Lietuvoje socialinis verslas dažnai painiojamas su įmonių socialinės atsakomybės programomis, socialinėmis įmonėmis ar nevyriausybinėmis organizacijomis. Vis dėlto, socialinės organizacijos atlieka svarbų vaidmenį kuriant socialinę gerovę ir sprendžiant įvairias visuomenės problemas.
Nevyriausybinės Organizacijos Lietuvoje
Lietuvos nevyriausybinės organizacijos (NVO) yra viešieji juridiniai asmenys, nepriklausomi nuo valstybės ar savivaldybių institucijų, įkurti savanoriškai ir veikiantys visuomenės ar jos grupės naudai, nesiekiant pelno. Jos veikia atskirai nuo politinių partijų, profesinių sąjungų ir religinių bendruomenių.
Pagrindinės NVO funkcijos:
- Teikti įstatymais nustatytų tipų paslaugas.
- Atstovauti visuomenės interesams ir dalyvauti sprendžiant jos reikalus.
- Teikti pagalbą kitoms nevyriausybinėms organizacijoms.
- Koordinuoti veiklą ir išteklius.
- Plėtoti veiklą vietos bendruomenėse, regionuose nacionaliniu arba tarptautiniu mastu.
Socialinis politinis nevyriausybinių organizacijų vaidmuo pasireiškia jų narių galimybe savarankiškai reikšti savo nuomonę, sukuriant erdvę pilietinėms teisėms garantuoti. Nevyriausybinės organizacijos kuria tolerantišką aplinką, garantuoja teisinį stabilumą, kai atstovaujami įvairių organizacijų narių požiūriai, viešai reiškiama interesų įvairovė.
Nevyriausybinių organizacijų savireguliavimo funkcijos - vidaus taisyklių, principų, reikalavimų ir nuostatų taikymas ir priežiūra. Nevyriausybinės organizacijos Lietuvoje apima asociacijas (pvz., Lietuvos žmogaus teisių asociacija), labdaros ir paramos fondus (pvz., Mstislavo Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondas Pagalba Lietuvos vaikams), viešąsias įstaigas, t. p.
Teisinis reglamentavimas
Nevyriausybinių organizacijų veiklą reglamentuoja:
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
- Lietuvos Respublikos Konstitucija (35 straipsnis).
- Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymas (2013, nauja redakcija 2019).
- Labdaros ir paramos fondų (1996, nauja redakcija 2013), Viešųjų įstaigų (1996, nauja redakcija 2004), Asociacijų (2004) įstatymai.
- Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (2004).
Nevyriausybinių organizacijų dalyvavimą nustatant, formuojant ir įgyvendinant nevyriausybinių organizacijų plėtros politiką užtikrina Nevyriausybinių organizacijų taryba - kolegiali patariamoji institucija, sudaroma iš 20 asmenų (9 atstovauja valstybės institucijoms ir įstaigoms, 1 - savivaldybių asociacijai, 10 - nevyriausybinėms organizacijoms).
Istorija
19 a. antroje pusėje Rusijos valdomoje Lietuvoje sustiprėjęs lietuvių tautinis sąjūdis subrandino lietuvių spaudą: pradėta leisti Aušrą, Varpą, Žemaičių ir Lietuvos apžvalgą, Tėvynės Sargą. Patriotiškai nusiteikę lietuviai inteligentai (aušrininkai) būrėsi apie Aušrą, liberalių pažiūrų pasauliečiai inteligentai (varpininkai) - apie Varpą. Katalikiškai judėjimo srovei atstovavo Žemaičių ir Lietuvos apžvalga ir Tėvynės Sargas.
20 a. pradžios pokyčiai išryškino visuomeninių judėjimų organizuotumo ir politinės konsolidacijos trūkumus. Rusijos imperijos valdymo laikotarpiu po Rusijos 1905-07 revoliucijos Lietuvoje viešai veikė valdžios įregistruotos visuomeninės labdaros ir šalpos (pvz., Motinėlės draugija, įkurta 1906), mokslo (pvz., Lietuvių mokslo draugija, įkurta 1907) organizacijos.
