Nuo 2024 metų sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo naujas negalios vertinimo modelis, kuris atsižvelgia ne tik į žmogaus galimybes ir gebėjimus atlikti tam tikrus veiksmus, bet ir į jo poreikius bei jam reikalingą pagalbą, užtikrinančią tiek asmeninio, tiek visuomeninio gyvenimo pokyčius.
Vienas iš esminių negalios reformos tikslų - užtikrinti, kad negalią turintys žmonės nebūtų diskriminuojami, turėtų lygias teises bei galimybes su kitais visuomenės nariais dalyvauti visose gyvenimo srityse - ne tik darbo rinkoje, bet ir švietime, kultūrinėje veikloje, visuomeniniame gyvenime.
Iki šiol apie 90 proc. vertinimo sudarė medicininiai kriterijai, o ne asmens individualių poreikių vertinimas. Neatliepti individualūs poreikiai - pagalba ir paslaugos, aplinkos veiksniai - paprastai ir tampa didžiausia kliūtimi žmogui su negalia aktyviai dalyvauti visuomeniniame gyvenime.
Dalyvumo lygis keičia darbingumo lygį
Žmogus su negalia, kaip ir visi visuomenės nariai, turi turėti teisę į visų gyvenimo sričių prieinamumą ar, kitaip tariant, dalyvavimą jose. Iki šiol žmogui su negalia buvo nustatomas darbingumo lygis, nors nustatytas darbingumo lygis tik iš dalies yra siejamas su asmens galimybėmis dirbti.
Kadangi taikant naują negalios modelį bus atsižvelgiama į kliūtis, kurias reikia šalinti visose gyvenimo srityse, todėl darbingumo lygio sąvoką pakeis nauja - dalyvumo lygio - sąvoka.
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
Nustatant dalyvumo lygį, bus vertinamos skirtingos sritys - negalią turinčio žmogaus mobilumas, apsitarnavimas, bendravimas, kasdienė veikla, gyvenamoji aplinka ir kt. Tokiu būdu siekiama išsiaiškinti tikrąjį žmogui reikalingos pagalbos poreikį ir parengti individualiai jam pritaikytą pagalbos planą.
Pagal dabartinį negalios vertinimo modelį darbingumo lygis buvo nustatomas asmenims nuo 18 metų iki pensinio amžiaus. Sulaukus pensijos, darbingumo lygį keisdavo specialieji poreikiai ir jų lygis.
Pagal naują negalios vertinimo modelį, dalyvumo lygis bus nustatomas ir pilnametystės, ir pensinio amžiaus sulaukusiems žmonėms. Šis pokytis lems teisingesnes išmokas pensinio amžiaus asmenims su negalia.
Senjorai, kuriems bus nustatytas dalyvumo lygis, gaus tą pensiją, kurią gauti yra naudingiau - senatvės ar senatvės pensiją asmeniui su negalia, kuri būtų apskaičiuojama atsižvelgiant į netekto dalyvumo procentus.
Naujas vertinimas nuo 2024 m. sausio
Naujas negalios vertinimo modelis bus taikomas tiems, kurie dėl negalios vertinimo kreipsis pirmą kartą arba tiems, kuriems negalios nustatymo ar specialieji nuolatinės priežiūros - slaugos ar priežiūros (pagalbos) - terminai yra pasibaigęs.
Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu
Visiems kitiems negalią turintiems žmonėms persivertinti negalios nereikės, tačiau jie tikrai galės tą padaryti, pateikdami savo prašymą Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrai ir prašydami, kad anksčiau nustatytas darbingumo lygis būtų pakeistas į dalyvumo lygį.
Iki 2023 m. gruodžio 31 d. nustatytas neįgalumo lygis vaikams, darbingumo lygis darbingo amžiaus žmonėms arba specialiųjų poreikių lygis senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems žmonėms galios iki nustatyto termino pabaigos.
Žmonėms, kuriems negalia nustatyta neterminuotai, esamas darbingumo lygis bus prilygintas tokiam pačiam dalyvumo lygiui. Pavyzdžiui, turimas 25 proc. darbingumo lygis bus lygus 25 proc. dalyvumo lygiui.
Tačiau dar kartą atkreipė dėmesį, kad žmogui, kuriam neterminuotai nustatytas darbingumo lygis, galios anksčiau nustatytas darbingumo lygis, ir nereikia skubėti su prašymu jį pakeisti į dalyvumo lygį.
Senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems asmenims iki šiol nustatytas didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis jiems prašant taip pat bus prilyginamas dalyvumo lygiui: vidutinių specialiųjų poreikių lygis atitiks 40 proc. dalyvumo lygį, o didelių specialiųjų poreikių lygis atitiks 15 proc. dalyvumo lygį.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
Jeigu Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra žmogui, kuris gauna senatvės pensiją, nustatys sunkią negalią (70-100 proc. netekto dalyvumo), jam bus pradėta mokėti senatvės pensija asmeniui su negalia, kurios dydis bus apskaičiuojamas senatvės pensijos dydį padauginus iš netekto dalyvumo lygio daugiklio.
