performansas, kur dviese kuria, piešia ir portretuoja vieną kitą. Tokiu būdu jų kūryba tampa ne tik objektu, bet ir socialine praktika - žiūrovui įrodyta, kad menas gali būti veiksmingas instrumentas, skatinantis žmogaus sąmoningumą ir įsitraukimą į globos namų žmonių iššūkius.
Mažosios formos, didelės idėjos: parodos, projektai ir viešosios iniciatyvos
Gataveckų kūryba perspektyvoje įprasmėjo ne tik parodose Lietuvoje, bet ir tarptautinėse erdvėse. 2012 m. „ArtVilnius‘12“ tarptautinėje šiuolaikinio meno mugėje Algirdas buvo apdovanotas už projektą „Poveikis“ kaip geriausias Lietuvos jaunasis menininkas. Taip pat jų darbai buvo rodomi ir įvairiose kitose platformose - nuo Alytaus miestui dedikuotų projektų iki tarptautinių parodų ir konkursų.
Birželio 2-13 dienomis vyks Vilniaus dailės akademijos baigiamųjų darbų paroda, kurioje Gataveckai dalinsis savo kūrybiniais įgūdžiais ir postais. Paroda apima ne tik jų pačių kūrinius, bet ir platesnį Lietuvos jaunųjų kūrėjų kontekstą - daugiau nei 400 absolventų iš įvairių miestų, įskaitant Kauną, Klaipėdą, Telšius ir Vilnių. Remigijus ir Algirdas teigia, kad šiuolaikinis menas yra tarpdisciplininis, kur skirtingos sritys - performansas, technologijos, muzika, architektūra, moksliniai tyrimai ir piešimas - susitinka su aiškia idėja ir konceptu.
Skulptūra miesto akiratyje ir viešasis dialogas
Šeiminė Alytaus tema pratęsė naują viešosios erdvės projektą - skulptūrą „Skubėk lėtai“, pastatytą žiedinėje Alytaus sankryžoje (link Kauno pusės). Skulptūros įkūrimas buvo aptariamas ir viešumas su miestiečiais, o jos pristatymas - teatro performanso forma - miesto kultūros lygmenyje. Skulptūros kūrimui panaudota įdomi medžiaga, kuri imituoja apsauginius kelio atitvarus. Pats projektas sulaukė įvairių nuomonių - kai kurie miestiečiai piktinosi, kiti grožėjosi inovacija.
Diplomos, prisistatymas ir tarptautiniai apdovanojimai
Birželio 25 dieną Londono Nacionalinėje portretų galerijoje bus pristatytas Gataveckų darbas „Genealoginė deformacija“ į „Herbert Smith Freehills Kramer Portrait Award 2026“ parodos-konkurso ekspoziciją. Darbas buvo atrinktas iš daugiau nei 1 474 darbų, atstovauja Lietuvą tarp 52 portretų, kuriuose dalyvauja menininkai iš įvairių šalių. Tokie pasiekimai rodo ilgalaikę brolio Remigijaus ir Algirdo Gataveckų įtaką Lietuvos grafite ir portretų tradicijose, o jų darbas - it „gatvės“ menas, kuris įgauna institutionalizuotą formą.
Taip pat skaitykite: Teisės ir praktika: socialinis būstas Algirdo g. 8, Skuodas
Vilniaus dailės akademijoje jie dėsto daugiau nei penkiolika metų, nuosekliai formuodami naujų kartų menininkų požiūrį į piešimą, multidisciplinary praktikas ir socialinę atsakomybę. Jie skatina studentus kurti mišriomis medijų formomis, kur tarpdisciplininiai elementai virsta sąmoningumo ir kūrybiškumo šaltiniu. Dėstytojai teigia, kad turtinga idėjų gausa, laisvas stilių keitimas ir gebėjimas diskutuoti su dėstytojais yra svarbiausios šiuolaikinio meno savybės.
Apie socialinę atsakomybę ir etinę meno dimensiją
Gataveckai akcentuoja socialinę atsakomybę ir humanistinę pasaulėžiūrą, kurią perteikia per savo projektus - nuo portretų, atliktų su globos namų auklėtiniais, iki kūrinių, įdėtų į Alytų miesto viešą erdvę. Jie tiki, kad menas gali daryti teigiamą poveikį aplinkiniams ir skatinti kūrybiškumą bei atsakomybę jaunimui. Jie teigia, kad šiuolaikinis menas turi būti ne tik estetiškai įdomus, bet ir socialiai aktualus, skatinantis žiūrovus mąstyti ir keisti aplinką.
- Autobiografiniai motyvai ir socialiniai tyrimai kaip kūrybos pagrindas.
- Experimentinis iki autopiešų - performansai, kurie viršija tradicinio paveikslo rėmus.
- Dėstytojų ir studentų tarpdisciplininis dialogas - dėmesys procesui ir kokybei.
- Viešosios erdvės projektai - skulptūros ir instaliacijos miesto kultūroje.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija