Lietuvoje kasdien nuo smurto nukenčia vaikai, o didžioji dalis smurtinių situacijų susidaro artimiausioje vaiko aplinkoje, teigia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Siekiant spręsti šią opią problemą, Lietuvoje įgyvendinamos įvairios prevencinės programos, o viena iš jų - „Esame saugūs“. Smurtas prieš vaikus pasireiškia įvairiomis formomis: fizine, seksualine ir emocine. Jis gali vykti namuose, mokykloje, bendruomenėje ar internete, o smurtautojai gali būti šeimos nariai, tolimesni giminaičiai, mokytojai, kaimynai, nepažįstamieji ar net kiti vaikai.
Vilniaus universiteto mokslininkų atlikto tyrimo duomenimis, net 61 proc. 13-17 metų paauglių nurodė patyrę kurios nors rūšies smurtą, iš jų pusė (51 proc.) smurtą patyrė per pastaruosius du mėnesius. Taigi beveik trečdalis paauglių šiuo metu patiria smurtą. Tarp smurto rūšių vyrauja psichologinis smurtas (38,9 proc.), fizinis smurtas (27,1 proc.) ir seksualinė prievarta internete (26,8 proc.). Daugiau nei pusė (54,5 proc.) paauglių bent vienos rūšies smurtą patyrė daugiau nei vieną kartą. Gauti tyrimo duomenys leidžia manyti, kad tik apie nedidelę dalį smurtą patyrusių vaikų yra sužinoma ar pranešama. „Smurto atvejų yra daugiau, negu pranešama tarnyboms.“
Programos „Esame saugūs“ tikslas - mažinti smurto prieš vaikus pasireiškimą, mokyti atpažinti netinkamą elgesį, paaiškinti, kaip reaguoti ir kur kreiptis pagalbos. „Šia programa, kurios efektyvumą mes tikrinome, siekiama suteikti žinių tiek tėvams, tiek vaikams apie tai, kas yra ir kas nėra smurtas. Dažnai smurtas kyla ne iš noro kam nors sąmoningai pakenkti, bet kaip būdas įtvirtinti savo poziciją, parodyti savo galią ar kaip auklėjimo metodas.“
Kaip veikia programa „Esame saugūs“
Lietuvoje programa vykdoma 79 įstaigose; joje jau dalyvavo beveik 3000 vaikų, paauglių ir jų tėvų ar globėjų. Programą įgyvendina psichologai, socialiniai darbuotojai, pedagogai ir auklėtojai, baigę Paramos vaikams centro mokymus. Tyrimo metodologija rodo, kad užsiėmimai pritaikyti skirtingoms amžiaus grupėms: nuo ikimokyklinukų iki paauglių su poreikiais. Pirmiausia įstaigoje vyksta programos pristatymas bendruomenei, paskaitos tėvams, o vaikams - užsiėmimai per žaidimus ir praktines užduotis. Paaiškinama, kaip atpažinti smurtą, kokių veiksmų imtis ir kur kreiptis pagalbos.
Pasak tyrėjų, mažesniems vaikams buvo rodomi paveikslėliai su situacijomis, o klausiama, ką jie mato ir kaip jaučiasi. Pradinukams ir paaugliams pateikiamos užduotys, kurios įtraukia žaidimus ir praktines veiklas, siekiant suprasti teisę nebūti skriaudžiamam ir vengti neleistino smurto elgesio. Tyrimai parodė, kad po programos žinios apie kūno saugumą ir smurtą įgijo daugiau aiškumo, o paaugliai geriau suvokė jausmų svarbą atpažinti smurtą. „Kuo anksčiau šį ciklą sustabdysime, tuo mažiau smurto matysime mūsų visuomenėje ateityje“, - teigia tyrimo vadovė doc. I. Truskauskaitė.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo su grupėmis asociacija
Programos įgyvendinimo etapas ir tvarumas
Baigę mokymus specialistai organizuoja praktinius užsiėmimus vaikams ir paskaitas tėvams bei bendruomenei. Užsiėmimai vaikams ir paaugliams vedami remiantis programos metodine medžiaga, pritaikyta jų amžiui. Mokymų metu suteikiama visa reikalinga metodinė medžiaga: įgyvendinimo vadovas, pristatymo skaidrės ir priemonės užsiėmimams. Dalyviai gali dalyvauti supervizijose, kur aptariami iššūkiai ir teikiamos rekomendacijos. Programos pripažinimas nacionaliniu lygiu užtikrina jos tvarumą - rekomenduojama įgyvendinti tik Nacionalinės švietimo agentūros patvirtintas programas.
Mokyklos aktyviai įsitraukė į programą, džiaugiasi rezultatais ir teigia, kad mokymai padeda specialistams įveikti baimę kalbėti su vaikais sudėtingomis temomis. „Iš pradžių atrodo, kad bus sunku, bet vaikai noriai bendrauja ir kalbasi“, - teigia dr. I. Daniūnaitė. Be to, programa sukuria aiškią kryptį visoms įstaigoms: ji integruojama į mokyklos veiklą, kultūrą ir tampa jos dalimi.
Prevencijos poveikis ir šalies kontekstas
Nacionalinės programos tikslas - ugdyti visuomenės nepakantumą smurtui prieš vaikus ir užtikrinti kompleksines pagalbos paslaugas nukentėjusiems vaikams ir jų šeimoms. Programos tęstinumas siejamas su žmonių sąmoningumo didinimu, informacijos teikimu apie smurtinio elgesio pasekmes ir galimybes jo išvengti, teikiama pagalba - socialinės, psichologinės, teisinės paslaugos. 2008-2010 metais programa numatė skirti 25,7 mln. litų, o visos programos vykdymo laikotarpiui - 6,6 mln. litų priemones. Prognozuojama, kad per šį laikotarpį bus suteikta nemokama kompleksinė pagalba apie 1500 vaikų ir jų šeimų, o smurto prieš vaikus atvejų dalis sumažės.
Lietuvoje smurto prieš vaikus prevencijos ir pagalbos vaikams programa formuoja įpročius ir sistemą, kuri apima ne tik išaiškinimą, bet ir aktyvią pagalbą: teikiamos paslaugos, kurias galima pasiekti per Specializuotus kompleksinius pagalbos centrus, krizių centrus ir kitas institucijas. Pavyzdžiui, Vilniuje, Žemaitijos regionuose bei kituose miestuose vyksta tarpinstitucinis bendradarbiavimas ir projektai, kurių tikslas - suteikti kompleksinę pagalbą vaikams, nukentėjusiems nuo smurto ir jų šeimoms.
Praktiniai aspektai: kaip gauti pagalbą
- Jei kyla grėsmė - skambinkite 112 arba siunčiate trumpą žinutę su adresu ir įvykio aprašymu.
- Kiekviename rajone veikia Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai, teikiantys socialinę, psichologinę, teisinę ir medicininę pagalbą.
- Jei vaikas patiria smurtą, gali būti teikiama savalaikė pagalba ir priemonės, skirtos apsaugoti jo saugumą ir gerovę.
Taip pat skaitykite: Pagalba vaikams Lietuvoje
Taip pat skaitykite: sužinokite daugiau apie Nacionalinės sanatorijų ir reabilitacijos įstaigų asociaciją
tags: #nacionaline #smurto #pries #vaikus #prevencijos #ir