Depresija yra rimtas psichikos sutrikimas, kuris gali reikšmingai paveikti asmens kasdienį gyvenimą, darbingumą ir savarankiškumą. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, depresija gali tapti ne tik asmenine tragedija, bet ir lemti neįgalumo nustatymą.
Ką reiškia „neįgalumas“ ir kada jis nustatomas?
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) įvardijo, kad negalia nustatoma tuomet, kai dėl žmogaus įvairių kūno sandaros ir funkcijų sutrikimo bei nepalankių aplinkos veiksnių sąveikos atsiranda ilgalaikis sveikatos būklės pablogėjimas, dalyvavimo visuomenės gyvenime ir veiklos galimybių sumažėjimas. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba (NDNT) nustato neįgalumo ir darbingumo lygį bei specialiuosius poreikius.
Kas turi kreiptis ir kaip prasideda procesas?
Specialistų teigimu, žmonės kreiptis dėl neįgalumo patys negali - siuntimą su išsamiu būklės aprašymu tarnybai turi parengti gydytojas. Ji atkreipė dėmesį, kad žmogus į NDNT su prašymu nustatyti negalią gali kreiptis tik tada, kai asmenį gydantis gydytojas (psichiatras, šeimos gydytojas ar kt.) parengia siuntimą, kuriame, pagal nustatytus reikalavimus pateikia visą reikiamą medicininę informaciją apie asmens sveikatos būklę. SADM pridūrė, kad nustatant negalią, siuntimą gydytojas išduoda tik įvertinęs, ar asmens sveikatos būklė atitinka patvirtintus medicininius (bazinio darbingumo lygio) kriterijus.
Ar gydymas turi būti išbandytas prieš nustatant neįgalumą?
SADM atkreipė dėmesį, kad negalia vertinama tik tuomet, kai atsiranda ilgalaikis sveikatos būklės pablogėjimas ir panaudotos visos galimos medicininės reabilitacijos ar gydymo priemonės. Paprastai siuntimas į NDNT išduodamas tik tais atvejais, kai baigus aktyvų gydymą vis tiek išliko sutrikimų, trikdančių asmens savarankiškumą, darbingumą ir kt.
Kodėl vienam sergančiam depresija nustatomas neįgalumas, o kitam - ne?
„Kodėl vienam sergančiam depresija nustatomas neįgalumas, o kitam - ne? Todėl, kad depresijos formos yra skirtingos. Kaip, pavyzdžiui, po insulto vienas žmogus atsistoja ant kojų, kitas lieka gulėti lovoje. Taip ir su depresija - yra sunkesnė, lengvesnė, viena lengviau pasiduoda gydymui, kita sunkiau. Jei depresija taikant gydymą vis tiek sutrikdo savarankiškumą, darbingumą, savijautą, tuomet žmogui gali būti nustatoma negalia“, - aiškino tarnybos atstovė.
Taip pat skaitykite: Kas gali gauti invalidumo pensiją Airijoje?
Kaip vertinamas darbingumas?
SADM pažymėjo, kad negalia nustatoma kompleksiškai įvertinus informaciją apie žmogaus sveikatos būklę ir jo veiklos bei gebėjimo dalyvauti kriterijus. Kriterijai, taip pat ir medicininiai, yra patvirtinti sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų įsakymu. NDNT atstovės teigimu, gydytojo siuntime būklė turi būti aprašyta atsižvelgiant į nustatytus kriterijus.
„Negalia vertinama kompleksiškai - įvertinami medicininiai kriterijai (bazinis darbingumas) ir asmens savarankiškumas (socialinis kriterijus). Medicininiai kriterijai vertinami pagal gydytojo siuntime pateiktus duomenis, o savarankiškumas - užpildant asmens veiklos ir gebėjimų dalyvauti klausimyną. Šiame klausimyne pateikiami klausimai, apimantys įvairias žmogaus gyvenimo sritis, pvz., važiuojant viešuoju transportu, tvarkant savo finansus ir t. t. Įvertinami gebėjimai dalyvauti socialiniame gyvenime, kiek žmogus yra savarankiškas skirtingose gyvenimo srityse“, - dėstė N. Pikelytė.
Anot jos, iš šių dviejų dalių išvedamas bendras darbingumo lygis (nuo 0 iki 100 proc.). Pašnekovė pridūrė, kad, jei vertinama proto ar psichikos negalia, pildant klausimyną vertinamas ne pats veiksmo atlikimas, o jo supratimas ir saugumas.
Konkrečios vertinimo gaires depresijai
Darbingumo lygio nustatymo apraše nurodomi kriterijai įvairioms tiek fizinėms, tiek psichologinėms ligoms. Išskiriant afektinius sutrikimus (kuriems priklauso įvairių lygių bipolinis afektinis sutrikimas, depresija su psichozės simptomais ar be), asmuo vertinamas atsižvelgiant į simptomų sunkumą, dabartinio ligos epizodo trukmę, paūmėjimų skaičių per pastaruosius 1 metus.
