Grįžimas į Darbą Po Motinystės Atostogų: Teisės ir Praktiniai Patarimai

Grįžimas į darbą po vaiko priežiūros atostogų gali kelti daug klausimų tiek darbuotojams, tiek darbdaviams. Šiame straipsnyje aptariami svarbiausi aspektai, susiję su atleidimu iš darbo po motinystės atostogų, remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodeksu (DK).

Vaiko Priežiūros Atostogos: Kas Turi Teisę?

Darbo kodeksas numato, kad į vaiko priežiūros atostogas teisę turi visi, faktiškai auginantys vaiką: motina, tėvas, seneliai, globėjai. Visiems šiems asmenims suteikiamos atostogos vaiką prižiūrėti tol, kol jam sukanka treji metai. Šias atostogas galima imti visas iš karto, dalimis ar pakaitomis.

Svarbu pažymėti, kad tokių atostogų suteikimo ir pasinaudojimo tvarka abiems tėvams yra vienoda. Įstatymai nenumato termino, per kurį darbuotojas turėtų įspėti darbdavį apie nėštumą ir planuojamas vaiko priežiūros atostogas, tačiau apie nėštumo ir gimdymo atostogas darbdavys turi būti informuotas.

Nėštumo ir Gimdymo Atostogos

Darbuotojas turi teisę į nėštumo ir gimdymo atostogas - 70 kalendorinių dienų iki gimdymo ir 56 kalendorines dienas po gimdymo. Komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų - 70 kalendorinių dienų po gimdymo. Jeigu darbuotoja nesinaudoja nėštumo ir gimdymo atostogomis, darbdavys privalo suteikti keturiolikos dienų atostogų dalį iš karto po gimdymo, nepriklausomai nuo darbuotojos prašymo.

Darbo Sutarties Nutraukimas Nėštumo ir Kūdikių Priežiūros Laikotarpiu

Darbo kodeksas (61 straipsnis) numato tam tikras apsaugos priemones nėščioms darbuotojoms ir darbuotojams, auginantiems mažus vaikus:

Taip pat skaitykite: Įkvėpimas motinystei

• Darbo sutartis su nėščia darbuotoja jos nėštumo laiku ir iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai gali būti nutraukta tik tam tikrais atvejais: šalių susitarimu, darbuotojos iniciatyva, nesant darbo sutarties šalių valios, arba kai baigiasi terminuota darbo sutartis.
• Nuo darbdavio sužinojimo apie darbuotojos nėštumą dienos iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai, darbdavys negali įspėti nėščios darbuotojos apie būsimą darbo sutarties nutraukimą ar priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį kitais pagrindais.
• Su darbuotojais, auginančiais vaiką iki trejų metų, darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio iniciatyva, jeigu nėra darbuotojo kaltės (DK 57 straipsnio 1 dalies 1-3 punktai).

Grįžimas Į Darbą Po Vaiko Priežiūros Atostogų

Apie planus grįžti į darbą po vaiko priežiūros atostogų, darbuotojas darbdavį privalo įspėti raštu ne vėliau kaip prieš keturiolika kalendorinių dienų. Darbuotojui priėmus sprendimą grįžti, darbdavys privalo jam užtikrinti ne mažiau palankias sąlygas, nei darbuotojas turėjo prieš vaiko priežiūros atostogas. Privalo išsaugoti darbo vietą ir darbo sąlygas.

Po šių tikslinių atostogų darbuotojas turi teisę grįžti į tą pačią ar lygiavertę darbo vietą, pareigas ne mažiau palankiomis negu buvusios darbo sąlygos, įskaitant darbo užmokestį, ir naudotis visomis geresnėmis darbo sąlygomis, kartu su darbo užmokesčio padidėjimu, į kurias jis būtų turėjęs teisę, jei būtų dirbęs - nesinaudojęs vaiko priežiūros atostogų teise.

Advokatė Evelina Kiznė pažymi, kad darbuotojas gali sugrįžti į darbą anksčiau, nei baigiasi vaiko priežiūros atostogos, tačiau apie tai jis turi tinkamai informuoti darbdavį. „Darbuotojas, ketinantis grįžti į darbą anksčiau, apie tai raštu privalo įspėti darbdavį ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų. Kolektyvinėje sutartyje gali būti numatyti ilgesni terminai, tačiau jie negali būti trumpesni nei įstatyme nustatytas minimalus terminas“, - aiškino E.Kiznė.

