Socialiniai įgūdžiai - tai esminis elementas, padedantis individui sėkmingai integruotis į visuomenę, kurti harmoningus santykius ir pasiekti asmeninės gerovės. Šiame straipsnyje aptarsime socialinių įgūdžių apibrėžimą, jų formavimosi sąlygas, ugdymo svarbą bei įvairių socializacijos agentų vaidmenį šiame procese.
Kas yra socialiniai įgūdžiai ir kaip jie formuojasi
Apibrėžiant socialinius įgūdžius pažymėtina, kad tai socialinio elgesio forma, verbalinio ir neverbalinio elgesio seka, kuria siekiama geresnių tarpusavio santykių ir veiksmingesnės sąveikos. Socialiniai įgūdžiai yra įprastas, tiesiog automatiškas gebėjimas prisitaikyti ir adekvačiai elgtis.
Socialiniai įgūdžiai moksliniuose tyrimuose grupuojami į esminius socialinius įgūdžius, stiprinančius sveikatą ir gerovę (pvz., sprendimų priėmimas, kūrybiškas mąstymas, efektyvus bendravimas), ir situacinius socialinius įgūdžius (pvz., pasipriešinimas bendraamžių spaudimui). Socialinius įgūdžius išsiugdęs individas geba prisitaikyti prie nuolat kintančios socialinės aplinkos, pasirinkti sveiką gyvenimo būdą, kūrybiškai bendrauti ir veiksmingai spręsti konfliktus, bendradarbiaujant siekti bendrų visuomeninių tikslų.
Socialiniai įgūdžiai yra įgyjami stebint, modeliuojant ir pamėgdžiojant matomą elgesį i sulaukiant atgalinio ryšio apie savo elgesį bei jo pasekmes. Todėl, perimant socialines normas ir įgūdžius, vaikui bei paaugliui svarbu bendrauti su suaugusiuoju - bendraudamas jis stengiasi mėgdžioti suaugusįjį, perima jo elgesio modelius ir pripažįsta autoritetą.
Reagavimo į elgesį būdai
Knygoje „Socialinių įgūdžių vadovas“ (2009) išskiriami tokie reagavimo į elgesį būdai: Pasyvus elgesys (pvz., bailumas, izoliacija, drovumas ir pan.). Toks elgesys gali būti nulemtas per žemo savęs vertinimo, labai didelio savęs smerkimo, įvairių psichosomatinių ligų ir kitų veiksnių. Agresyvus elgesys (pvz., fizinė ir verbalinė agresija, priešiškumas, nebendravimas, įžūlus elgesys ir kt.). Toks elgesys rodo nesugebėjimą tinkamai elgtis i turi pasekmių tolesniame gyvenime. Socialinis elgesys - tai elgesys, kuris atitinka socialines normas ir užtikrina galimybių įtvirtinti save panaudojimą.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Ugdymas kaip socialinių įgūdžių formavimas
Tinkamų socialinių įgūdžių formavimas - vienas efektyviausių būdų gerinti vaikų prisitaikymą bendruomenėje, užkirsti kelią konfliktams bei smurtui. Aprašomas struktūrinis socialaus elgesio mokymo planas, pateikiami efektyvūs mokymosi principai ir būdai.
Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie socialinį emocinį ugdymą ir teigiamą jo įtaką vaikų psichikos sveikatai. Socialinės emocinės kompetencijos - tai gebėjimai dirbti kartu su kitais, produktyviai mokytis, atlikti svarbiausius vaidmenis šeimoje, bendruomenėje, darbo vietoje.
Emocinio intelekto sąvoka apima gebėjimą jausti, suprasti kitų žmonių jausmus, valdyti nuotaiką bei kontroliuoti impulsus, susidoroti su frustracija bei kasdienio gyvenimo reikalavimais. Tyrimai rodo, kad emocinis intelektas - socialiniai ir emociniai įgūdžiai - daug svarbesnis vaiko sėkmei už kognityvinį intelektą, matuojamą IQ. Emocinį vaiko intelektą galima ugdyti visuose jo amžiaus tarpsniuose.
