Lapkritį pasaulyje minima Seksualinės prievartos prieš vaikus prevencijos diena, o lapkričio 19 d. siekiama užtikrinti, kad suaugusiųjų įsitraukimas būtų pagrindinis veiksnys mažinant smurto atvejus prieš vaikus. Tėvai ir specialistai gali labai prisidėti prie to, kad pažeidimai būtų atpažinti anksčiau ir imtasi efektyvių priemonių.
Perfiltruoji edukacija vaikams: „Zipio draugai“ ir emocinės sunkumų įveikimo gebėjimai
Programa „Zipio draugai“ moko vaikus, kaip įveikti kasdienius emocinius sunkumus: atstūmimą, netektį, vienatvę, patyčias ar priekabiavimą, sunkius pokyčius. Padeda suvokti ir skatina kalbėti apie savo jausmus, ieškoti būdų su tais jausmais susitvarkyti.
Prevencijos programos Lietuvoje: Esame saugūs ir Aš žinau
Kita vertus, ar tokį vieną atsakingą galima surasti, juk viskas kaupėsi ne vienus metus. Ir kas šiandien svarbiau - uždrausti degalinėse pardavinėti alkoholį ar priimti įstatymą, kuris gintų vaikus nuo fizinio smurto? Sąrašą būtų galima tęsti, nors kyla ir kitokių klausimų. Koks akistatos su žiaurumu palikimas? - Smurtas žeidžia. Smurtas žeidžia kūną, jausmus ir gali palikti pėdsakus fizinėje, emocinėje sveikatoje. Kartais tie pėdsakai gali likti ir po daugybės metų. Jeigu nėra suteikiama tinkama profesionali pagalba, kad pasekmės būtų sumažintos, smurtas gali sukelti daugybę psichikos sveikatos problemų.
Smurtas dažniausiai yra išmoktas elgesys. Tai reiškia, kad jo turime kažkur išmokti, matyti, kaip jį naudoja kiti. Jei matome, kad suaugę, spręsdami konfliktus, auklėdami mus, kaip vaikus, naudoja jėgą, tai mes galime mokytis, kad jėga galima spręsti sunkumus. Tada gali būti, kad vaikas, nuėjęs į mokyklą, norės paauklėti savo bendraamžį, o užaugęs galvos, kad visai neblogai kartais paauklėti žmoną.
Globalus klausimas: kur kreiptis ir patirtis kaime vs mieste
Jūs sakėte, kad vaikui, patyrusiam smurtą ar mačiusiam, kaip smurtaujama prieš jam artimą žmogų, pavyzdžiui, prieš vieną iš tėvų, reikalinga pagalba. Tai turbūt priklauso nuo patirties, bet taip, psichologinė pagalba labai svarbi. Smurtas palieka tokius randus, kurie nebūtinai yra fiziniai. Kartais sužeidžiamas vaiko vidus, jo siela. Didesniuose miestuose nevyriausybinės organizacijos teikia pagalbą nuo smurto nukentėjusiems vaikams. Man atrodo, čia šioje srityje yra didžiulis vakuumas.
Taip pat skaitykite: pagalba vaikams patyrusiems smurtą
Kiekviena šalies teritorija turi skirtingas galimybes teikti pagalbą. Lietuvoje, pagal Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenis, valgant Lietuvos regionuose smurto atvejų gausa taip pat reikalauja struktūrizuotos prevencijos ir pagalbos tinklo. Tačiau didesnėje dalyje didžiųjų miestų ir regionų kuriami specialūs projektai, kurie padeda vaikams ir paaugliams bei jų tėvams susidoroti su smurto rizika.
„Esame saugūs“: Lietuvos tyrimai ir praktikos patvirtinimas
Lietuvoje nuosekliai įgyvendinama prevencinė programa „Esame saugūs“ - pirmoji šalyje skirta visoms vaikų amžiaus grupėms, įskaitant vaikus turinčius raidos iššūkių. Ji mažina smurtą prieš vaikus, moko atpažinti netinkamą elgesį, paaiškinti, kaip reaguoti ir kur kreiptis pagalbos. Programa grindžiama žiniomis ir prevencinėmis teorijomis, apima 15 pamokų nuo priešmokyklinio amžiaus iki 6 klasės.
Projekto metu teikiama pagalba mokykloms - įrankiai, padedantys mokytojams dirbti prevenciškai prieš smurtą ir seksualinį vaikų išnaudojimą. Programos adaptacija Lietuvos ir Estijos kultūriniuose ir švietimo kontekstuose, išleistos metodinės priemonės, išklausyti specialistai - visa tai užtikrina programos įgyvendinimą praktiškai realiame mokyklos gyvenime.