Slaptos, legalios ir pusiau legalios lietuvių kultūros ir švietimo, tautinės, religinės ir šalpos organizacijos kūrėsi ne tik Lietuvoje (1905 buvo įkurta Šv. Kazimiero draugija, lietuvių švietimo draugijos - Saulė, Žiburys, 1912 Vilniaus krašte - Rytas), bet ir Vakarų Europos šalyse bei Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur studijavo ar dirbo lietuviai.
1919-40 Lietuvoje susiformavo politinė sistema, buvo garantuojama visuomeninių organizacijų laisvė, reglamentuota 1919 įstatymu (1936 pakeistas Draugijų įstatymu). Veikė (oficialiai iki 1930) ateitininkai, Lietuvių katalikų jaunimo sąjunga Pavasaris (pavasarininkai), Lietuvių katalikių moterų draugija, zitietės, Lietuvių moterų globos draugija, Lietuvių katalikų blaivybės draugija.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
SSRS okupacijos metais visuomeninės organizacijos buvo uždarytos arba pajungtos komunistinei totalitarinei sistemai, veikė griežtai kontroliuojamos valstybės ir jos saugumo institucijų. Nuslopinus Lietuvos pasipriešinimą sovietiniam okupaciniam režimui (1944-53) tik 20 a. 8 dešimtmetyje ėmė rastis didesnių nelegalių arba pusiau viešai veikiančių tautinio, kultūrinio bei religinio judėjimo sambūrių ir organizacijų, keliančių pasipriešinimo sovietų valdžiai tikslus.
1988 10 22-23 įvyko visuomeninio judėjimo Sąjūdis steigiamasis suvažiavimas, priimta veiklos programa (1990-93 Sąjūdis veikė kaip visuomeninis politinis, vėliau - visuomeninis judėjimas). 1990 atkūrus Lietuvos nepriklausomybę iki 1994 įregistruota 1487 visuomeninės organizacijos, bet iš jų tik apie 70 % atitiko visuomeninių organizacijų statusą, kitos dažniausiai buvo valstybės ir savivaldybių įsteigtos biudžetinės viešosios įmonės.
2004 įsigaliojus naujam Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui visuomeninių politinių organizacijų ir judėjimų statusas buvo pakeistas - juos imta vadinti nevyriausybinėmis organizacijomis.
Socialinis Verslas Lietuvoje
2015 m. pabaigoje LR Ūkio ministerijos buvo patvirtintas Socialinio verslo skatinimo 2015-2017 metų veiksmų planas. Plane numatytos konkrečios priemonės, skirtos sukurti socialiniam verslui palankią teisinę, finansinę ir mokestinę aplinką, skatinti socialinio verslo kultūros formavimą ir didinti žinomumą. Ypatingai svarbus socialinio verslo politikos formavimui Lietuvoje yra socialinio verslo forumas (SUMMIT), pradėtas organizuoti dar 2014 m.
Didelės įtakos socialinio verslo plėtrai regionuose turi Leader Lietuvos tinklas, viena iš keturių ES bendrijų iniciatyvų, kuri skatina kaimo gyventojus ir organizacijas aktyviai dalyvauti gyvenamosios vietovės ir bendruomenės plėtros procese.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Lietuvoje įstatyminiais socialinio verslo įmonės apibrėžties kriterijais bei juos detalizuojančiais reikalavimais yra formuojama socialinio verslo įmonė kaip socialinė kategorija. Tai leidžia teigti, kad socialinio verslo įmonės teisinės apibrėžties kriterijai formuoja socialinio verslo įmonės kaip socialinės kategorijos tapatybės referentus.
Atliktas šių teisės aktų projektų tyrimas, kuriuo buvo siekiama nustatyti besiklostančius socialinio verslo įmonės teisinės apibrėžties Lietuvoje kriterijus, formuojančius šios įmonės tapatybės referentus, parodė, kad Lietuvoje socialinio verslo įmonių išskirtinumas konstruojamas - verslumo, socialinių tikslų siekimo ir suinteresuotųjų įtraukimo - įstatyminiu kriterijų bei juos detalizuojančių elementų rinkiniu. Tai rodo, jog Lietuvoje socialinio verslo įmonė institucionalizuojama kaip hibridinis subjektas.
