Per pirmąjį ketvirtį antros pensijų pakopos (II pakopos) fondų rezultatai atspindi pasaulinių rinkų svyravimus, tačiau ilgalaikė tendencija išlieka teigiama. Pirmąjį šių metų ketvirtį kapitalo rinkos buvo permainingos, tačiau tai turėjo minimalios įtakos ilgalaikiams pensijų fondų rezultatams, nuotolinėje spaudos konferencijoje sakė V. Rūkas.
Trumpalaikiai nuosmukiai ir ilgalaikė perspektyva
Tad nors ilguoju periodu, nuo veiklos pradžios, Lietuvos pensijų fondai fiksuoja didesnį nei 70 proc. augimą, nuo 2024-ųjų pabaigos juose sukauptas turtas taip pat sumažėjo nepilnais 244 tūkst. eurų ir kovo pabaigoje siekė 8,88 mlrd. eurų. Remiantis Lietuvos banko paskelbtais naujausiais duomenimis, pirmojo šių metų ketvirčio pabaigoje visų mūsų šalyje veikiančių antrosios pakopos pensijų fondų valdomų grynųjų aktyvų bendra vertė siekė 8,889 mlrd. eurų, kai 2024 metų pabaigoje dar viršijo 9 milijardus eurų, o tai reiškia, kad per pirmus tris 2025 metų mėnesius jie sumažėjo beveik trimis procentais, tiesa, per pastaruosius trejus metus paaugo penkiasdešimt keturiais procentais.
Ilguoju laikotarpiu sėkmingiausi yra dabartinės 44-50 m. gyvenimo ciklo fondų formatu valdomi Lietuvos II pakopos pensijų fondai į pastarųjų mėnesių įvykius reagavo nevienodai. Nuo gyvenimo ciklo fondų įkūrimo 2019 metais kai kurių fondų rezultatai viršija 100 proc. Net jei žiūrėtume į vienerių metų laikotarpį, jaunesnių dalyvių pensijų fondai uždirbo vidutiniškai dviženklę grąžą, turime apie 10 proc. augimą.
II pakopos pagrindiniai numeriai ir dalyviai
Iš viso sistemoje kaupia 1,4 mln. žmonių. Per visą pensijų kaupimo laikotarpį II pakopos dalyviai iš investicijų uždirbo apie 4,7 mlrd. eurų. Per tą patį laikotarpį sukaupta bendra įmokų ir agreguoto pelno suma siekia beveik 9,53 mlrd. eurų. Bendra reguliaraus ilgalaikio pensijų kaupimo Lietuvos gyventojams sukurta nauda (nuo 2004 m. agreguotas pelnas, arba investicijų grąža plius išmokos) kovo pabaigoje viršijo 3 mlrd. eurų.
Per visą sistemos laikotarpį gyventojų antros pakopos fonduose sukauptos lėšos viršijo 10 mlrd. eurų, per visą sistemos laikotarpį kaupiantys uždirbo apie 4 mlrd. eurų. Per pirmąjį šių metų ketvirtį 4,4 proc. smuktelėjo ir III pensijų pakopos fondų fiksuotas bendras svertinis vidurkis. Bendrai III pakopos fonduose sukaupto turto vertė kovo pabaigoje buvo 407,5 mln. eurų.
Taip pat skaitykite: Ketvirtasis Amžius: Tendencijos
Kaupimo dinamika po reformos: prisijungimai, pasitraukimai ir išmokos
Praėjus II-ajam šių metų ketvirčiui II pensijų pakopoje ir toliau kaupia didžioji dauguma - 781 tūkst. - dalyvių. Pagrindinei pasitraukimų bangai atslūgus, per pastaruosius tris mėnesius prašymų atsiimti sukauptas lėšas buvo 5 kartus mažiau nei I-ąjį ketvirtį. Balandžio-birželio mėnesiais kaupimą bendrąja tvarka nutraukti nusprendė 7,2 proc., kai I ketv. - 35,6 proc.
Balandžio-birželio mėnesiais prašymus atsiimti lėšas bendrąja tvarka pateikė 104,5 tūkst. dalyvių. Dar 1,7 tūkst. gyventojų kaupimą baigė dėl sunkios ligos, 9,5 tūkst. - likus penkiems ar mažiau metų iki senatvės pensijos amžiaus. Balandžio-birželio mėnesiais per tris mėnesius į II pakopos fondus pervesta 160,2 mln. eurų įmokų.
