Tikriausiai kiekvienam darbuotojui teko girdėti, jog atleidimo atveju jiems priklauso išeitinė išmoka. Atleidimas darbdavio iniciatyva, kai darbuotojai atleidžiami be jų kaltės, taip pat turi finansinių pasekmių, viena jų - teisė į išeitinę kompensaciją. Išeitinė išmoka darbuotojui suteikia tam tikrą finansinę apsaugą, nes netekus darbo prarastos pajamos yra (bent dalinai) kompensuojamos darbdavio. Ji tampa svarbiu užnugariu, kai pajamų šaltinis nutrūksta.
Kas Yra Išeitinė Išmoka?
Išeitinė išmoka yra piniginė kompensacija, kurią darbdavys išmoka darbuotojui nutraukdamas darbo sutartį ne dėl darbuotojo kaltės.
Atleidimas darbdavio iniciatyva, kai darbuotojai atleidžiami be jų kaltės, taip pat turi finansinių pasekmių, viena jų - teisė į išeitinę kompensaciją.
Darbuotojui turi būti išmokėta išeitinė išmoka, kai jis atleidžiamas dėl darbdavio ekonominių sprendimų ar organizacinės restruktūrizacijos. Tai gali įvykti dėl darbdavio veiklos reorganizavimo, sumažėjusių poreikių ar kitų svarbių priežasčių, kurių darbuotojas negali kontroliuoti. Ši išmoka apsaugo darbuotoją, suteikia laiko prisitaikyti prie naujų aplinkybių ir ieškoti kito pajamų šaltinio.
Kada Mokama Išeitinė Išmoka Lietuvoje?
Išeitinė išmoka mokama atleidimo dieną, kai darbo sutartis nutraukiama ne dėl darbuotojo kaltės:
Taip pat skaitykite: Kaip veikia išeitinė išmoka?
- šaukiant į karo tarnybą, darbuotojui mirus ir pan.
- darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės (DK 57),
- darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių (DK 56).
Kada Išeitinė Išmoka Nepriklauso?
Svarbu suprasti, kad ne kiekvienas darbuotojas turi teisę į išeitinę išmoką. Ji nepriklauso, kai:
- Darbo sutartis yra terminuota ir baigiasi nustatytu laiku.
- Darbuotojas nusprendžia išeiti savo noru be pateisinamos priežasties.
- Darbo santykiai nutraukiami bendru sutarimu.
- Darbuotojas atleidžiamas dėl netinkamo elgesio, neatsakingo pareigų vykdymo ar kitų rimtų pažeidimų.
Kaip Skaičiuojama Išeitinė Išmoka?
Išeitinės kompensacijos dydis apskaičiuojamas remiantis darbuotojo darbo užmokesčiu, kuris buvo gautas per paskutinius tris mėnesius iki atleidimo. Šis trijų mėnesių laikotarpis padeda įvertinti vidutinį darbo užmokestį, pagal kurį ir apskaičiuojama išeitinės išmokos suma.
Darbo kodeksas numato papildomas sąlygas, kurios turi būti įvykdytos, kad būtų galima taikyti darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. Viena iš jų - pareiga iš anksto informuoti darbuotoją apie atleidimą. Pranešimo terminas turi būti ne trumpesnis kaip vienas mėnuo, o jei darbuotojas įmonėje dirbo trumpiau nei metus - ne trumpesnis kaip dvi savaitės.
Jeigu darbdavys apie atleidimą nepraneša laiku ir informuoja tik prieš 3 darbo dienas ar dar trumpesnį laiką, taikomas kitas Darbo kodekso pagrindas - darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia. Tokiu atveju darbuotojui išmokama gerokai didesnė kompensacija - net šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio išmoka.
Papildomos išmokos už stažą
Papildomos išmokos taip pat priklauso darbuotojams, turintiems ilgesnį stažą toje pačioje įmonėje:
Taip pat skaitykite: Kaip gauti išeitinę išmoką už stažą?
- Dirbusiems 5-10 metų skiriama papildoma vieno VDU dydžio išmoka.
- Dirbusiems 10-20 metų - dviejų VDU dydžio išmoka.
- Dirbusiems ilgiau nei 20 metų - trijų VDU dydžio išmoka.
Tuo tarpu ilgesnį laiką išdirbusiems darbuotojams priklauso didesnės išmokos, kurios apskaičiuojamos remiantis darbo stažu. Jo vidutinio darbo užmokesčio dydis yra svarbiausias veiksnys nustatant išeitinės išmokos sumą pagal Lietuvos darbo kodeksą.
Taip pat verta paminėti, kad yra numatyta, Lietuvos įstatymų reglamentuota, išeitinė išmoka. Dažnai išmokos dydis yra palankesnis darbuotojui, nes priklauso nuo vidinių įmonės reglamentų, ypač jeigu įmonė yra tarptautinė, jos išmokos dydis gali būti numatytas tos šalies įstatymų.