Taip pat vertinama, ar, taikant adekvatų gydymą, yra atsakas, ar pasiekta tik dalinė remisija (yra kliniškai reikšmingų liekamųjų simptomų), ar yra reikšmingų ilgalaikių vaistų sukeliamų šalutinių reiškinių, ar sutrikimas dvipolis, ar dažna ciklų kaita.
Taip pat skaitykite: Sprendimo dėl nedarbingumo pensijos apskundimas
Afektiniams sutrikimams skiriami darbingumo procentai
- Nežymus sutrikimas - 90 proc.
- Lengvas sutrikimas - 85 proc.
- Vidutinis sutrikimas - 70 proc.
- Didelis sutrikimas - 50 proc.
- Sunkus sutrikimas - 30 proc.
SADM aiškino, kad darbingo amžiaus žmogus (nuo 18 m. iki pensijos sukakties), kuriam nustatytas 0-55 proc. darbingumo lygis, pripažįstamas asmeniu su negalia (jei yra 60 proc. ar daugiau, asmuo neįgaliojo statuso neįgyja). Vaikams gali būti nustatytas sunkus, vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis.
NDNT praktika ir statistika
NDNT nevertina vieno sutrikimo, o visą žmogaus sveikatą kompleksiškai. Pavyzdžiui, jei žmogus turi psichikos sutrikimų ir dar kardiologinių ar judėjimo problemų, viskas vertinama kartu. Tad kuo daugiau sutrikimų, kurie atitinka kriterijus, tuo didesnė negalia nustatoma. O jei žmogus turi tik psichinių sutrikimų ir jokių kitų, vertinami tik jie.
NDNT duomenimis, šiemet iki rugpjūčio 1 d. tik dėl psichikos, proto ar elgesio sutrikimų darbingumo lygis nustatytas 3 791 žmogui (0-25 proc. - 957 asmenims, 30-40 proc. - 1 480 asmenų, 45-55 proc. - 1 354 asmenims). O šiuo metu šalyje iš viso nustatytą negalią dėl psichikos, proto ar elgesio sutrikimų turi 32 411 darbingo amžiaus asmenų.
Išmokos, pensijos ir kita parama
Atsižvelgdama į stažą, darbingumo lygį ir kitus kriterijus, išmokas tokiems asmenims moka „Sodra“. Jos duomenimis, dabar vidutinė netekto darbingumo pensija yra 351 euras. Jas gauna 122 tūkst. Lietuvos gyventojų.
Norint gauti šią išmoką, reikalaujama turėti darbo arba socialinio draudimo stažo. Pvz., 21 metų gyventojas turi būti sukaupęs 2 mėnesius stažo, 30 metų - bent 3,5 metų stažo, o 40 metų - bent 10 metų.
Taip pat skaitykite: Išmokų Sąlygos Lietuvoje
Laikotarpis: ne visada neįgalumas nustatomas neribotam laikui
Pašnekovai taip pat atkreipė dėmesį, kad darbingumo lygis, priklausomai nuo situacijos, gali būti skiriamas skirtingam laikotarpiui. Vieni nedarbingumą gali gauti 6 mėnesiams, kiti 1 ar 2 ar 5 metams, jei numanoma, kad per tokį laikotarpį asmens būklė pagerės. Jei ji negerėja ar žinoma, kad negerės, neįgalumas gali būti nustatomas iki pensinio amžiaus, o pensininkams - neterminuotai.
Nuo 2024 m. - dalyvumo lygis
Nuo 2024-ųjų sausio 1 d. įsigaliojo nauja tvarka, pagal kurią vietoj darbingumo lygio nustatomas dalyvumo lygis. Dalyvumo vertinimas - tai procesas, kurio metu nustatoma, kiek žmogus dėl sveikatos būklės gali dalyvauti kasdienėje, socialinėje ar profesinėje veikloje.
Gauti gydytojo siuntimą. Asmuo arba jo atstovas kreipiasi į gydantį gydytoją ir pateikia laisvos formos prašymą dėl siuntimo į Agentūrą dalyvumo lygiui nustatyti. Siuntimas į Agentūrą galioja 60 kalendorinių dienų. Per šį terminą būtina pateikti prašymą ir kitus reikalingus dokumentus.
Agentūros specialistai kartu su jumis užpildys klausimyną ir išsiaiškins jūsų individualius poreikius įvairiose gyvenimo srityse, pasiūlys sudaryti pagalbos planą ir įvertins gydytojo pateiktus duomenis apie sveikatą. Vertinant individualios pagalbos poreikį, klausimyne surinktų balų suma turi didelę įtaką galutiniam negalios (dalyvumo lygio procentui) ir individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikio lygio vertinimo rezultatui.