Advokatės teigimu, darbdavys negali netenkinti prašymo sugrįžti iš VPA anksčiau. Be to, anot jos, darbdavys užtikrina darbuotojo teisę po tikslinių atostogų grįžti į tą pačią ar lygiavertę darbo vietą ne mažiau palankiomis negu buvusios darbo sąlygomis, įskaitant darbo užmokestį, ir naudotis visomis geresnėmis sąlygomis, įskaitant teisę į darbo užmokesčio padidėjimą, į kurias jis būtų turėjęs teisę, jei būtų dirbęs.

„Svarbu tai, kad jauni tėvai gali prašyti dirbti nuotoliniu būdu, dirbti ne visą darbo laiką, prašyti keisti darbo laiko režimą ir grafiką. Dažnu atveju darbdavys privalo tokius prašymus tenkinti. Tai gali palengvinti darbo ir šeimos interesų gerinimą“, - pastebi E.Kiznė.

Taip pat skaitykite: Konsultavimas motinystės išmokų klausimais

Teisininkė Evelina Kiznė

Ji pridūrė, kad jei darbuotojo darbo vietos nėra užėmęs kitas darbuotojas, tačiau darbdavys negali suteikti darbo grįžusiam darbuotojui, darbdavys gali skelbti prastovą ir mokėti prastovos kompensaciją, jei darbuotojas nesutinka dirbti kito pasiūlyto darbo.

Darbo Sutarties Nutraukimas Šalių Susitarimu

Grįžus po tikslinių atostogų, darbdavys gali siūlyti nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Pasiūlymas nutraukti darbo sutartį turi būti pateiktas raštu, jame turi būti išdėstytos darbo sutarties nutraukimo sąlygos: nuo kada pasibaigia darbo santykiai, koks yra kompensacijos dydis, kokia nepanaudotų atostogų suteikimo tvarka, atsiskaitymo tvarka ir kita. Jeigu kita darbo sutarties šalis sutinka su pasiūlymu, ji sutikimą išreiškia raštu. Jeigu darbo sutarties šalis per penkias darbo dienas neatsako į pasiūlymą, laikoma, kad pasiūlymas nutraukti darbo sutartį atmestas.

Nesutarus dėl darbo santykių nutraukimo šalių susitarimu, darbdavys, išskyrus valstybės ar savivaldybės institucijas ar įstaigas, turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju dėl priežasčių, nenurodytų DK 57 straipsnio 1 dalyje, įspėjęs prieš tris darbo dienas ir sumokėjęs ne mažesnę kaip šešių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Jeigu darbo santykiai nenutraukiami DK 59 ar DK 54 straipsnio pagrindais, tuomet darbuotojo darbo santykiai tęsiasi darbo sutartyje nurodytomis sąlygomis.

Kai darbuotojo vaikui sueina 3 metai, o darbdavys nori nutraukti darbo santykius, darbuotoją jis turi įspėti prieš mėnesį, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienerius metus - prieš dvi savaites.

Taip pat skaitykite: Motinystės atostogos ir darbo stažas

Šie įspėjimo terminai dvigubinami darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus likę mažiau kaip penkeri metai, ir trigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką iki keturiolikos metų, ir darbuotojams, kurie augina neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, nėščioms darbuotojoms, neįgaliems darbuotojams ir darbuotojams, pateikusiems išrašą dėl ligos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintą sunkių ligų sąrašą, taip pat darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus liko mažiau kaip dveji metai.

Atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienerius metus, - pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

Darbo, Pamainų Grafiko Pokyčiai

Grįžusiam darbuotojui darbo ar pamainų grafikai turi būti sudaromi taip, kad per septynias dienas jis nedirbtų daugiau nei maksimalaus galimo laiko - 52 valandų. Ši taisyklė netaikoma susitarimams dėl papildomo darbo ir budėjimo. Be to, privaloma užtikrinti, kad darbuotojai pamainomis keistųsi tolygiai.

