Išeitinė išmoka už ilgametį darbo stažą: kas priklauso ir kaip ją gauti?

Atnaujinta 2025-12-22Išeitinė kompensacija yra viena iš garantijų, kuri gali užtikrinti finansinę apsaugą darbuotojams netekus darbo dėl darbdavio kaltės arba dėl kitų svarbių priežasčių.

Atleidimas darbdavio iniciatyva, kai darbuotojai atleidžiami be jų kaltės, taip pat turi finansinių pasekmių, viena jų - teisė į išeitinę kompensaciją. Ji tampa svarbiu užnugariu, kai pajamų šaltinis nutrūksta.

Valstybinė darbo inspekcija paruošė atmintinę apie darbo sutarties nutraukimo peripetijas.

Kas yra išeitinė išmoka?

Išeitinė išmoka yra piniginė kompensacija, kurią darbdavys išmoka darbuotojui nutraukdamas darbo sutartį ne dėl darbuotojo kaltės.

Darbuotojui turi būti išmokėta išeitinė išmoka, kai jis atleidžiamas dėl darbdavio ekonominių sprendimų ar organizacinės restruktūrizacijos.

Taip pat skaitykite: Kaip pildyti 9-SD formą?

Tai gali įvykti dėl darbdavio veiklos reorganizavimo, sumažėjusių poreikių ar kitų svarbių priežasčių, kurių darbuotojas negali kontroliuoti. Ši išmoka apsaugo darbuotoją, suteikia laiko prisitaikyti prie naujų aplinkybių ir ieškoti kito pajamų šaltinio.

Išeitinės išmokos dydis

Kiekvieno darbuotojo išeitinės išmokos suma yra apskaičiuojama individualiai, atsižvelgiant į jo darbo stažą. Ilgesnis darbo laikotarpis toje pačioje darbovietėje dažnai užtikrina didesnę išeitinę kompensaciją, tad kuo ilgiau darbuotojas praleido vienoje įmonėje - tuo daugiau jam gali priklausyti.

Darbo santykiai laikomi trumpais, kai darbuotojas dirbo mažiau nei vienerius metus, ir tokiu atveju išeitinė išmoka dažniausiai sudaro pusę vidutinio mėnesinio atlyginimo.

Šiuo metu vidutinis darbo užmokestis (VDU) Lietuvoje siekia apie 2 200 eurų (neatskaičius mokesčių), taigi tokią algą gaunančiam darbuotojui minėtu atveju darbdavys atitinkamai turėtų išmokėti 2 200 arba 4 400 eurų išeitinę išmoką.

Jei darbo sutartis nutraukiama abiejų šalių susitarimu, išeitinė išmoka darbuotojui nėra privaloma, bet šalys gali susitarti dėl jos mokėjimo ir dydžio.

Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą

Jeigu darbo sutartis nutraukiama darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių, darbdavys privalo išmokėti darbuotojui:

  • 1 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, jeigu darbo santykiai tęsėsi trumpiau nei 1 metus;
  • 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, jeigu darbo santykiai tęsėsi ilgiau nei 1 metus.

Inspekcijos teigimu, tokią išmoką darbuotojas gautų ir tokiu atveju, jei pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą jis nebegalėtų eiti pareigų ar dirbti darbo, nesutiktų būti perkeltas į kitas jo sveikatą atitinkančias pareigas arba tokių pareigų toje darbovietėje nebūtų.

„Nutraukus darbo sutartį darbdavio valia, darbdavys privalo sumokėti darbuotojui ne mažesnę kaip 6 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką (gaunantiems VDU tai būtų 13,2 tūkst. eurų - aut. past.)“ - dėstė VDI atstovai.

Pasak inspekcijos, jei darbo sutartis yra nutraukiama darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės arba dėl bankroto, darbuotojui turi būti išmokėta:

  • pusės mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau nei 1 metus (gaunantiems VDU tai būtų 1 100 eurų);
  • 2 mėnesių jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, jeigu darbo santykiai tęsiasi ilgiau nei 1 metus (gaunantiems VDU tai būtų 4 400 eurų).

VDI atstovai pridūrė, kad tokios išeitinės priklausytų ir tais atvejais, kai į darbą yra grąžinamas darbuotojas, į kurio vietą buvo priimtas atleidžiamas darbuotojas.