Socializacija: šeima, mokykla ir bendraamžiai
D. Goleman (2003) teigimu, šeima yra mūsų pirmoji emocinio gyvenimo mokykla: bendraudami su artimiausiais žmonėmis, mes mokomės suvokti savo pačių jausmus, į juos reaguoti, numatyti, kaip į juos gali reaguoti kiti, taip pat suprasti ir išreikšti savo viltis ir baimes. Iš visų emocinio intelekto įgūdžių gebėjimas sutarti su kitais labiausiai prisideda prie sėkmės ir pasitenkinimo gyvenimu jausmo.
Socializacijos procesas prasideda nuo vaiko įgimto temperamento sąveikos su suaugusiojo reakcija į jį ir pasireiškia dar kūdikystės laikotarpiu (kūdikis bendrauja šypsniu, žvilgsniu). Ikimokyklinio amžiaus vaikai socialinių įgūdžių įgyja ne tiek iš suaugusiųjų, kiek iš sąveikos su kitais vaikais.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
Vaikystėje patirtas atstūmimas - vienas iš rizikos faktorių, kad paauglystėje vaikas gali prasčiau mokytis, turėti emocinių problemų, nusikalsti. Prasti socialiniai įgūdžiai ypač išryškėja, kada vaikai bando susidraugauti. Tokie vaikai nori dalyvauti kitų veikloje, bet pasirenka klaidingą taktiką. Populiarūs vaikai prie nepažįstamų bendraamžių linkę artėti palaipsniui, kontaktas paprastai pradedamas žodžiu (klausiant, komentuojant).
Šeimyniniai pokalbiai - vienas iš pagrindinių būdų mokyti vaikus socialinio komunikavimo. Kuo anksčiau vaikas girdi, kad šeimoje pagarbiai, mandagiai bendraujama (išklausoma, domimasi kitu, paisoma nuomonės, dalyvaujama pokalbyje), atspindimi kito jausmai, kreipiamas dėmesys į visus, tuo anksčiau tą pradeda taikyti komunikuodamas su bendraamžiais.
Socialinių įgūdžių ugdymas autistiškiems vaikams ir vaikams iš socialinės rizikos šeimų
Daugumai vaikų socialiniai įgūdžiai, tokie kaip savo eilės laukimas ar pokalbio palaikymas, įgyjami lengvai ir greitai. Tačiau autistiškiems vaikams šis procesas yra gerokai sunkesnis. Tipinis socialinių įgūdžių raidos nepakankamumas pasireiškia sunkumais užmezgant pokalbį, reaguojant į kitų norą kalbėtis, palaikant akių kontaktą, interpretuojant neverbalinius signalus ir suvokiant kitų žmonių perspektyvas.
Dauguma autistiškų vaikų tėvų nori, kad jų vaikai būtų laimingi ir turėtų draugų. Jie žino, kad jų vaikai turi daug gerų savybių, kurios galėtų patikti kitiems, tačiau žemas socializacijos lygis dažnai trukdo jiems kurti reikšmingus socialinius santykius. Dažnai šios nesėkmės priežastis - neefektyvios programos ir nepakankamas resursų kiekis, skirtas socialinių įgūdžių mokymui.
Socialinės rizikos šeimos - tai šeimos, kuriose dėl neigiamo elgesio neužtikrinamas vaikų saugumas ir vystymasis, o vaikai negali tinkamai reikšti savo jausmų ir poreikių. Vaikai, augantys tokiose šeimose, dažnai susiduria su šiltais emociniais santykiais trūkumu, paskatinimų stoka arba neteisingais paskatinimais, per griežtomis bausmėmis bei prieštaringais reikalavimais.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Įrodymais pagrįsti socialinių įgūdžių lavinimo metodai
Renkantis ar kuriant socialinių įgūdžių programas, rekomenduojama remtis moksliniais įrodymais pagrįstomis teorijomis. Nors idealu būtų grįsti socialinių įgūdžių programas moksliniais tyrimais, šioje srityje tyrimai dar tik pradedami. Daugumai socialinių įgūdžių ugdymo programų trūksta griežto mokslinio įvertinimo. Vis dėlto, svarbu remtis ekspertų atliktais tyrimais ir apžvalgomis.