Iš viso lėšas atgavo 62 475 žmonės. V. Rūko pateiktais duomenimis, dėl kritinės ligos pirmą ketvirtį pasitraukė 9506 žmonės, likus 5 metams iki pensijos - 22,4 tūkst. gyventojų, 25 proc. turto atsiėmė 30,5 tūkst. žmonių. Pateikus prašymą, apie trečdalis šios sumos nukeliavo į „Sodrą“, kur sukauptos lėšos virs apskaitos vienetais. O likę 6,4 tūkst. eurų atiteko dalyviui: 2,7 tūkst. eurų sudarė jo paties įmokos, o 3,7 tūkst. eurų - fondų uždirbta investicinė grąža.
Grąžos rodikliai: ketvirčio kritimas ir metiniai rezultatai
Nuo metų pradžios pensijų fondai gyventojams uždirbo beveik 600 mln. Net ir įvertinus II ketv. išmokėjimus, II pakopos fonduose sukauptas gyventojų turtas išlieka reikšmingas - apie 5,82 mlrd. II ketv. pabaigoje vienam II pakopos dalyviui vidutiniškai teko 7,6 tūkst. eurų fonduose sukaupto turto. Vidutinis II pensijų pakopos dalyvis iki 2026 m. birželio pabaigos apytiksliai sukaupė 7,6 tūkst. eurų, per pusmetį uždirbo beveik 700 eurų.
Ilgalaikėje perspektyvoje rezultatai išlieka stiprūs: pavyzdžiui, nuo 2019 m. gyvenimo ciklo fondai vidutiniškai sugeneravo 109 proc. Per tą patį laikotarpį nuo gyvenimo ciklo fondų veiklos pradžios investicinis prieaugis yra vienareikšmiškai teigiamas ir viršija 70 proc. Asociacijos teigimu, jaunesniems dalyviams skirti fondai per metus sugeneravo apie 10-11 proc. grąžą, o nuo gyvenimo ciklo fondų veiklos pradžios jų sukaupta grąža siekia apie 90-100 proc.
Taip pat skaitykite: Sodros ligos pašalpos taisyklės, kai nėra pajamų praėjusį ketvirtį
Skirtumai tarp valdytojų ir fondų
Gyvenimo ciklo principas reiškia, kad konkretaus fondo investicijų rizika automatiškai pritaikoma prie jame dalyvaujančio asmens amžiaus. Kiekviena pensijų valdymo įmonė turi po 8 tikslinės grupės pensijų fondus ir po pensijų turto išsaugojimo pensijų fondą. Pensijų fondai „sensta“ drauge su savo dalyviais - fondo dalyviams artėjant prie pensinio amžiaus, pensijų fondo investavimo rizika bus automatiškai keičiama į konservatyvesnę.
Ilguoju laikotarpiu sėkmingiausi yra Artea (buvęs Šiaulių bankas), SEB ir Swedbank valdomi II pakopos pensijų fondai. Tarp valdytojų per aptariamą laikotarpį geriausius rezultatus kol kas rodo Artea Asset Management bei Allianz Lietuva gyvybės draudimas. Goindex 2025 metais yra vienintelis, kuris padidino tiek savo valdomų antrosios pakopos pensijų fondų aktyvų kiekį, tiek dalyvių skaičių.
Rizikos valdymas ir investavimo strategijos
Pasak LIPFA vadovo, veržliausi, daugiausiai į akcijas investuojantys pensijų fondai paprastai yra ir jautriausi rinkos svyravimams. Natūralu, kad būtent jie jautriausiai sureagavo ir į pastaruosius ekonominius pasaulio įvykius. Vis tik net ir juose pats didžiausias turto vertės sumažėjimas, tiek lyginant pirmąjį šių metų ketvirtį su paskutiniu 2024 m. ketvirčiu, tiek su tuo pačiu laikotarpiu pernai, nesiekė nė 7 proc. Nepaisant šio nuosmukio, bendras juose nuo 2019 m. sukaupto turto prieaugis viršija 76 proc.
Kaip pastebėjo autorius, dalis rizikingiausių pensijų fondų investuoja nuo 3% iki 10% į obligacijų turto klasę. Aš sakyčiau, kad tas 3-10% obligacijų turėjimas yra tiesiog prasto valdymo požymis, neatitinkantis 1996-2002 m. Swedbank, SEB ir INVL II obligacijų dalis dar kažkiek pateisinama, nes fondai turi realius pinigų srautus, todėl negali 100% lėtų laikyti akcijose.