Socialinio verslo įmonės tapatybės referentų vertinimas parodė, kad jų naudojimas organizacijos komunikacijoje neužtikrina socialinio verslo įmonės atskyrimo nuo socialinės ekonomikos ne rinkos subsektoriaus subjektų. Pastebėta, kad socialinio verslo įmonės atskirtis nuo kitų subjektų gali būti konstruojama referentus detalizuojančiais, dažnai nuo įmonės veiklos sėkmės priklausančiais, elementais.
Socialinių Inovacijų Pavyzdžiai Lietuvoje
Socialinių inovacijų procesas dažnai prasideda nuo konkrečios problemos identifikavimo, pavyzdžiui, skurdo, socialinės atskirties, švietimo ar sveikatos priežiūros klausimų. Įvairios organizacijos, verslo įmonės, vyriausybinės institucijos ir pilietinės visuomenės grupės gali kartu dirbti siekdamos sukurti efektyvius sprendimus. Vienas iš pagrindinių socialinių inovacijų bruožų yra jų gebėjimas mobilizuoti resursus ir žmones, kurie yra suinteresuoti pokyčiais.
Visuomenės įtraukimas ir dalyvavimas yra esminiai socialinių inovacijų aspektai. Įvairių grupių nuomonės ir patirtys gali padėti sukurti veiksmingesnius sprendimus, kurie atitiktų tikruosius bendruomenių poreikius. Šiame kontekste Lietuva gali būti laikoma pavyzdžiu, kaip socialinės inovacijos gali būti diegiamos ir plėtojamos. Lietuvos socialinė inovacijų ekosistema yra dinamiška ir nuolat besivystanti struktūra, apimanti įvairias organizacijas, iniciatyvas ir bendruomenes, kurios siekia spręsti socialines problemas ir skatinti teigiamus pokyčius visuomenėje.
Lietuvoje socialinės inovacijos dažnai orientuojasi į konkrečias problemas, tokias kaip socialinė atskirtis, skurdas, aplinkosauga, sveikatos priežiūra, švietimas ir kitos aktualios temos. Inovatyvūs sprendimai gali būti įvairių formų - nuo socialinių programų ir projektų, iki technologijų plėtros ir naujų verslo modelių.
Vis dėlto, Lietuvos socialinė inovacijų ekosistema susiduria ir su iššūkiais. Nepakankamas finansavimas, ribotos žinios apie socialines inovacijas, taip pat sunkumai pasiekiant tikslinei auditorijai yra kai kurie iš jų. Tačiau, nepaisant šių iššūkių, Lietuva turi potencialą tapti lyderiu socialinių inovacijų srityje, pasinaudodama savo unikaliomis kultūrinėmis, ekonominėmis ir socialinėmis savybėmis. Inovacijų plėtra reikalauja nuolatinio bendradarbiavimo, kūrybiškumo ir atvirumo naujoms idėjoms.
Sėkmingi projektai:
- „Socialinis verslas Lietuvoje“: remia socialinių verslų kūrimą ir plėtrą.
- „Jaunimo darbo centrai“: padeda jaunimui, susiduriantiems su darbo paieškos iššūkiais.
- „Socialinė kooperacija“: skatina bendruomenių bendradarbiavimą ir socialinę ekonomiką.
- „Lietuvos tvarios plėtros partnerystė“: siekia skatinti tvarios plėtros idėjas ir praktiką visose gyvenimo srityse.
Šie projektai rodo, kad Lietuva turi potencialo būti socialinių inovacijų lyderiu, kuris gali įkvėpti kitus pasaulio regionus.
Organizacijų Pavyzdžiai
Štai keletas organizacijų, veikiančių Lietuvoje, pavyzdžių:
- „Miesto Laboratorija“: Kurianti modernų ir aplinkai draugišką bendruomenės edukacijos centrą Vilniuje.
- „Senjoro“: Organizacija, siekianti kurti pozityvią senatvę ir teikianti pagalbos namuose paslaugas.
- „Inovatorių slėnis“: Vieta, kurioje vėl galėtum pasijusti čia ir dabar.
- „Įgūdžių laboratorija“: Mėnesio trukmės stovyklos sunkumus patiriantiems jauniems žmonėms.
- „Padirbtuvės“: Atviros dirbtuvės, kur žmonės gali realizuoti savo idėjas.
- „Pirmas blynas“: Socialinis blynų restoranas, kuriame dirba žmonės su negalia.
- Lapių bendruomenės centras: Įgyvendintas projektas „Slidinėjimo trasos įrengimas Utrių kaime“.