Apžvelgiant socialinių įgūdžių mokymo programas, sukurtas autizmo spektro sutrikimą turintiems asmenims, vienas metodas, kuris atitinka griežtus įrodymais pagrįstos praktikos (EPP) kriterijus, yra videomodelingas. Tyrimai rodo, kad videomodelingas yra veiksmingas tobulinant įvairius įgūdžius, tokius kaip žaidimas, bendravimas, pokalbio užmezgimas ir įsijautimas į kitą žmogų.
Kiti daug žadantys metodai: socialinės istorijos, socialinių įgūdžių grupės, kognityvinė elgesio terapija (KET), savistabos mokymas, veikla pagrįstos programos, bendraamžių tarpininkavimas ir tėvų mokymai. Socialinės istorijos yra trumpos istorijos, apibūdinančios konkrečias socialines situacijas, elgesio lūkesčius ir teigiamą poveikį, jei elgiamasi tinkamai. Socialinių įgūdžių grupės - tai užsiėmimai nedidelėms autizmo spektro sutrikimą turinčių asmenų grupėms, kuriuose socialinis elgesys ir įgūdžiai yra išskaidomi į atskirus komponentus ir mokomi žingsnis po žingsnio, taikant Taikomosios elgesio analizės (ABA) principus.
Kognityvinė elgesio terapija (KET) - šios terapijos tikslas - plėsti žmogaus supratimą apie socialinį pasaulį ir padėti suprasti mintis bei jausmus, slypinčius už netinkamo elgesio. Tyrimai rodo, kad KET gali būti naudinga gerinant įsijautimo, emocijų valdymo ir socialinių problemų sprendimo įgūdžius.
Palaipsnis socialinių įgūdžių mokymo modelis
Prieš pradedant mokyti socialinių įgūdžių, būtina detaliai įvertinti esamą jų lygį. Įvertinus, svarbu atpažinti skirtumą tarp sunkumų, patiriamų įgyjant įgūdžius, ir sunkumų, patiriamų juos taikant. Remiantis šia informacija, pasirenkami intervencijos metodai.
Pirmas žingsnis bet kurioje socialinių įgūdžių mokymo programoje turi būti pilnas esamo vaiko socialinės sąveikos lygio vertinimas. Šio vertinimo tikslas - atsakyti į klausimą, kas trukdo vaikui megzti ir palaikyti socialinius santykius. Vertinimas turi detaliai parodyti tiek stipriąsias, tiek ir silpnąsias vaiko buvimo bendruomenėje puses.
Vertinimas turi būti sudarytas iš stebėjimo (natūralioje ir struktūruotoje aplinkoje), interviu (su tėvais, mokytojais, vaikais ir pačiu vaiku) ir standartinių vertinimo įrankių (įgūdžių, elgesio ir socialinių įgūdžių vertinimo testai).
Praktinės programos ir priemonės
Programos ir metodikos, tokios kaip „Gyvenimo įgūdžių ugdymo programa“, „Kimochis“, LIONS QUEST, „Antras žingsnis“, „Zipio draugai“ ir „Obuolio draugai“, yra pritaikytos įvairiems amžiaus tarpsniams ir konkrečioms užduotims spręsti. „Kimochis” - tai paprasta ir efektyvi ugdymo programa, kur smagios, įtraukiančios ir inovatyvios veiklos, padeda vaikams įgyti pasitikėjimo savimi ir išmokti spręsti sudėtingas socialines-emocines situacijas.
„Gyvenimo įgūdžių ugdymo programa“ ikimokyklinukams parengti pratimai, ugdantys įvairius gebėjimus, atitinkančius šio amžiaus tarpsnio vaikų gyvenimo ypatumus. Pratimai suskirstyti pagal vystymosi sritis: savimonė, priklausymas grupei, poreikiai, teisės ir atsakomybė, kasdienės situacijos ir rizikos situacijos. Pratimų trukmė nuo 10 iki 20 min. Metodinės rekomendacijos „Saugus elgesys“ leidžia ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogams geriau suvokti vaiko saugumo ugdymo turinio sampratą, prioritetus, siekius, veiksnius ir atnaujinti naudojamus ugdymo būdus.