Pagalbos koordinavimas ir kas toliau?
Žmonėms, kurie kreipiasi į Agentūrą dėl negalios nustatymo, trūksta informacijos apie tai, kokią pagalbą gali gauti asmenys su negalia ir jų artimieji, ypač jei negalia ištiko staiga. Vertinant asmens, sutikusio, kad jam būtų teikiamas pagalbos koordinavimas, negalią, sudaromas pagalbos planas ir jo vykdymo priežiūra padeda atsakyti į klausimus: kas padės kasdienėje buityje, namų ruošoje, pasirūpins maistu, palydės į gydymo įstaigą.
Atsakingos institucijos (savivaldybė, Techninės pagalbos priemonių centras ir kita), iš Agentūros gavusios pagalbos planą, pačios susisiekia su asmeniu, aptaria jo poreikius, supažindina su paslaugų gavimo sąlygomis, galimybe jas gauti nemokamai arba apmokėti dalį kainos.
Darbo ir diskriminacijos aspektai
Sovietiniu laikotarpiu Lietuvoje psichikos sutrikimų turintiems žmonėms buvo sunku įsidarbinti, nes buvo manoma, kad jie negali tinkamai atlikti darbo arba bus nepatikimi dėl savo sutrikimo. Tačiau pastaruoju metu matomi džiuginantys pokyčiai: per 30 nepriklausomybės metų Lietuvoje beveik visi apribojimai, susiję su profesija, darbu, galimybe vairuoti transporto priemonę išnyko. Daugelis psichikos sutrikimų nėra kliūtis dirbti teisėjais, gydytojais, mokytojais, vairuotojais ir užimti kitas pareigas.
Tačiau nors formaliai diagnozė nebėra kliūtis dirbti, tam tikra stigma liko. Pastebima, kad dažniausiai įsidarbinti ir normaliai dirbti trukdo ne pati psichikos sutrikimo diagnozė, bet tai, kad žmogus nesigydo ir taip pablogina savo savijautą, sumažina darbingumą, produktyvumą, gebėjimą susikaupti, atlikti užduotis.
Apie tai portalas 15min kalbėjosi su Lietuvos psichiatrų asociacijos prezidente Ramune Mazaliauskiene. - Gydytoja, atrodo, vis daugiau žmonių supranta, kad psichikos sveikata tokia pat svarbi, kaip ir fizinė sveikata, ir ieško pagalbos. Vis dėlto viešumoje dažnai dar girdisi įsitikimas, kad nustatyta diagnozė gali užkirsti kelią normaliam gyvenimui, ypač - ieškant darbo ar jį jau dirbant. - Dažnai iš savo pacientų girdžiu šią baimę. Jei žmogus dar gali juokauti, ... sakau: „Jūs, kaip ir aš, turite teisę šiek tiek sirgti psichikos ligomis.“
Darbo teisė ir sveikatos tikrinimai
Apie tai, kada darbdavys gali neįdarbinti arba atleisti jau dirbantį darbuotoją, sergantį psichikos liga ar turintį psichikos sutrikimą, papasakojo darbo teisės advokatė Evelina Kiznė. Dirbantys arba įsidarbinti siekiantys asmenys privalo tikrintis sveikatą, jei jų darbas yra susijęs su galima profesine rizika. Vienas svarbiausių sveikatos tikrinimo tikslų yra apsaugoti darbuotojo sveikatą nuo galimo profesinės rizikos veiksnių poveikio, o taip pat išvengti traumų ar kitokio pakenkimo darbuotojo sveikatai.
Šeimos medicinos paslaugas teikiantis arba darbo medicinos gydytojas, įvertinęs privalomųjų ar papildomai paskirtų tyrimų rezultatus, konsultavusių kitų profesinių kvalifikacijų gydytojų išvadas bei kontraindikacijas, daro išvadą apie asmens profesinį tinkamumą dirbti. Taigi, jei asmuo turi psichikos sveikatos sutrikimų, nebūtinai tai reiškia, jog jis negali atlikti jam pavesto darbo - tai turi patvirtinti atsakingas specialistas, atsižvelgdamas į darbdavio nurodytus profesinės rizikos veiksnius.