Asmeniui, kuriam sunkus neįgalumo lygis buvo nustatytas dėl diagnozių,žymimų kodais F72 ir F73 (sunkus arba gilus protinis atsilikimas), sukakus pilnametystę, sunkus neįgalumo lygis Agentūros sprendimu, vadovaujantis Tvarkos aprašo 4 priede nurodytais kriterijais, per 20 darbo dienų nuo pilnametystės sukakties dienos prilyginamas 0 procentų dalyvumo lygiui. Asmeniui (jo atstovui) taip pat paliekama galimybė sukakus 18 metų į Agentūrą dėl dalyvumo lygio nustatymo kreiptis ir įprasta tvarka, t. y. jam dalyvaujant užpildant individualios pagalbos poreikio klausimyną.
Mažės medicininių kriterijų įtaka
Vertindama negalią, Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra atsižvelgs ir į medicininius kriterijus, nes, neįvertinus asmens sveikatos būklės, neįmanoma objektyviai nustatyti negalios lygio. Tačiau medicininių kriterijų įtaka pačiam negalios vertinimo rezultatui bus kiek mažesnė nei buvo anksčiau, daugiau dėmesio skiriant individualiems žmogaus poreikiams.
Esminis klausimas, į kurį reikia atsakyti vertinant negalią - ne kokių sveikatos sutrikimų žmogus turi, o kokios pagalbos jam reikia tam, kad jis galėtų gyventi kokybiškiau, savarankiškiau ir oriau. Juk žmonės yra skirtingi, todėl jiems, net ir turint tokias pačias medicinines diagnozes, reikia jų poreikius atliepiančios pagalbos.
Bendrą negalios vertinimo rezultatą sudarys dvi dalys: gydytojo pateiktų duomenų apie sveikatą įvertinimas ir klausimynas, kurį pildant kartu su žmogumi bus vertinamas pagalbos poreikis pagal skirtingas jo veiklos sritis.
Atsakant į klausimyno klausimus, bus galima išsiaiškinti, ar žmogui yra reikalingos techninės pagalbos priemonės, darbo ir asmeninis asistentas, būsto pritaikymas, socialinės paslaugos, mobilumo paslaugos ir kt.
Medicinės dalies vertinimas bus bendras visoms tikslinėms grupėms - vaikams, darbingo amžiaus suaugusiems ir senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems žmonėms.
Svarbu tai, kad turintiems tam tikras numatytas medicinines diagnozes, įtrauktas į ypač sunkių asmens sveikatos būklių sąrašą, papildomai pildyti klausimyno nebereikės - jiems iš karto bus nustatomas sunkiausias dalyvumo lygis arba pirmojo lygio individualios pagalbos kompensacijos poreikis.
Vertinant individualios pagalbos poreikį, klausimyne surinktų balų suma turi didelę įtaką galutiniam negalios (dalyvumo lygio procentui, neįgalumo lygiui) ir individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikio lygio vertinimo rezultatui.
Klausimyną darbingo amžiaus asmenims pildo Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros darbuotojai, o pensinio amžiaus asmenims - savivaldybių ar jų įgaliotų įstaigų socialiniai darbuotojai.
Klausimynas taip pat yra pagrindinis instrumentas nustatyti pagalbos koordinavimo poreikį ir sudaryti pagalbos planą asmeniui. Asmeniui sutikus, klausimyno pagalba identifikuojami individualūs pagalbos poreikiai, kuriems užtikrinti sudaromas pagalbos planas.
Klausimyną pildantis darbuotojas pagalbos poreikį skirtingose asmens veiklos srityse (pažinimo, bendravimo, kasdienės veiklos, savipriežiūros ir kt.), kurias sudaro atskiros poveiklės, vertina nuo 0 iki 4, remdamasis asmens ar jo atstovo pateikiama informacija. Mažiausias balas (0) skiriamas, jei pagalbos poreikio nėra, didžiausias balas (4) skiriamas, jei yra nuolatinis pagalbos poreikis.
Nuo 2025 m. gegužės 2 d. klausimynas, reikalingas dalyvumo lygio vertinimui, galės būti pildomas nuotoliniu būdu naudojant elektronines ryšių priemones (vaizdo, balso ar teksto perdavimas realiuoju laiku). Klausimynas gali būti pildomas nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai asmuo ar jo atstovas prašo (raštu ar žodžiu) pildyti klausimyną Agentūroje arba telefonu.
Pacientas ar jo atstovas taip pat galės bet kada išreikšti norą atvykti į Agentūrą arba pildyti klausimyną telefonu. Ši tvarka bus taikoma pagal Agentūros nustatytas taisykles nuo 2025 m.