Technologijų panaudojimas socialinių įgūdžių lavinimui
Autistiški vaikai domisi ir yra imlūs technologijoms, todėl jiems lengviau mokytis naudojantis planšetiniais kompiuteriais ir kitomis išmaniosiomis priemonėmis. Technologijos gali padėti vaikams, kuriems sudėtinga kalbėti arba kurie visai nekalba, komunikuoti su kitais. Technologijos taip pat gali padėti nuraminti vaiką, išlaikyti jo dėmesį bei suprasti emocijas.
Iniciatyvos kuriant lietuviškas programėles autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams vis daugėja. Logopedai sėkmingai naudoja kompiuterinius žaidimus kalbos lavinimui, o VU Santariškių klinikų Vaiko raidos centro iniciatyva buvo sukurta lietuviška alternatyviosios komunikacijos mobilioji aplikacija.
Praktiniai patarimai tėvams ir pedagogams
Štai keletas praktinių patarimų, kurie gali padėti lavinti vaiko bendravimo įgūdžius: Bendraukite su savo vaiku. Skatinkite savo vaiką įsijungti į pokalbį tiek, kiek įmanoma. Klausykite ir atliepkite. Bandykite modeliuoti vieną iš svarbiausių pokalbio įgūdžių - klausytis ir atliepti, apibendrinti, interpretuoti kito žodžius. Praktikuokite pokalbius su vaiku. Kalbėkitės apie situacijas, dėl kurių jūsų vaikas labiausiai jaudinasi. Pasipraktikuokite kartu su vaiku, ką jis galėtų sakyti, suvaidinkite skirtingus asmenis, scenarijus, pokalbių temas. Aptarkite kūno kalbą. Kartais vaikams svarbu suprasti ir neverbalinės kalbos ženklus. Parodykite ir pakalbėkite su vaiku apie kūno kalbą.
Teiraukitės savo vaiko nuomonės aktualiomis temomis. Tai padeda vaikui jaustis svarbiu bei reikšmingu ir ugdyti savo teigiamą pasitikėjimą savimi, taip pat praktikuoti bendravimą su kitais, savo nuomonės išreiškimą bei kito išklausymą. Rašyti dienoraštį ar vesti kiekvienos dienos žurnalą. Šis procesas padėtų vaikui lengviau formuoti savo mintis, išreikšti jausmus.
Patarimai tėvams, auginantiems autistiškus vaikus: Mokykitės apie autizmą: Gilinkitės į savo vaiko elgesį, supraskite, kas jį erzina, džiugina, liūdina. Kreipkitės pagalbos į kitus: Nebijokite prašyti pagalbos iš specialistų ir kitų tėvų, auginančių autistiškus vaikus. Būkite nuoseklūs ir laikykitės rutinos: Autizmo spektro sutrikimą turintys vaikai geriausiai jaučiasi, kai žino, ko tikėtis. Raskite būdų kurti ryšį su vaiku be žodžių: Stebėkite vaiko elgesį ir stenkitės suprasti, kaip jis komunikuoja kūno kalba. Nepamiškite skirti laiko žaidimams: Vaikas, turintis autizmo spektro sutrikimą, vis tiek yra vaikas ir nori žaisti.
Programos turinys, kompetencijos ir vertinimas
Programa siekiama padėti vaikams, paaugliams ir jaunimui pasirengti gyvenimui, suteikti mokiniams galimybę įgyti žinių, nuosekliai ugdyti vertybes, nuostatas, elgesį, kuris padės laiku atpažinti įvairius gyvenime kylančius iššūkius ir juos įveikti savarankiškai arba ieškant, suteikiant pagalbą ir pasiruošti visaverčiam gyvenimui.