Praktiniai pavyzdžiai ir investavimo reikšmė laiko atžvilgiu
Jeigu 30 metų kas mėnesį investuočiau po 50 eurų, tai per šį laikotarpį iš viso investuočiau 18 tūkst. Investavus šią 18 tūkst. eurų sumą su 6% grąža, galutinis rezultatas būtų ~49 tūkst. eurų, su 8% grąža ~71 tūkst. Skirtumas siekia ~22 tūkst. Pavyzdžiui, jei vidutinį darbo užmokestį gaunantis žmogus kas mėnesį į II pakopą kartu su valstybės paskata nukreiptų apie 110 eurų, o metinė grąža siektų 9 proc., po 10 metų sukaupta suma sudarytų apie 21 tūkst. eurų, po 40 metų - apie 463 tūkst. eurų.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie įvaikinimą VSI Visų Šventųjų Šeimos Globos Namuose
Pavyzdžiui, jei žmogus uždirba vidutinį darbo užmokestį - 2312,15 euro prieš mokesčius, jo 3 proc. įmoka į II pakopą yra 69,36 euro per mėnesį. Skaičiuojant su 8 proc. metine grąža, nevertinant atlyginimo ir valstybės įmokos augimo, fondų grąžos svyravimų bei kitų pokyčių, jei pradedama kaupti 45-erių, iki 65 m. galima sukaupti apie 58,5 tūkst. eurų. Pradėjus devyneriais metais anksčiau, 36-erių, ši suma jau siektų apie 133 tūkst. Pradėjus kaupti dar anksčiau, skirtumas tampa ryškesnis: jei II pakopoje žmogus pradėtų kaupti 25-erių, iki pensinio amžiaus jo sukaupta suma galėtų siekti apie 331 tūkst. eurų, o pradėjus 18-os - daugiau kaip 579 tūkst.
Valstybės paskata, likvidumas ir investuotojo sprendimai
Valstybės paskata kaupti II pakopoje nėra privilegija ar papildoma dovana. Tai - investicija į būsimą žmogaus finansinį saugumą bei tvaresnę pensijų sistemą. II pakopa suteikia daugiau paskatų kaupti, nes prie kaupimo prisideda valstybė, kurios įmoka šiemet sudaro apie 402 eurus per metus. Nepriklausomai nuo to, ar dalyvis pasilieka sistemoje, ar atsiima dalį lėšų, sąlygos nepablogės, nes mokesčiai ir atskaitymai yra reguliuojami įstatymo, jie yra tokie, kokie nustatyti.
Nepaisant to, negalėjimas laisvai disponuoti savo lėšomis II pakopoje tam tikrais atvejais yra trūkumas, bet kartais - pliusas. Tai gali būti geriausias investicinis instrumentas daugeliui asmenų. Žmogus gali kaupti ir savarankiškai, tačiau tam reikia žinių, laiko ir disciplinos. Ne kiekvienas gali ar nori pats priimti investavimo sprendimus, todėl II pakopa veikia kaip paprastas būdas lėšas investuoti profesionaliai, reguliariai ir ilgą laiką.
Saugumas, sukčiavimo rizika ir praktinės rekomendacijos
Antros pensijų pakopos dalyviai 2026-2027 metais gali užpildyti prašymą ir atgauti dalį sukauptų pinigų. Pirmiesiems sistemą palikusiems žmonėms lėšos bus pervestos iki balandžio 15 dienos. Įgyvendinus reformą nebeliko privalomo įtraukimo į sistemą, žmonės gali neribotą kiekį kartų stabdyti kaupimą, vieną kartą atsiimti 25 proc. sukauptos sumos, taip pat tapo įmanomas visų lėšų atsiėmimas dėl sunkios ligos.
Ekspertė Živilė Kielienė įspėja, kad sukčiai gali aktyviau imtis investicinio sukčiavimo. Telefoninis sukčiavimas yra pirmoje vietoje pagal išviliotas lėšas, vienam gyventojui tenka 8,1 tūkst. eurų nuostolių. Investicinis sukčiavimas yra tai, ko gali imtis sukčiai, siekdami naudotis antros pakopos tema. „Phishingas“ ir telefoninis sukčiavimas sudaro apie pusę visų sukčiavimo atvejų, tai labai dideli skaičiai ir jie augs toliau.
Rekomendacijos: būti budriems, tikrinti siunčiančių institucijų autentiškumą, neskubėti spustelėti neaiškių nuorodų ir nereaguoti į skubius skambučius ar žinutes, reikalaujančias prisijungimo duomenų ar perlaidų.