- Vikingų kaimas: Edukacijos, organizuojamos patyriminiu principu, orientuotu į kiekvieno dalyvio pojūčius.
- „Socialinis hostelis Chata”: Socialinė inovacija, suteikiantis apgyvendinimą ir specialistų paramą žmonėms iš pažeidžiamų grupių.
Viešųjų Paslaugų Perdavimas
Viešąsias paslaugas dažnai teikia biudžetinės ir viešosios įstaigos, valstybės ar savivaldybių kontroliuojamos įmonės tam, kad patenkintų visuomenės narių poreikius socialinės, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir kitose srityse. Paslaugų perdavimu siekiama dvejopo rezultato: didesnio teigiamo viešųjų paslaugų poveikio ir sumažėjusių jų teikimo kaštų.
Gretutinis tokio viešųjų paslaugų perdavimo tikslas taip pat yra skatinti verslumą Lietuvoje, kurio lygis šiuo metu yra nepakankamas. Labai svarbu skatinti socialinį verslumą, kadangi mūsų šalyje pradeda formuotis socialinė ekonomika bei socialinio pirkimo kultūra, kai pirkėjai vienu metu gali gauti dvigubą naudą - prekę ar paslaugą, kurios jiems reikia, ir žinojimą, kad prisideda prie konkrečios socialinės problemos sprendimo.
Valstybei ir savivaldai tai reiškia, kad problemų įvardijimas, joms spręsti pritaikytų paslaugų poreikio planavimas, paslaugų pirkimas ir jų poveikio stebėsena tampa veiksmingesnė strateginių planų įgyvendinimo priemone, įgalinančia kasdieniais darbais pasiekti gilesnių arba daugiau visuomenės narių apimančių pokyčių.
Veiksmingų viešųjų paslaugų sukūrimas nėra įmanomas be nevyriausybinių organizacijų, verslo, bendruomenių ir jas jungiančių asociacijų, pvz., vietos veiklos grupės, lygiaverčio įsitraukimo. Tam, kad suprastume, kas veikia, o kas neveikia, reikės improvizuoti ir rizikuoti. Reikės įvairovės ir alternatyvų, konkurencijos ir nesėkmių.
Organizacijos, Dirbančios Su Žmogaus Teisėmis
Yra didelis skaičius organizacijų, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai dirba su žmogaus teisėmis. Kai kurios organizacijos dirba bendrai su žmogaus teisėmis, o kitos teikia pagalbą konkrečioms socialinėms grupėms ar saugo tik tam tikras teises. Dauguma organizacijų, kurios dirba su žmogaus teisėmis, yra privačios, pelno nesiekiančios iniciatyvos.
Dažniausiai organizacijos specializuojasi ir vykdo veiklą siekiant apsaugoti konkrečios socialinės grupės teises. Šios organizacijos neretai gali padėti teikdamos teisinę, socialinę ir (ar) psichologinę pagalbą bei pateikiant praktinę informaciją nukentėjusiems nuo žmogaus teisių pažeidimų.
Taip pat yra valstybės institucijų, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai dirba su žmogaus teisėmis skirtingose srityse, pvz., vaiko teisių, asmens duomenų apsaugos, sveikatos apsaugos, darbo srityse.
Šis Gidas pristato skirtingas organizacijas, kurios veikia Lietuvoje ir dirba su žmogaus teisėmis. Gidas aiškina kaip šios organizacijos gali jums padėti situacijose, kurios susijusios su žmogaus teisių pažeidimais.
Mokymai Nevyriausybinėms Organizacijoms
2025-03-27 vyks mokymai, skirti regionuose veikiančioms nevyriausybinėms organizacijoms, vietos bendruomenėms, savanoriams, jaunimo organizacijoms ir kitoms NVO, kurioms aktuali socialinio verslo sritis.
Apie mokymus: socialinis verslas tampa vis svarbesniu įrankiu regionų plėtrai ir socialinių problemų sprendimui. Šiuose mokymuose dalyviai sužinos, kas yra socialinis verslas, kokios jo galimybės, kokie yra sėkmingi pavyzdžiai Lietuvoje ir pasaulyje.
Registracija: iki 2025 m. kovo 21 d.
tags: #pateik #socialiniu #organizaciju #pavyzdzius