Programoje išskirtos keturios pasiekimų sritys: Savęs pažinimas, kėlimas ir siekimas asmeninių tobulėjimo tikslų; Tarpusavio santykių kūrimas ir mokymasis bendradarbiauti; Atsakingas elgesys ir pasekmių įvertinimas; Asmens, bendruomenės gerovės kūrimas, sveikatos stiprinimas ir saugojimas. Šios pasiekimų sritys yra bendros visoms klasėms nuo pirmos iki dešimtos, kiekvienam koncentrui numatyti konkretūs kiekvienos srities pasiekimai, suformuluoti atsižvelgiant į vaiko raidos ypatumus ir įgytą patirtį.
Mokinių mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimas yra socialinių įgūdžių ugdymo(si) proceso dalis ir turi derėti su mokiniui keliamais ugdymo tikslais ir ugdymo proceso organizavimu, padėti veiksmingai organizuoti ugdymą ir švietimo pagalbą. Ugdymo(si) procese ypač svarbus mokytojo ir mokinio tarpusavio ryšiais grįstas, mokymąsi palaikantis formuojamasis vertinimas.
Programos pritaikymas įvairiems poreikiams
Pa(si)renkamas ugdymo turinys įgyvendinamas per numatytą bendruosiuose ugdymo planuose pamokų skaičių, skirtą asmens specialiesiems ugdymosi poreikiams tenkinti, atsižvelgiant į mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius, galias, gebėjimus ir tolesnius ketinimus, siekiant padėti mokiniui ugdytis gyvenimui būtinas bendrąsias kompetencijas, gyvenimo įgūdžius ir kompetencijas, reikalingas profesinei veiklai.
Laisvai pa(si)renkamą ugdymo turinį sudaro mokyklos rengiami ir siūlomi moduliai, veiklos, kuriuos gali sudaryti: praktiniai įvairių dalykų / veiklų moduliai, profesinis informavimas, profesinis veiklinimas ar profesinis konsultavimas, socialinių kompetencijų ugdymas, veiklos skirtos įgyti gyvenime būtinus praktinius gebėjimus ir problemų sprendimo įgūdžius.
| Metodas | Taikymas | Pastabos |
|---|---|---|
| Videomodelingas | Bendravimo, žaidimo, pokalbio įgūdžiai | Atitinka EPP kriterijus |
| Socialinės istorijos | Konkrečios socialinės situacijos | Reikia individualaus stebėjimo |
| Socialinių įgūdžių grupės | Grupinė praktika, ABA principai | Gali būti veiksminga su EPP atitinkančiomis technikomis |
| KET | Emocijų valdymas, įsijautimas | Naudinga paaugliams ir suaugusiems |
| Tėvų mokymai | Namų palaikymas ir nuoseklumas | Žymiai mažina elgesio problemas |
Darbo su socialinės rizikos šeimų vaikais principai
Individualus požiūris: Kiekvienas vaikas yra unikalus, todėl būtina atsižvelgti į jo individualius poreikius ir patirtį. Pasitikėjimo kūrimas: Vaikai, patyrę neigiamų išgyvenimų, gali nepasitikėti suaugusiaisiais, todėl svarbu kurti saugią ir pasitikėjimu grįstą aplinką. Emocinis palaikymas: Vaikams reikia padėti išreikšti savo jausmus ir išmokti su jais tvarkytis. Socialinių įgūdžių ugdymas: Vaikams reikia padėti išmokti bendrauti, bendradarbiauti ir spręsti konfliktus. Bendradarbiavimas: Svarbu bendradarbiauti su vaiko šeima, mokykla ir kitomis institucijomis, siekiant užtikrinti kompleksinę pagalbą.
Programos ir projektai praktikoje
Vaikų dienos centrai (VDC) yra viena iš svarbiausių pagalbos socialinės rizikos šeimų vaikams formų. VDC teikia vaikams saugią ir stimuliuojančią aplinką, kurioje jie gali gauti maitinimą, priežiūrą, ugdymą ir socialinę pagalbą. Tyrimai rodo, kad VDC daug dėmesio skiria socialiniams įgūdžiams ugdyti dailine veikla, nes ji patenkina pažinimo, lavinimosi, saviraiškos ir išradingumo poreikius.