Valdymo įmonių iššūkiai ir nauji žaidėjai
Įmonės ir fondo valdomas turtas atskirtas, bei čia nėra P2P platformos, kur teisinė aplinka laiko neišbandyta ir nepatikrinta, todėl didesnių baimių neturėčiau. Bet dar vienas įdomesnis klausimas, kiek ilgai gyvuos ši įmonė, kaip fondų valdytojas, ar verslo modelis yra tvarus. 2022 metais įmonė patyrė ~1 mln. Norint uždirbti ~1 mln. eurų, jeigu pajamos yra ~0,5% siekiantis valdymo mokestis, reikia valdyti ~200 mln. Šiuo metu įmonė valdo ~40 mln. eurų sumoje įvairiuose fonduose, tai reiškia, dabartinės pajamos geriausiu atveju gali siekti iki 200 tūkst.
Skaičiuojant bendrai visą II ir III pakopos pensijų fonduose (visų valdytojų) sukauptą turtą Lietuvoje, suma siekia ~7,5 mlrd. Jeigu ateityje visų pensijų fondų valdymo mokesčiai ir toliau kris (kas tikėtina), bei po 5-10 metų Goindex turėtų ~15% visos rinkos, tarkim, valdytų ~1 mlrd. eurų portfelį, bet valdymo mokestis kristų iki 0,3%, tai įmonės pajamos būtų ~3 mln. Ne kažkoks stebuklas, didelis klausimas, ar metinės išlaidos nebūtų tuo metu aukštesnės nei 3 mln.
Viešasis diskursas ir visuomenės požiūris
Pensijų reforma pastebimai pakeitė gyventojų požiūrį į kaupimą senatvei. Pirmą kartą per ilgą laiką žmonės masiškai tikrinosi, kiek yra sukaupę pensijai, lygino alternatyvas, skaičiavo, ar valstybinės pensijos ir II pakopos jiems pakaks, bei domėjosi papildomais būdais užsitikrinti didesnes pajamas senatvėje. Vienas ryškiausių šio sujudimo ženklų - augantis susidomėjimas III pakopa: per pirmus keturis šių metų mėnesius joje kaupti pradėjo beveik 14 tūkst.
Naujausios apklausos rezultatai rodo, kad visose amžiaus grupėse bent 7 iš 10 gyventojų sutinka, jog pensijai reikia pradėti kaupti kuo anksčiau. Vis dėlto realūs kaupimo įpročiai pagal amžių skiriasi: jauniausi gyventojai kaupia rečiausiai, o aktyviausiai II pakopoje dalyvauja 36-45 m. gyventojai. Jauni žmonės supranta, kad pensijai reikia ruoštis anksti, tačiau gyvenimo pradžioje finansiniai prioritetai dažnai būna kiti - pirmas darbas, savarankiškumas, kasdienės išlaidos ar pirmieji didesni finansiniai sprendimai.
Santraukiniai duomenys lentelėje
| Rodiklis | Vertė / pastaba |
|---|---|
| II pakopos dalyvių skaičius | ~1,4 mln. |
| Valdomas turtas (kovo pabaiga) | 8,889 mlrd. eurų |
| II pakopoje sukauptas turtas (po II ketv.) | apie 5,82 mlrd. eurų (vienas dalyvis vidutiniškai 7,6 tūkst. €) |
| Ilgalaikis nuo 2019 m. GCF rezultatų prieaugis | virš 70-76% priklausomai nuo grupės |
| Per pirmąjį ketvirtį įmokos | 208,6 mln. eurų |
| Išmokos ir paveldėjimai | 35,7 mln. eurų |
Praktinė žinia kaupiantiems
Žmogui, svarstančiam, ar verta likti II pakopoje, reikėtų įvertinti kelis aspektus: valstybės paskatą, ilgalaikės grąžos potencialą, savo amžių ir finansinius tikslus. Pasak V. Rūko, II pakopa toliau sėkmingai veikia, o fondų rezultatai rodo stiprų augimą - nuo metų pradžios fondai gyventojams uždirbo beveik 600 mln. „Žmogus gali kaupti ir savarankiškai, tačiau tam reikia žinių, laiko ir disciplinos“, - nurodo V.
Pastarieji mėnesiai parodė, kad II pakopa turi tvirtą pagrindą ir nesusvyruoja pasikeitus aplinkybėms. Tai - brandi, diversifikuota ir profesionaliai valdoma sistema, kurios tikslas - nuosekliai auginti žmonių lėšas ateičiai. Net ir po dalies dalyvių pasitraukimų I-ąjį šių metų ketvirtį fondai toliau veikia įprastai, valdytojai laikosi ilgalaikių strategijų, o dalyvių turtas yra toliau investuojamas ir kuria vertę kaupiančiųjų ateičiai.