Teisę pasirinkti pamainą per dvi darbo dienas nuo jų pranešimo turi asmenys, auginantys vaiką iki trejų metų, o asmenys, auginantys vaiką iki septynerių metų, jeigu yra tokia galimybė. Jeigu pamainos nustatomos mėnesiui ir darbuotojui nustatoma dirbti visą mėnesį naktinėse pamainose, tai darbuotojas auginantis vaiką iki trejų metų turi teisę pasirinkti pamainą per dvi darbo dienas nuo jų pranešimo ir, pavyzdžiui, pereiti iš naktinės pamainos į dieninę ir atvirkščiai, arba jeigu nustatyta dirbti rytinėse pamainose, pereiti iš rytinės pamainos į vakarinę ir atvirkščiai.

Tiesa, jeigu darbas organizuojamas neišskiriant pamainų, t. y. vienas darbo laikas visiems, tuomet darbuotojas negali pasirinkti pamainos, nepaisant to, kad augina vaiką iki trejų metų. Vis dėlto, tam tikros išlygos numatomos valstybinėms įstaigoms. Jų darbuotojams, „kurie augina vaikus iki trejų metų, nustatoma sutrumpinta trisdešimt dviejų valandų per savaitę darbo laiko norma, už nedirbtą darbo laiko normos dalį paliekant nustatytą darbo užmokestį. Ši sutrumpinta darbo laiko norma taikoma vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjų jų pasirinkimu, iki vaikui sukanka treji metai“.

Darbas Nuotoliu

Jei darbdavys reikalautų darbuotojo tam tikrą kiekį valandų ar visą darbo laiką dirbti iš namų, darbuotojas gali nesutikti. Tai negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo sutartį ar pakeisti darbo sąlygas. Be to, tam tikros išlygos galioja ir darbuotojams, auginantiems vaikus ar laukiantiems šeimos pagausėjimo, pageidaujantiems dirbti iš namų, net jei tokia praktika darbovietėje nėra įprasta.

Jeigu darbdavys neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu, kai to reikalauja nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja. Taip pat darbuotojas, auginantis vaiką iki aštuonerių metų, ir darbuotojas, vienas auginantis vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, arba darbuotojas, pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą pateikęs prašymą, pagrįstą sveikatos būkle, neįgalumu arba būtinybe slaugyti, prižiūrėti šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį.

Motinystės Išmokos ir Atostogos

Darbo kodeksas numato šias išmokas ir atostogas:

• Nėštumo ir gimdymo atostogos: 70 kalendorinių dienų iki gimdymo ir 56 kalendorinės dienos po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų - 70 kalendorinių dienų).
• Motinystės išmoka: 77,58 proc.
• Tėvystės atostogos: 30 kalendorinių dienų trukmės tėvystės atostogos, kurios gali būti skaidomos į ne daugiau kaip dvi dalis. Šios atostogos suteikiamos bet kuriuo laikotarpiu nuo vaiko gimimo, iki vaikui sukanka vieni metai.
• Tėvystės išmoka: 77,58 proc.
• Vaiko priežiūros atostogos: Iki vaikui sukanka treji metai. Atostogas galima imti visas iš karto, dalimis ar pakaitomis.

Vaiko Priežiūros Išmokų Dydžiai

Vaiko priežiūros išmokų dydžiai priklauso nuo pasirinkto laikotarpio:

• Prižiūrint vaiką iki 18 mėnesių: 60 proc.
• Prižiūrint vaiką iki 24 mėnesių: iki vaikui sueis 12 mėnesių - 45 proc., nuo 12 mėnesių iki vaikui sueis 24 mėnesiai - 30 proc.

Nuo 2023 m. abu vaiko tėvai (arba įtėviai) bent po 2 mėnesius (62 dienas) turi prižiūrėti vaiką - tai vadinama neperleidžiamais vaiko priežiūros mėnesiais.