Problemos ir rizikos: diskriminacija ir subsidijų tvarka
Socialinėms įmonėms atstovaujantys darbdaviai sako, kad pakeitus subsidijavimo tvarką būtų tik užaštrinta situacija ir padaugėtų neteisybės jausmo, nes dalis neįgaliųjų gautų didesnę valstybės paramą, o kita dalis turėtų tenkintis menkesnėmis garantijomis. „Socialinėse įmonėse dirbantys neįgalieji su F kodu dažnai, nepaisant tokios pačios jiems nustatytos diagnozės, valstybės yra priskiriami skirtingoms darbingumo grupėms. Pavyzdžiui, neįgalieji, kuriems nustatyti skirtingi psichikos sutrikimai, psichinės negalios, įvairios psichikos ligos yra priskiriami tiek vadinamajai II, tiek III grupėms. Dalimi atvejų ta riba yra plonytė ir politikams nusprendus ją dar labiau paryškinti skirtingomis socialinėmis garantijomis, pagal Europos Sąjungos (ES) reglamentavimą tai jau būtų ne tiesiog biurokratinis nesusipratimas, bet diskriminacija dėl negalios“, - sako NSĮS vadovas Gediminas Bartkus.
Pasak jo, siūlomas terminuotas subsidijavimas paliestų nemažai neįgaliųjų, nes vien sąjungai priklausančiose įmonėse III grupės dirbantys neįgalieji su F kodu sudaro nuo 20 proc. iki 40 proc. visų III grupę turinčių darbuotojų. „Šiuo metu Lietuvoje bandoma diegti praktiką, kuomet neįgaliųjų darbo vietoms valstybė skiria skirtingas subsidijas - sunkesnės negalios dirbantieji jų galėtų tikėtis ilgesnį laiką, o lengvesnės negalios - trumpesnį. Tačiau realybė yra kitokia - negalia nėra liga ir aplinkybės per pusmetį tikrai nepasikeičia. Juo labiau, kad žmonės bendrauja tarpusavyje, dalinasi patirtimi, išsipasakoja ir žino vieni kitų istorijas. Tokia situacija iš esmės gali būti apibrėžiama kaip diskriminuojanti“, - aiškina G. Bartkus.
Palaikymas, gydymas ir visuomenės požiūris
Depresijos priežastys yra daugialypės ir apima tiek genetinius (biologinius), tiek psichologinius, tiek socialinius veiksnius. Gydymas apima psichoterapiją, medikamentinį gydymą ir socialinę paramą. Palaikymas apima pokalbius apie gyvenimiškų sprendimų priėmimą, depresijos priežasčių analizavimą, šeimos narių edukaciją.
Ramunė Mazaliauskienė teigia, kad dalis pacientų jaučia palengvėjimą, kai gali neslėpti savo būklės. „Iš tiesų jie išlaisvėja, nes slėpimas reikalauja energijos, kurią galima būtų nukreipti į santykius su kitais, kūrybiškumą darbe, prasmingą veiklą, padedančią sveikti. Ir neabejotinai galima teigti, kad šie žmonės padėjo sau.“
Ar dera depresija ir šeimyninis gyvenimas?
Ką svarbu žinoti norint kreiptis dėl negalios sergant depresija?
- Siuntimą į NDNT turi parengti gydytojas (psichiatras, šeimos gydytojas ar kt.).
- Prieš siuntimą turi būti išbandytos gydymo galimybės ir, jei reikia, atlikta reabilitacija.
- NDNT vertina kompleksiškai - medicininiai kriterijai ir socialinis savarankiškumo įvertinimas.
- Ne kiekvienam sergančiam depresija nustatoma negalia - visa priklauso nuo sutrikimo sunkumo, epizodų trukmės, gydymo efektyvumo ir to, kaip liga veikia kasdienį funkcionavimą.
- Darbingumo lygis gali būti skirtas laikinai arba ilgam, priklausomai nuo prognozės.
- Po neįgalumo nustatymo galima kreiptis dėl pagalbos koordinavimo ir pagalbos plano sudarymo.
Trumpa lentelė: pagrindiniai žingsniai kreipiantis dėl neįgalumo
| Veiksmas | Kas atsakingas |
|---|---|
| Gydymas ir siuntimo parengimas | Gydytojas (psichiatras, šeimos gydytojas) |
| Dokumentų pateikimas | Asmuo su siuntimu į NDNT / Agentūrą |
| Veiklos ir dalyvavimo klausimynas | NDNT / Agentūra kartu su asmeniu |
| Sprendimo priėmimas | NDNT / Agentūra |
| Išmokų prašymas | Sodra (atsižvelgiant į stažą) |
Depresija gali būti gydoma, o daugelis žmonių su psichikos sutrikimais dirba ir gyvena pilnavertį gyvenimą. Vis dėlto svarbu žinoti, kokios procedūros ir kriterijai taikomi, jei dėl depresijos kyla klausimas apie neįgalumo nustatymą. Jei kyla abejonių, reikėtų kreiptis į gydytoją arba NDNT/Agentūrą ir išsiaiškinti konkrečią situaciją bei galimus žingsnius.