Taip pat skaitykite: Draudžiamųjų laikotarpių pažymos gavimas

Taip pat ir tada, kai darbo sutartis prieštarauja įstatymams ir šių prieštaravimų negalima pašalinti, o darbuotojas nesutinka arba negali būti perkeltas į kitą toje darbovietėje esančią laisvą darbo vietą.

Inspekcija pabrėžė, kad išeitinė išmoka darbuotojui turi būti išmokėta ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per 10 darbo dienų.

Anot atstovų, darbuotojas neturi prašyti ar priminti darbdaviui apie išeitinę išmoką, kadangi jis privalo ją išmokėti.

Jeigu darbdavys jos laiku neišmoka, darbuotojas gali kreiptis į Darbo ginčų komisiją.

Kada išeitinė išmoka nepriklauso?

Svarbu suprasti, kad ne kiekvienas darbuotojas turi teisę į išeitinę išmoką.

Ji nepriklauso, kai:

  • Darbo sutartis yra terminuota ir baigiasi nustatytu laiku.
  • Darbuotojas nusprendžia išeiti savo noru be pateisinamos priežasties
  • Darbo santykiai nutraukiami bendru sutarimu.
  • Darbuotojas atleidžiamas dėl netinkamo elgesio, neatsakingo pareigų vykdymo ar kitų rimtų pažeidimų.

Išeitinė išmoka nėra mokama, jei darbuotojas yra atleidžiamas bandomojo laikotarpo metu dėl nepatenkinamų rezultatų.

Būtent dėl to pradėjus naujus darbo santykius dažniausiai yra įtraukiamas bandomasis laikotarpis - jei darbuotojas pasirodytų netinkamas pareigoms atlikti, darbo sutartį darbdavys gali nesudėtingai nutraukti be papildomų prievolių darbuotojui.

Terminuotoms sutartims bendrai taikomos tokios pačios išeitinių išmokų sąlygos.

Tačiau kadangi terminuotos sutartys nustato sutarties terminą, netekus darbo dėl pasibaigusio sutarties termino išeitinės išmokos negausite.

Išimtis yra terminuotos darbo sutartys, kurių terminas ilgesnis nei dveji metai - tokiu atveju darbuotojui priklauso vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

Dažniausiai darbuotojai galvoja, kad išeitinę išmoką gali gauti tik tuomet, jei jie yra atleidžiami.

Tačiau darbo kodeksas numato, kad darbo sutartį nutraukiant darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių, darbdavys privalo išmokėti dviejų VDU dydžio išeitinę išmoką.

Kokios yra tos svarbios priežastys? Darbo kodeksas numato baigtinį tokių priežasčių sąrašą: ilgai trunkanti prastova ne dėl darbuotojo kaltės, du mėnesius iš eilės nesumokamas visas atlyginimas arba daugiau nei du mėnesius darbdavio nevykdomi įsipareigojimai, darbuotojui negalint dirbti dėl ligos, neįgalumo arba specialios rūpybos kitu asmeniu.

Jei darbuotojas iš darbo išeina be svarbios priežasties, tuomet išeitinė išmoka jam nepriklauso.

Kaip skaičiuojama išeitinė išmoka?

Išeitinės kompensacijos dydis apskaičiuojamas remiantis darbuotojo darbo užmokesčiu, kuris buvo gautas per paskutinius tris mėnesius iki atleidimo.

Šis trijų mėnesių laikotarpis padeda įvertinti vidutinį darbo užmokestį, pagal kurį ir apskaičiuojama išeitinės išmokos suma.

Darbo kodeksas numato papildomas sąlygas, kurios turi būti įvykdytos, kad būtų galima taikyti darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės.

Viena iš jų - pareiga iš anksto informuoti darbuotoją apie atleidimą. Pranešimo terminas turi būti ne trumpesnis kaip vienas mėnuo, o jei darbuotojas įmonėje dirbo trumpiau nei metus - ne trumpesnis kaip dvi savaitės.

Jeigu darbdavys apie atleidimą nepraneša laiku ir informuoja tik prieš 3 darbo dienas ar dar trumpesnį laiką, taikomas kitas Darbo kodekso pagrindas - darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia.

Tokiu atveju darbuotojui išmokama gerokai didesnė kompensacija - net šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio išmoka.