Papildomos Darbo Sąlygos Ir Lengvatos

• Vaikadieniai: Darbuotojams, auginantiems vieną vaiką iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per tris mėnesius (arba sutrumpinamas darbo laikas aštuoniomis valandomis per tris mėnesius). Darbuotojams, auginantiems vaiką su negalia iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę).
• 4 darbo dienų savaitė viešajame sektoriuje: Nuo 2023 m. sausio 1 d. viešojo sektoriaus įstaigose dirbantiems tėvams, auginantiems vaikus iki 3 metų, numatyta sutrumpinta 32 valandų darbo savaitė. Ši sutrumpinta darbo laiko norma taikoma tik vienam iš tėvų (įtėvių) arba globėjų.
• Nuo 2023 metų valstybės įstaigose, kuriose yra 100 ir daugiau darbuotojų, turi būti įrengti vaikų kambariai.

Ką Daryti, Jei Buvote Neteisėtai Atleistas?

Darbuotojas, manantis, jog buvo neteisėtai atleistas iš darbo, turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą. Pateikti prašymą jis turi per vieną mėnesį nuo atleidimo dienos. Praleidus prašymo pateikimo terminą, darbuotojas gali prašyti jį atnaujinti nurodant termino praleidimo priežastis.

Kaip žinoti, kas priklauso po VPA sugrįžtančiai mamai, ir ką daryti, kad moters karjera liktų atspari didiesiems gyvenimo pokyčiams? Mamoms svarbiomis aktualijomis dalinasi darbo teisės advokatė, advokatų profesinės bendrijos „Confidence Law Office“ partnerė bei socialinių tinklų turinio darbo teisės klausimais kūrėja Evelina Trukšinienė.

Buvusios darbo vietos neliko

„Dveji metai - ilgas laiko tarpas ne tik šeimos, bet ir įmonės gyvenime. Natūralu, kad per šį periodą komandoje vyksta pokyčiai, tam tikrų pozicijų gali išties nebelikti. Kartais jas užima kiti, nauji darbuotojai, kurie demonstruoja aukštesnes kompetencijas ar tiesiog geriau sutaria su darbdaviu“, - primena E. Trukšinienė.

Tačiau mamai, grįžusiai po vaiko priežiūros atostogų, darbdavys įsipareigoja suteikti tą pačią arba lygiavertę darbo vietą nepaisant pokyčių įmonėje. Advokatė pažymi: „Nutinka ir taip, kad moterys, sužinojusios, jog tos pačios pozicijos darbe užimti nebegalės, jį palieka savanoriškai. Pats darbdavys po VPA grįžusios mamos negali atleisti dėl pareigybės naikinimo, netenkinančių darbo rezultatų ar tuo atveju, kai darbuotojas nesutinka dirbti pakeistomis darbo sąlygomis. Kai darbdavio galimybės apribotos, dažnai prasideda spaudimas iš jo pusės: darbuotoja skatinama išeiti iš darbo savanoriškai, formuojamas įspūdis, kad ji nebėra laukiama ar reikalinga komandoje. Bet čia reikėtų prisiminti teises, priklausančias po VPA grįžtančiam darbuotojui į darbą ir dėl jų kovoti.“

Lygiavertę darbo vietą pasiūlė

Mamos, grįžusios po VPA, ir auginančios vaiką iki 3 metų, darbo vietos nelieka, o siūloma kita pozicija netenkina. Darbuotoja turi teisę tokio pasiūlymo atsisakyti. Ar tokiu laukia atleidimas iš darbo? Kaip minėta anksčiau, šioje situacijoje darbdavio galimybės atleisti darbuotoją apribotos, tad ji turėtų būti išleidžiama į prastovas.

Prastovų laikotarpiu jai mokama 40 proc. darbo užmokesčio, bet ne mažiau nei viena minimali mėnesinė alga už vieną kalendorinį mėnesį. Tik tada, kai vaikui sukanka treji, darbdavys jau gali atleisti darbuotoją pagal darbo kodekso 57 straipsnį.

Tačiau net ir tokiu atveju darbuotoja neišleidžiama tuščiomis - įspėti apie atleidimą iš darbo privaloma ne mažiau nei prieš 3 mėnesius iki darbo sutarties nutraukimo, taip pat turi būti sumokama ir 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinė kompensacija (jeigu darbo santykiai tęsėsi ilgiau nei vienerius metus).

