Socialinis darbas yra dinamiška ir nuolat besikeičianti sritis, reikalaujanti iš specialistų ne tik teorinių žinių, bet ir gebėjimo jas sėkmingai pritaikyti praktikoje. Socialinio darbo metodas - tai planingas ir tikslingas socialinio darbuotojo veikimas, siekiant tvaraus pokyčio individo gyvenime. Socialiniu darbuotojui lieka tik nuspręsti kokiu būdu ši intervencija bus vykdoma - individualiai dirbant su klientu ar pasitelkus grupinio darbo metodą, teikiant konsultacijas ar teikiant terapines priemones, vadovaujantis socialinio tinklo ar patirtimo ugdymo metodu.
Socialinio darbo tikslas ir pagrindinės vertybės
Tarptautinė socialinio darbo federacija (IFWS) apibrėžia, jog socialinio darbo praktika yra pagrįsta profesine ir akademine disciplina, skatinanti socialinius pokyčius ir vystymąsi, socialinę sanglaudą, žmonių įgalinimą ir išlaisvinimą. Socialinis darbas, paremtas socialinio darbo, socialinių mokslų, humanitarinių mokslų ir vietinių žinių teorijomis, įtraukia žmones ir struktūras, kad išspręstų gyvenimo iššūkius ir pagerintų gerovę. Labai svarbu socialinio teisingumo, žmogaus teisių, kolektyvinės atsakomybės ir pagarbos įvairovei principai yra svarbūs socialiniam darbui.
Socialinio darbo tikslas - spręsti socialines problemas, kurios atsiranda kai žmogus susiduria su bendruomene ir visuomene. Socialinis darbuotojas kaip savo srities žinovas, dirbdamas su klientais, teikdamas socialines paslaugas, bendradarbiaudamas su kitais specialistais, dalyvauja įvairiuose profesiniuose amplua. Anot Johnson (2001), profesinė rolė - tai būdas, kurį darbuotojas naudoja parodyti save įvairiose situacijose.
Praktiniai komponentai: Lietuvos kontekstas ir globos centrai
2018 metų sausio 19 dieną buvo patvirtintas Globos centro veiklos ir vaiko budinčio globotojo vykdomos priežiūros organizavimo ir kokybės priežiūros tvarkos aprašas, kuriame patvirtinta globos centro veiklos tikslas ir funkcijos. Apraše numatomos socialinio darbuotojo, dar kitaip vadinamo globos koordinatoriaus paslaugos. Globos koordinatorius priskiriamas kiekvienai globėjų šeimai ir teikia reikalingą socialinę pagalbą šeimoms: organizuoja pagalbą glaudžiai kontaktuojant su kitomis socialinių paslaugų, švietimo, sveikatos priežiūros įstaigomis, kitais globos centro specialistais, sudarydamas sąlygas vaikui palaikyti ryšį su broliais, seserimis, biologiniais tėvais, derindamas teikiamas paslaugas ir pagalbą biologinei vaiko šeimai su socialiniais darbuotojais, teikiančias paslaugas šeimai. Kiekvienam globėjui yra priskirtas socialinis darbuotojas (globos koordinatorius), kuris jų šeimai teikia paslaugas ir yra atsakingas už pagalbą globos metu.
Globėjai atlieka labai svarbų vaidmenį globojamo vaiko ir biologinės šeimos bendravime, todėl labai svarbu, kad vaikas būtų paruošiamas susitikimams su šeima, o globėjai turėtų žinių, kaip pasiruošti susitikimams. Šiame etape svarbu, jog specialistai dirbantys su šeima teiktų profesinę paramą ryšio su biologine šeima palaikymui. Globėjai teigia, jog vertina socialinių darbuotojų įsitraukimą į problemų sprendimą, žmonės teigia, jog vertina specialistų pagalbą planuojant biologinių šeimų susitikimus; globėjai įvardina, kad viena iš didžiausių pagalbų tai bendradarbiavimas tiek su globėjais, tiek su biologiniais vaiko tėvais, specialistai sudaro veiksmų planą. Kartais globėjams sunku palaikyti kontaktą su tėvais, todėl šį pagalba globos procese yra labai vertinama (Austerberry, et. al., 2013).
Taip pat skaitykite: kaip veikia bendruomeninis socialinis darbas
Darbo su globėjais ir biologiniais vaiko tėvais procese svarbus informacijos perdavimas. Anot Harber ir Oakley (2012). Kalbant apie pagalbą globėjams, galima teigti, kad paslaugų sistema yra skurdi, Lietuvoje socialiniai darbuotojai labiau suinteresuoti dirbti su biologinėmis šeimomis, negu su globėjais. Didžiausią paramą šeimos galėjo gauti iš vaiko teisių specialistų, tačiau galima teigti, kad parama buvo nepakankama. Nesenai pradėjus steigti globos centrams, kurių klientų tikslinė grupė - globėjai ir globojami vaikai. Sunku vertinti paslaugų kokybę, tačiau jau vien tai, kad socialiniai darbuotojai dirba tik su šia tiksline grupe yra pagirtina.