Papildomos išmokos taip pat priklauso darbuotojams, turintiems ilgesnį stažą toje pačioje įmonėje.

Tuo tarpu ilgesnį laiką išdirbusiems darbuotojams priklauso didesnės išmokos, kurios apskaičiuojamos remiantis darbo stažu. Jo vidutinio darbo užmokesčio dydis yra svarbiausias veiksnys nustatant išeitinės išmokos sumą pagal Lietuvos darbo kodeksą.

Taip pat verta paminėti, kad yra numatyta, Lietuvos įstatymų reglamentuota, išeitinė išmoka. Dažnai išmokos dydis yra palankesnis darbuotojui, nes priklauso nuo vidinių įmonės reglamentų, ypač jeigu įmonė yra tarptautinė, jos išmokos dydis gali būti numatytas tos šalies įstatymų.

Kada mokama išeitinė išmoka Lietuvoje?

Atleidimo dieną, kai darbo sutartis nutraukiama ne dėl darbuotojo kaltės:

  • šaukiant į karo tarnybą, darbuotojui mirus ir pan.
  • darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės (DK 57),
  • darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių (DK 56),

Išeitinės išmokos, kaip atleidimo iš darbo, teisinis pagrindas

Išeitinės išmokos Lietuvoje yra griežtai reglamentuotos Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kuris nustato šios išmokos skyrimo tvarką, dydį ir mokėjimo laikotarpį.

Šios taisyklės apsaugo darbuotojus nuo galimo diskriminavimo ar neteisybės atleidimo metu. Darbo kodeksas nurodo, kad ši išmoka yra svarbi kompensacija, padedanti darbuotojui prisitaikyti prie naujų sąlygų, kai darbo netenkama ne dėl jo kaltės.

Ilgalaikio darbo išmoka

Ilgalaikio darbo išmokos yra skirtos darbuotojams, kurie nepertraukiamai dirbo daugiau nei penkerius metus ir jos dydis priklauso nuo darbo stažo.

M. Kozič primena, kad darbdaviui nutraukus darbo sutartį darbuotojai, be išeitinės išmokos iš jo, dar gali gauti ilgalaikio darbo išmoką iš „Sodros“.

Specialistė vardijo, kad ilgalaikio darbo išmoką asmuo turi teisė gauti, jeigu:

  • buvo atleistas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės;
  • iki atleidimo pas darbdavį nepertraukiamai išdirbo 5 ar daugiau metų (įskaitant ir perkėlimo atvejus);
  • per 3 mėnesius nuo atleidimo neįsidarbino pas tą patį darbdavį;
  • nebuvo biudžetinių įstaigų ar Lietuvos banko darbuotojas.

M. Kozič nurodė, kad išmoka yra skiriama ne anksčiau nei praėjus 3 mėnesiams po atleidimo.

„Kreiptis dėl išmokos skyrimo reikia ne vėliau kaip per 12 mėnesių po atleidimo iš darbo. Prašymo teikti nereikia, jeigu jau esate pateikęs prašymą skirti bet kurią kitą „Sodros” mokamą išmoką“, - komentavo patarėja.

Jos aiškinimu, jei darbovietėje dirbote:

  • nuo 5 iki 10 metų, ilgalaikio darbo išmoka bus 77,58 proc. vieno mėnesio vidutinio jūsų darbo užmokesčio dydžio (gaunantiems VDU tai būtų apie 1 707 eurus).
  • nuo 10 iki 20 metų, ilgalaikio darbo išmoka bus 77,58 proc. dviejų mėnesių vidutinio jūsų darbo užmokesčio dydžio (gaunantiems VDU tai būtų apie 3 414 eurų).
  • ilgiau kaip 20 metų, ilgalaikio darbo išmoka sieks 77,58 proc. trijų mėnesių vidutinio jūsų darbo užmokesčio dydžio (gaunantiems VDU tai būtų apie 5 120 eurų).

Kai darbuotojas dirba biudžetinėje įstaigoje ar Lietuvos banke, ilgalaikio darbo išmokas moka juos atleidęs darbdavys, visais kitais atvejais išmoka mokama iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo.

Dirbusiems 5-10 metų skiriama papildoma vieno VDU dydžio išmoka.

Dirbusiems 10-20 metų - dviejų VDU dydžio išmoka.

tags: #sodros #ismoka #uz #ilgameti #darbo #staza