Jei kolegos uždirba daugiau

Drauge su ta pačia (arba lygiaverte) darbo vieta, iš vaiko priežiūros atostogų grįžtanti darbuotoja pretenduoja ir į visus darbo sąlygų pokyčius, įsigalėjusius per atostogų metus. Tiesa, anot advokatės, svarbu įrodyti darbo sąlygų pagerėjimą: „Pirmiausia reikėtų pasidomėti, ar apskritai kito ir kiek kito panašias darbo funkcijas atliekančių kolegų atlygis ir kitos sąlygos. Tik turėdami aiškų argumentą, galime keliauti pas darbdavį ir prašyti atitinkamų darbo sąlygų pokyčių.“

Geresnės darbo sąlygos, beje, išreiškiamos ne tik pinigine suma. Kartu tai ir darbo grafikas, visi darbui naudojami įrenginiai, programinė įranga ar bet kokia kita priemonė, dėl kurios sugrįžusios darbuotojos darbo sąlygos gali tapti prastesnėmis nei kitų kolegų, dirbusių jos vaiko priežiūros atostogų metu.

Papildomi privalumai

Nors esminė darbuotojos, sugrįžtančios po VPA, teisė - dirbti toje pačioje ar lygiavertėje pozicijoje, verta susipažinti ir su kitomis sąlygomis, kurių gali reikalauti mažylį auginanti mama. Privalumų sąrašas sužavės toli gražu ne visus darbdavius. Jame - ir pertraukėlės žindančioms mamoms, ir teisė į individualų darbo grafiką ar net nuotolinį darbą.

„Pavyzdžiui, gydytojo pažymą gavusi krūtimi maitinanti mama gali prašyti pertraukos, kurią darbdavys privalo suteikti ne mažiau nei pusvalandžiui ir ne rečiau nei kas tris valandas. Jei krūtimi maitinančiai ar neseniai pagimdžiusiai moteriai darbo metu prireikia pasitikrinti sveikatą, ji nuo darbo atleidžiama, o už šį laiką mokamas darbo užmokestis“, - advokatė primena apie sąlygas maitinančioms krūtimi.

„O tėvams, auginantiems vaikus iki aštuonerių metų, siūloma net teisė keisti darbo laiko režimą ar dirbti tik nuotoliniu būdu, jei tai leidžia darbo specifika.“

Dirbanti mama: kliūtis ar vertybė?

Nors vaiko gimimas - džiugus įvykis asmeniniame gyvenime, grįžimas į darbo rinką po vaiko priežiūros atostogų išties gali kelti nerimą. Trukšinienė drąsina: „Deja, praktikoje vis dar tenka susidurti su nesąžiningu darbdavių elgesiu mamų atžvilgiu. Tačiau darbuotojai, prašančiai jai priklausančių teisių, nemaloniai jaustis nereikėtų. Galima sutikti su darbdavio siūlomais, bet mamai dažnai nepalankiais sprendimais, arba galima kovoti dėl savo teisių. Įspėti raštu reikia nebent grįžtant per anksti. "Darbuotojas, ketinantis pasinaudoti atostogomis pagal šio straipsnio 1 dalį ar grįžti į darbą joms nepasibaigus, apie tai raštu privalo įspėti darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika kalendorinių dienų.", o šiaip baigiasi ir grįžtat. Kalbėkit su darbdavio personalo/finansų skyrium ir viską atsakys. „Darbdavys užtikrina darbuotojo teisę po tikslinių, t. y. DK 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, papildomas darbo sutarties sąlygas, nustatytą darbo laiko režimo rūšį ar perkelti darbuotoją dirbti į kitą vietovę darbdavio iniciatyva galima tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu. Darbuotojo sutikimas arba nesutikimas dirbti pasiūlytomis pakeistomis būtinosiomis ar papildomomis darbo sutarties sąlygomis, kitos rūšies darbo laiko režimu ar kitoje vietovėje turi būti išreikštas per darbdavio nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis negu penkios darbo dienos (DK 45 straipsnio 2 dalis). Taigi, darbuotojui grįžus po tikslinių, t. y. vaiko priežiūros, atostogų, jeigu darbdavys negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl objektyvių priežasčių ne dėl darbuotojo kaltės ir darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo, darbdavys darbuotojui skelbia prastovą (DK 47 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Patarimai, Kaip Palengvinti Grįžimą Į Darbą