Reikiama pagalba vieno langelio principu
Siekiant, kad žmonės su negalia gautų operatyvią pagalbą, nuo 2024 metų negalią ir individualios pagalbos poreikį vertins bei pagalbos teikimo koordinavimą atliks viena įstaiga - Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra (Agentūra). Ji apjungs iki šiol veikusias dvi institucijas - Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą ir Neįgaliųjų reikalų departamentą su pavaldžiomis įstaigomis.
Norėdamas gauti siuntimą dėl negalios vertinimo, pirmiausia žmogus turės kreiptis į savo šeimos arba jį gydantį gydytoją, o jau tuomet į Agentūrą, kuri veiks „vieno langelio“ principu. Tai reiškia, kad Agentūra vertins negalią ir nustatys individualios pagalbos poreikius, sudarys pagalbos planą bei koordinuos šio plano įgyvendinimą.
Atsižvelgiant į bendrą negalios įvertinimo rezultatą ir žmogui reikalingą pagalbą, jo sutikimu bus sudaromas individualus pagalbos planas. Svarbu tai, kad pačiam žmogui ieškoti pagalbos skirtingose institucijose nereikės - už paslaugų teikimą atsakingų institucijų bei įstaigų atstovai patys susisieks su negalią turinčiu žmogumi, o Agentūroje dirbantis pagalbos vadybininkas nuolat su jais kontaktuos ir stebės situaciją, ar paslaugos ir pagalba pradėta teikti.
Jei asmuo dėl sunkių organizmo funkcijų sutrikimų negalės pats atvykti į Agentūrą, numatoma galimybė pasitelkti mobilią komandą, kuri pati atvyks į asmens buvimo vietą ir įvertins individualios pagalbos poreikį įvairiose asmens gyvenimo srityse.
Kai Agentūra nustato individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikį, reikia kreiptis į savivaldybės Socialinės paramos skyrių su prašymu skirti individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją. Individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos dydis priklauso nuo tikslinių kompensacijų bazinio dydžio.
Žmonėms, kurie kreipiasi į Agentūrą dėl negalios nustatymo, trūksta informacijos apie tai, kokią pagalbą gali gauti asmenys su negalia ir jų artimieji, ypač jei negalia ištiko staiga (po insulto, nelaimingo atsitikimo, gimus vaikui su negalia ir pan.). Ne kiekvienas žmogus, Agentūroje gavęs asmens su negalia pažymėjimą, žino, ką daryti toliau: kur kreiptis dėl reikalingų techninės pagalbos priemonių ar paslaugų.
Vertinant asmens, sutikusio, kad jam būtų teikiamas pagalbos koordinavimas, negalią, sudaromas pagalbos planas ir jo vykdymo priežiūra padeda atsakyti į klausimus: kas padės kasdienėje buityje, namų ruošoje, pasirūpins maistu, palydės į gydymo įstaigą.
Atsakingos institucijos (savivaldybė, Techninės pagalbos priemonių centras ir kita), iš Agentūros gavusios pagalbos planą, pačios susisiekia su asmeniu, aptaria jo poreikius, supažindina su paslaugų gavimo sąlygomis, galimybe jas gauti nemokamai arba apmokėti dalį kainos.
Procesas nesudėtingas. Kai asmuo arba jo atstovas, turėdamas gydytojo siuntimą, kreipiasi į Agentūrą dėl neįgalumo ar dalyvumo vertinimo, kartu yra įvertinamas ir jo individualus pagalbos poreikis.
Jei pokalbio metu nustatoma, kad asmeniui trūksta vienų ar kitų paslaugų, Agentūra sudaro pagalbos planą, nurodydama asmens veiklos sritis ir poreikius, kuriems užtikrinti reikalinga kitų įstaigų teikiama pagalba.
Pagalbos planas perduodamas vykdyti atsakingoms institucijoms pagal jų veiklos kompetenciją (savivaldybei, Techninės pagalbos priemonių centrui ir kita). Jos organizuoja asmens aprūpinimą reikalingomis priemonėmis ir paslaugomis.
Kaip kreiptis dėl dalyvumo lygio nustatymo?
- Gauti gydytojo siuntimą. Asmuo arba jo atstovas kreipiasi į gydantį gydytoją ir pateikia laisvos formos prašymą dėl siuntimo į Agentūrą dalyvumo lygiui nustatyti. Labai svarbu, kad gydantis gydytojas tinkamai ir kaip galima detaliau užpildytų siuntimą į Agentūrą. Siuntimas į Agentūrą galioja 60 kalendorinių dienų. Per šį terminą būtina pateikti prašymą ir kitus reikalingus dokumentus.