Kodėl jūs dar silpnas po ligos ir kaip tai ištaisyti
Ilgalaikio Darbo Išmoka
Ilgalaikio darbo išmokos yra skirtos darbuotojams, kurie nepertraukiamai dirbo daugiau nei penkerius metus ir jos dydis priklauso nuo darbo stažo. D. U. Darbuotojams, kurie įmonėje dirbo penkerius metus ar ilgiau, gali būti skiriama papildoma ilgalaikio darbo išmoka iš specialaus fondo.
Išeitinės Išmokos, Kaip Atleidimo Iš Darbo, Teisinis Pagrindas
Išeitinės išmokos Lietuvoje yra griežtai reglamentuotos Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kuris nustato šios išmokos skyrimo tvarką, dydį ir mokėjimo laikotarpį. Šios taisyklės apsaugo darbuotojus nuo galimo diskriminavimo ar neteisybės atleidimo metu. Darbo kodeksas nurodo, kad ši išmoka yra svarbi kompensacija, padedanti darbuotojui prisitaikyti prie naujų sąlygų, kai darbo netenkama ne dėl jo kaltės.
Darbo Ginčai Dėl Išeitinių Išmokų
Kai darbuotojas su darbdaviu nesutaria kokiu nors klausimu, kylančiu iš darbo teisinių santykių, tarp jų kyla darbo ginčas, kuris gali būti nagrinėjamas darbo ginčų komisijoje arba teisme. Darbo ginčų komisijos per metus išnagrinėja apie 7 - 8 tūkstančius darbo ginčų. Didžioji jų dalis (2023 metais - apie 74 %) kyla dėl darbo užmokesčio ir su juo susijusių išmokų.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Statistika rodo, kad dažniausiai ginčijamas atleidimo iš darbo pagrindas yra Lietuvos Respublikos darbo kodekso (Darbo kodeksas) 58 straipsnis, t. y. Iš 2023 metais darbo ginčų komisijoms pateiktų reikalavimų dėl atleidimo iš darbo teisėtumo kiek daugiau negu ketvirtadalis buvo būtent dėl šio atleidimo pagrindo. Tai yra natūralu, nes atleidimas pagal Darbo kodekso 58 straipsnį dažnai būna netikėtas (be įspėjimo). Taip pat šiuo atveju darbuotojui nemokamos jokios išeitinės išmokos, o ir pats atleidimo pagrindas sukelia tam tikrus neigiamus teisinius, socialinius bei ekonominius padarinius (suprastėja darbuotojo reputacija, vertinimas darbo rinkoje, jis staiga netenka stabilių pajamų, turi ribotas galimybes gauti bedarbio išmoką ir t. Tačiau nemažai yra ir tokių atvejų, kai darbuotojai ginčija atleidimą iš darbo ir tais pagrindais, kurie nėra savaime diskredituojantys.
Ginčijant atleidimo iš darbo teisėtumą paprastai tiek darbuotojai, tiek darbdaviai įvertina, kad patirs tam tikras bylinėjimosi išlaidas.
Darbo ginčų komisijai ar teismui pripažinus, kad darbuotojo atleidimas iš darbo buvo neteisėtas, sprendimu nukeliama atleidimo data į sprendimo įsiteisėjimo dieną ir pakeičiamas atleidimo iš darbo pagrindas. Kadangi apie pasikeitusį darbuotojo atleidimo pagrindą Sodrą privaloma informuoti, pamačiusi, kad darbuotojui nepagrįstai buvo išmokėta ilgalaikio darbo išmoka, ji kreipiasi į darbdavį, kad šis atlygintų Sodros patirtą žalą dėl ilgalaikio darbo išmokų išmokėjimo darbuotojui.
Kaip Išeitinė Išmoka Gali Padėti Pradėti Savo Veiklą?
Gavus išeitinę išmoką - ši pinigų suma gali tapti pradine finansine parama naujai veiklai. JAV atliktas tyrimas rodo, kad net pusė (48%) atleistų žmonių pradeda nuosavą verslą. Kas ketvirtas tai padaro per pirmus tris mėnesius, o pagrindinis investicinio kapitalo šaltinis yra šeima, draugai bei išeitinė išmoka.
Pavyzdžiui, išeitinę išmoką galima investuoti į savo verslo pradžią, įsigyti įrankius ar reikalingas paslaugas veiklai įgyvendinti. Taip pat išeitinė kompensacija gali suteikti tam tikrą laisvę ieškant naujų darbo galimybių, nes nebereikia skubėti.
Jei darbuotojas nusprendžia tęsti karjerą kaip laisvai samdomas specialistas, arba imtis individualios veiklos, išeitinė išmoka gali suteikti finansinį stabilumą pradiniame etape. Lietuvoje valstybės tarnautojai ir kiti darbuotojai turi galimybę vykdyti individualią veiklą, tačiau jie turi užtikrinti, kad ši veikla netrukdys jų pagrindinėms pareigoms, jei jie grįžtų į darbinę veiklą. Pradėjus veiklą svarbu tinkamai vesti jos apskaitą.