Kad grįžimas į darbą keltų kuo mažiau streso, gali padėti toliau pateikti patarimai:

1. Dirbti pradėkite nuo ketvirtadienio: Jei tik įmanoma, pasistenkite, kad pirmoji darbo diena nebūtų pirmadienis. Rinkitės kurią nors kitą savaitės dieną, geriausia - ketvirtadienį. Net jei atrodo, kad logiškiausia pradėti dirbti nuo pirmadienio, atminkite, kad ištisa savaitė darbo po ilgai trukusių motinystės atostogų gali ypač nuvarginti. Aptarkite šią galimybė su savo viršininku. Jei grįšite į darbą savaitės vidury, neteks ilgai laukti savaitgalio.
2. Strategiškai planuokite darbo laiką: Ne visose įmonėse privaloma laikytis griežto darbo grafiko, o kai kurie darbdaviai linkę eiti į kompromisus, kad po ilgokos pertraukos darbuotojams būtų lengviau priprasti prie darbo ritmo. Jei taip, strategiškai suplanavus darbo laiką, gali būti paprasčiau įsilieti į rutiną, nuo kurios per motinystės atostogas tikriausiai spėjote atprasti. Galbūt įmanoma pradėti dirbti savaite anksčiau ir penkias paskesnes savaites turėti laisvus penktadienius? O jei sugrįžtumėte į darbą dviem savaitėmis anksčiau, galbūt pavyktų susitarti, kad penkias kitas savaites galėtumėte nedirbti ketvirtadieniais ir penktadieniais? Gal yra galimybė bent kelias dienas padirbėti iš namų? Privalote tai išsiaiškinti ir pamėginti paprašyti, kad bent iš pradžių jums būtų leista pasinaudoti galiomis išlygomis.
3. Surepetuokite išsiskyrimo su vaiku scenarijų: Artėjant metui, kai teks sugrįžti į darbą, jūs, aišku, žinote, su kuo ir kur paliksite savo atžalą. Manote leisti vaiką į lopšelį? Nuveskite jį ten, kol motinystės atostogos nesibaigusios. Vaiko priežiūrą ketinate patikėti mamai ar auklei? Palikite bent dienai su jomis, kad paaiškėtų galimi sunkumai ir spėtumėte pagalvoti, kaip juos pašalinti.
4. Semkitės patirties iš vaikus auginančių draugių: Vargu ar kas geriau supras, ką jaučiate ir dėl ko nerimaujate, nei tos, kurioms jau teko pabuvoti jūsų kaily. Išties puiku, jei turite vaikus auginančių draugių! Be baimės išsakykite joms savo būgštavimus ir drąsiai dalykitės kuo įvairiausiais nuogąstavimais.
5. Pasikabinkite darbo vietoje mažylio nuotraukų: Jaunos mamos neretai galvoja, kad darbą ir asmeninį gyvenimą privalo skirti griežta riba. Vis dėlto kelios darbo vietoje pakabintos kūdikio nuotraukos padės sumažinti stresą. Trumpam į jas pažvelgus, gali atsirasti motyvacija deramai atlikti užduotis.
6. Neatsisakykite pertraukų: Kadangi taip ilgai „ilsėjotės“, galbūt galvojate, kad dabar darbe turite kalnus nuversti. Jokiu būdu taip nemanykite. Žinokite, kad pietų pertrauka (ir, žinoma, dar kelios trumpos pertraukėlės) yra skirta tam, kad atsipūstumėte ir atsitrauktumėte mintimis nuo darbo. Kai prie darbų sugrįšite su naujomis jėgomis, pavyks nuveikti daug daugiau nei ištisas aštuonias valandas nepakylant nuo kėdės.
7. Sugalvokite, kodėl turite laukti kiekvienos naujos dienos: Rytą pradėkite kitaip nei esate pratusi. Nieko ypatingo daryti tikrai nereikia. Pakaks, jei kavą imsite gerti įsibėrusi cinamono arba stebėdama miegantį kūdikį padainuosite jam dainelę. Kai atsiras, ko laukti, pakis ir bendra motyvacija.

tags: #motinystes #atostogos #baigesi