Vadovaujančios tyrėjos teigia, kad ši programa - vienintelė tokia sisteminga prevencijos schema Lietuvoje, kurią patvirtino nacionalinis švietimo lygmens statusas ir kurią palaiko integruoti į įstaigas. Tyrimai rodo, kad po programos vaikai ir paaugliai jaučiasi saugesni mokykloje, o žinios apie teises, neleistiną smurtinį elgesį ir pagalbos poreikį didėja. Dažnu atveju šios žinios koreliuoja su sumažėjusiu agresyviu elgesiu dviejų mėnesių laikotarpiu.
Be vaikų, programos mokytojai ir specialistai pastebi didesnį pasitikėjimą bendrauti su vaikais sudėtingomis temomis. Apmokyzime dalyvavo daugybė specialistų iš įvairių įstaigų, įstaigose įdiegta nuosekli metodika ir vykdomas integruotas prevencijos procesas. Tyrimai taip pat rodo būtinybę tęsti prevencijos darbą ir užtikrinti, kad programos įgyvendinimas taptų nuolatine praktika visose įstaigose.
Taip pat skaitykite: Programa socialiniams darbuotojams: GIMK
Prevencijos iššūkiai: ar temos turi būti sprendžiamos vietoje?
Smurtas prieš vaikus pasireiškia įvairiomis formomis: fizine, seksualine ir emocine. Jis gali vykti namuose, mokykloje, bendruomenėje ar internete, o smurtautojai gali būti šeimos nariai, tolimesni giminaičiai, mokytojai, kaimynai, nepažįstamieji ar net kiti vaikai. Lietuvos tyrimai rodo, kad dauguma atvejų lieka nepastebėti arba nenuosekliai užfiksuoti, todėl svarbu plėtoti prevencines programas ir teikti pagalbą visiems vaikams, kuriems jos reikia.
- Prevencijos programas turėtų būt integruotos į viso mokyklos gyvenimą, užtikrinant nuoseklų ir sisteminį darbą
- Specialistų, tėvų ir vaikų įsitraukimas yra būtinas siekiant kurti saugią aplinką
- Nuolatinis mokymasis apie smurto požymius ir tinkamas pagalbos kryptis yra esminė dalis
APIE tyrimus: Lietuvos statistika ir prevencijos poveikis
Vilniaus universiteto mokslininkų atliktas tyrimas rodo, kad net 61 proc. paauglių (13-17 metų) nurodė patyrę smurtą, iš jų 51 proc. - per pastaruosius du mėnesius. Daugiausia tarp paauglių dominuoja psichologinis smurtas (38,9%), fizinis smurtas (27,1%) ir seksualinė prievarta internete (26,8%). Daugiau nei pusė paauglių patyrė smurtą daugiau nei vieną kartą. Tačiau tik nedidelė dalis aukų gauna pagalbą ar informuoja atitinkamas institucijas.
Šia prasme vienas iš svarbiausių tikslų - įtraukti didesnį skaičių specialistų į prevencinę programinę veiklą ir užtikrinti, kad vaikai žinotų, kur kreiptis pagalbos, ir kaip apsaugoti save.
Praktinė išvada ir ateities kryptys
Todėl būtina plėtoti ir tobulinti prevencines programas, kurias įgyvendinant būtina užtikrinti jų tvarumą, integruoti į mokyklų kultūrą ir įtraukti savanorius bei profesionalus į kasdienius procesus. Savanoriški didžioji draugai - Big Brothers Big Sisters - rodo, kaip nuolatinė, pastovi parama vaikams praturtina jų gyvenimus. Vaikas ir savanoris susitinka kartą per savaitę, praleidžia ne mažiau kaip dvi valandas, kalba, piešia, eina į pasivaikščiojimus ir sprendžia klausimus kartu, taip formuodami teigiamą elgesio pavyzdį ir paramos tinklą.
Taip pat svarbu skatinti dialogą tarp vaikų, tėvų ir mokyklų apie tai, kaip tinkamai reaguoti į smurtą, ką daryti, jei patrodo įtartinas elgesys, ir kur kreiptis pagalbos. Tik bendromis pastangomis galima kurti saugią, įtraukią ir remiančią aplinką vaikams visoje šalyje.
Taip pat skaitykite: Laisvalaikis vyresnio amžiaus žmonėms Lietuvoje