VšĮ „Humana People to People“ projektai apima sveikos mitybos bei kulinarinių gebėjimų ugdymą, lietuviškų kulinarinių tradicijų ugdymo stovyklas ir kitas iniciatyvas, padedančias vaikams iš socialinės rizikos šeimų įgyti praktinių įgūdžių ir didinti psichologinę brandą.
Pedagogų ir tėvų vaidmuo
Pedagogų ir tėvų socialinio emocinio intelekto ugdymui didinant jų socialines emocines kompetencijas reikalinga sisteminė pagalba ir parama. Pačios geriausios socialinio emocinio ugdymo programos vaikams gali būti neefektyvios vien todėl, kad pedagogo asmenybės elgesys ir asmenininės vertybės kontrastuos su programos nuostatomis, jei kalbėdamas apie empatiją, jis pats jos nejaus, jei mokydamas vaikaus pagarbos jiems nerodys savo elgesiu.
Lam C. (2014) nurodo gero mokytojo bruožus, kurie, savo ruožtu, lemia mokytojo socialines emocines kompetencijas: patinka mokyti, nulemia pokyčius, skleidžia pozityvią energiją, geba megzti ir palaikyti asmeninius ryšius, dirba su šimtaprocentiniu atsidavimu, geba organizuotai dirbti, neturi išankstinio nusistatymo, kelia reikalavimus, ieško įkvėpimo ir nevengia pokyčių, reflektuoja savo darbą.
Amžiaus tarpsnių ypatumai ir metodai emociniam intelektui ugdyti
Socialinių įgūdžių ugdymo kryptis yra pritaikyta pagal vaiko amžių ir raidą: nuo 0 iki 2 metų amžiaus vaikams padedama lavinti pradinius bendravimo įgūdžius ir sukurti saugius santykius su globėjais, kas formuoja pasitikėjimą savimi ir pasauliu. Ikimokyklinio amžiaus vaikams (3-5 metai) darželis orientuojasi į bendradarbiavimo, dalinimosi, empatijos bei savarankiškumo įgūdžių ugdymą, skatindamas draugišką sąveiką, emocinį jautrumą ir nepriklausomybę.
Metodai emociniam intelektui ugdyti: žaidybinės veiklos ir vaidmenų žaidimai, emocijų kortelės, kasdienės diskusijos apie emocijas, knygų apie emocijas skaitymas, „Ramiosios zonos“. Konfliktų sprendimo įgūdžių ugdymas: auklėtojos moko vaikus naudoti „AŠ kalbą“, abi nesutariančios pusės raginamos pasidalinti savo požiūriais į situaciją ir kartu ieškoti kompromisų, pedagogai skatina aktyvų klausymą.
Programos įgyvendinimo gairės
Nuosekliai dėstomas programos turinys skatins pažinti save ir kitus, išmokti naudotis įrankiais, kurie padės plėtoti savo asmenines galias, siekti ir pasiekti asmeninius, akademinius tikslus veikiant privačiame ir bendruomeniniame gyvenime. Programoje pasiekimai aprašomi keturiais pasiekimų lygiais: slenkstinis (1), patenkinamas (2), pagrindinis (3) ir aukštesnysis (4). Kiekvienas pasiekimo lygio požymis nurodo mokinio pasiektus rezultatus.
Įgyvendinant Programą ugdomos tokios kompetencijos: pažinimo, kūrybiškumo, komunikavimo, skaitmeninė, pilietiškumo, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencijos.
Santrauka
Socialinių įgūdžių ugdymas yra itin svarbus tiek autistiškiems vaikams, tiek vaikams iš socialinės rizikos šeimų. Įvairūs metodai, tokie kaip videomodelingas, socialinės istorijos, kognityvinė elgesio terapija ir tėvų mokymai, gali būti veiksmingi, tačiau svarbu remtis moksliniais įrodymais ir atsižvelgti į individualius vaiko poreikius. Ankstyvas socialinių įgūdžių lavinimas vaikystėje yra nepaprastai svarbus, nes jis ne tik gerina vaiko emocinę gerovę ir mokymosi rezultatus, bet ir padeda jiems geriau integruotis į visuomenę, mažesnę elgesio problemų riziką ir išugdytą savivertę ateityje.
tags: #socialiniu #igudziu #instrukcijos