Profesinės kompetencijos ir etika
Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija (LSDA) nuo 2022 m. spalio 26 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. vykdo Socialinių paslaugų srities darbuotojų profesinių kompetencijų tobulinimo centro (toliau PKTC) funkcijas. Viena iš PKTC veiklų - mokymų socialinių paslaugų srities darbuotojams organizavimas. Socialinis darbuotojas Lietuvoje įgyja profesinę kvalifikaciją užbaigęs pagal Socialinio darbuotojo profesinio rengimo standartą parengtą studijų programą. Standarto objektas - profesinės kompetencijos pagal išvardytas funkcijas.
Pasak R. Tidikio (2003) Lietuvos socialinių darbuotojų etikos kodekse pabrėžiama socialinio darbuotojo dorovinė atsakomybė klientui, bendravimo su jais taisyklės ir elgesio reikalavimai, nurodymai ką vykdant priedermes daryti ir ko nedaryti, kokiu pagrindu palaikyti santykius su bendradarbiais, kitais specialistais ir darbdaviais. Pabrėžiami tam tikri etiniai orientyrai: pagarba klientui, jo orumui, teisė jam laisvai apsispręsti, santykis grindžiamas nuoširdumu bei dėmesingumu.
Kompetencija socialiniame darbe - tai gebėjimas atlikti tam tikras profesinės veiklos funkcijas. Apibendrinant galima teigti, kad kompetencija apima techninę, socialinę ir strateginę (planavimo) dalis. Žinios ir įgūdžiai - pagrindas, leidžiantis kompetentingai realizuoti veiklą. Socialinis darbuotojas turi žinoti, kaip elgtis įvairiose situacijose, kaip bendrauti su skirtingais žmonėmis, kaip spręsti konfliktus ir kaip padėti žmonėms įveikti sunkumus (Daukilas, 2001; Barker, 1995; S. Daukilas, 2001).
Socialinio darbo metodai
Socialinio darbo metodas - tai planingas ir tikslingas veikimas, siekiant ilgaamžių pokyčių. Svarbu, kad metodai būtų kuo artimesni kasdieninei kliento patirčiai, suprantami ir priimtini. L. Gvaldaitė ir B. Švedaitė išskiria kelis pagrindinius metodus: konsultavimo, darbo su klientų grupe, socialinio tinklo ir atvejo vadybos metodus. Taip pat pabrėžiama, kad kliento pažinimas - svarbus etapas renkantis tinkamus intervencijos metodus.
Taip pat skaitykite: tarpdisciplininio bendradarbiavimo svarba
Pagrindiniai Socialinio Darbo Metodai
- Konsultavimo metodas: tai procesas, kurio metu socialinis darbuotojas padeda klientui identifikuoti problemas, rasti resursus ir priimti sprendimus. Konsultavimas gali būti individualus arba grupinis. Motyvacinis pokalbis - tai į klientą orientuotas direktyvus konsultavimas, dažnai taikomas priklausomybių atvejais. Socialiniai darbuotojai dažnai naudoja eklektiškus metodų derinius, siekdami keisti klientų padėtį teigiama linkme.
- Darbas su klientų grupe: grupėje klientai gali dalintis patirtimi, gauti palaikymą ir mokytis vieni iš kitų. Šis metodas naudingas sprendžiant priklausomybės, socialinės izoliacijos problemas ir kt.
- Socialinio tinklo metodas: orientuotas į kliento socialinės aplinkos stiprinimą ir panaudojimą. Socialinis darbuotojas identifikuoja esamus ryšius ir kuria naujus paramos šaltinius - šeimos narius, draugus, bendruomenės organizacijas ir kt.
- Atvejo vadybos metodas: koordinuotas įvairių paslaugų teikimas klientui, įvertinus jo poreikius, sudarius individualų pagalbos planą ir koordinuojantį jo įgyvendinimą su įvairiais specialistais ir organizacijomis.
Išvada: socialinio darbo metodai yra įvairūs ir nuolat tobulinami, siekiant užtikrinti efektyvią pagalbą įvairiose situacijose atsidūrusiems asmenims ir šeimoms.
Socialiniai darbuotojai kaip superherojai | Anna Scheyett | TEDxColumbiaSC
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
tags: #7 #specifines #bendruomeninio #socialinio #darbo #veiklos