- Pateikti Agentūrai dokumentus. Dokumentus Agentūrai galite pateikti elektroniniu paštu, per e.pristatymo sistemą, paštu arba per kurjerį, ar atvykus į Agentūros teritorinį skyrių. Siunčiant dokumentus registruotu paštu ar per kurjerį, prašymas turi būti pasirašytas prašančiojo ar jo atstovo parašu, pridėta asmens tapatybę patvirtinančio dokumento (paso, tapatybės kortelės) kopija. Dokumentus Agentūrai gali pateikti ir Jūsų šeimos nariai ar Jūsų įgalioti asmenys. Asmenys gali iš anksto užsiregistruoti vizitui į Agentūrą, adresu www.anta.lt, spausdami išankstinės registracijos nuorodą arba per el. Paštą. Prašymą pateikus Agentūros skyriuje, tą pačią dieną yra užregistruojami tik jūsų dokumentai. Dėl klausimyno pildymo su jumis susisieks vertintojas ir suderins tinkamiausią laiką ir vietą.
- Negalios vertinimas. Agentūros specialistai kartu su Jumis užpildys klausimyną ir išsiaiškins Jūsų individualius poreikius įvairiose gyvenimo srityse, pasiūlys Jums sudaryti pagalbos planą ir įvertins gydytojo pateiktus duomenis apie sveikatą. Klausimyno pildymo metu labai svarbu smulkiai papasakoti, kaip jaučiatės, su kokiomis kasdienėmis problemomis susiduriate. Jei šie simptomai trukdo jūsų kasdienybei, apie juos būtina kalbėti vertinimo metu.
- Sprendimo priėmimas. Asmeniui nebereikės rūpintis, jei prireiktų kokios nors papildomos informacijos iš kitų institucijų. Tuo pasirūpins Agentūra.
- Kreiptis dėl išmokų ir kompensacijų. Nustačius dalinį dalyvumą ne vėliau kaip per 12 mėn. reikia kreiptis į SODRĄ.
Reikalingi dokumentai:
- Prašymą nustatyti neįgalumo ar dalyvumo lygį ir individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikius.
- Gydytojo siuntimą, jei jis ne elektroninis.
- Asmens, kuriam prašoma nustatyti dalyvumo lygį, asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą arba asmens tapatybės kortelę arba leidimą nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje), išskyrus tuos atvejus, kai valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama tokios rūšies elektroninė paslauga ir dėl dalyvumo lygio nustatymo kreipiamasi elektroniniu būdu.
Jei man neįgalumas buvo nustatytas iki 2024 m. tvarkos pakeitimo, ar turiu kreiptis dėl pakartotinio dalyvumo nustatymo? Ne, tačiau jie tikrai galės tą padaryti, pateikdami savo prašymą Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrai ir prašydami, kad anksčiau nustatytas darbingumo lygis būtų pakeistas į dalyvumo lygį.
Jei asmuo ar atstovas nesutinka su Agentūros teritorinio skyriaus sprendimu, jį per 20 darbo dienų nuo sprendimo gavimo dienos gali apskųsti Agentūros direktoriui.
Galiojantys dalyvumo lygiai:
- 40 proc. dalyvumo lygis - asmenims, kuriems buvo nustatytas vidutinių specialiųjų poreikių lygis.
- 15 proc. dalyvumo lygis - asmenims, kuriems buvo nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis.
Dalyvumo lygis, vadovaujantis patvirtintu Dalyvumo lygio nustatymo kriterijų ir tvarkos aprašu, nustatomas asmenims iki pilnametystės, kurie yra (buvo) draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu ir pilnamečiams asmenims. Dalyvumo lygis nustatomas kompleksiškai vertinant bazinį dalyvumą ir individualios pagalbos poreikį.
| Lyginamasis aspektas | Senas modelis (iki 2023 m. gruodžio 31 d.) | Naujas modelis (nuo 2024 m. sausio 1 d.) |
|---|---|---|
| Pagrindinis vertinimo kriterijus | Medicininiai kriterijai (apie 90%) | Individualūs poreikiai ir pagalba |
| Sąvoka | Darbingumo lygis | Dalyvumo lygis |
| Amžiaus grupė | Nuo 18 metų iki pensinio amžiaus | Visi: tiek pilnamečiai, tiek pensinio amžiaus |
| Specialiųjų poreikių lygis senatvės pensijos amžiuje | Nustatomas specialiųjų poreikių lygis | Prilyginamas dalyvumo lygiui (vidutinis - 40%, didelis - 15%) |
| Vertinimo įstaigos | Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba ir Neįgaliųjų reikalų departamentas | Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra (vieno langelio principas) |
| Klausimyno pildymas | - | Privalomas, siekiant įvertinti individualius poreikius (išskyrus ypač sunkius atvejus) |
Šaltinis: Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra
tags: #9 #kaip #vertinamas #asmens #darbingumas