Darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu su kompensacija: pavyzdžiai ir aspektai

Darbo sutartis laikoma pasirašyta, kai darbuotojas ir darbdavys sutaria dėl darbo sutarties būtinųjų sąlygų: darbo užmokesčio, funkcijų, darbovietės. Siekiant išvengti šalių ginčo, reikia tinkamai pasirinkti darbo sutarties nutraukimo pagrindą, kurį reglamentuoja Darbo kodekso 53 straipsnis.

Šiame straipsnyje aptarsime vieną iš dažniausiai pasitaikančių ir mažiausiai rizikų keliančių būdų nutraukti darbo santykius - šalių susitarimą, numatytą Lietuvos Respublikos darbo kodekso (LR DK) 54 straipsnyje.

Darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu (DK 54 straipsnis)

Remiantis Darbo kodekso 54 straipsniu, šalių susitarimu nutraukiant darbo sutartį darbdavys arba darbuotojas raštiškai pasiūlo kitai šaliai nutraukti darbo santykius. Tai greičiausias ir paprasčiausias būdas nutraukti darbo santykius.

DK 54 straipsnio 1 dalyje aiškiai numatyta, kad teikti siūlymą nutraukti darbo sutartį gali bet kuri šalis, t. y. tiek darbuotojas, tiek darbdavys. Toks pasiūlymas turi būti teikiamas raštu. Gavusi tokį pasiūlymą, kita šalis apsisprendimui turi 5 darbo dienas. Pažymėtina, kad sutikimas gali būti išreiškiamas taip pat tik raštu, o praėjus nustatytam terminui ir kitai šaliai negavus raštiško atsakymo laikoma, kad pasiūlymas nebuvo priimtas.

Šis darbo santykių nutraukimas yra mažiausiai rizikų kelianti galimybė abiem darbo santykių šalims - tiek darbdaviui, tiek darbuotojui. Visgi, net šiuo pagrindu nutraukus darbo santykius, pasitaiko darbo ginčų, kuriuose paprastai darbdaviai yra kaltinami daromu spaudimu darbuotojui, siekiant paveikti darbuotojo valią nutraukti darbo santykius bendru sutarimu, tačiau darbdavio primestomis sąlygomis.

Taip pat skaitykite: Įstatymo 14 straipsnis

Suprantama, kad vis dar pasitaiko nesąžiningų darbdavių, kurie gali pasinaudoti savo, kaip stipresniosios darbo santykių šalies įtaka, tačiau ne išimtis ir tai, jog praktikoje tai pat pasitaiko atvejų, kai darbuotojai, po susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo sudarymo, tiesiog persigalvoja arba reikalauja papildomų sąlygų.

Nors pokyčiai nutraukiant darbo sutartį šalių susitarimu, lyginant su ankstesne DK redakcija, yra minimalūs, tačiau norint darbo sutartį nutraukti teisingai būtina atsižvelgti į tam tikrus aspektus. Naujojo DK darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu nuostata detalesnė, nustatyta kiek aiškesnė darbo santykių nutraukimo tvarka abipusiu susitarimu.

Būtinosios sąlygos pasiūlyme nutraukti darbo sutartį

Pasiūlyme turi būti aiškiai įvardyta darbo sutarties pasibaigimo data, kompensacijos dydis, nepanaudotų atostogų suteikimo tvarka, atsiskaitymas už darbą ir kitos svarbios aplinkybės, sąlygos. Jeigu šalys susitaria dėl išeitinės išmokos mokėjimo, išeitinė išmoka darbuotojui mokama tokia, kokia numatyta šalių rašytiniame susitarime dėl darbo sutarties nutraukimo.

Pasitaiko atvejų, kai viena darbo santykių šalis pateikia siūlymą nutraukti darbo sutartį, tačiau neapžvelgia DK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų būtinųjų sąlygų: nuo kada pasibaigia darbo santykiai, koks yra kompensacijos dydis, kokia nepanaudotų atostogų suteikimo tvarka, atsiskaitymo tvarka ir kita. Šios sąlygos būtinos norint išvengti klaidų. Vienai šaliai teikiant siūlymą neaptarus šių sąlygų, kitai šaliai nėra aišku, dėl kokių konkrečių sąlygų tariamasi.

Tokiu atveju rekomenduotina nepakankamai konkretų bei išsamų prašymą gavusiai šaliai pačiai, jeigu tai priimtina, teikti atskirą savarankišką siūlymą dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu, nepamirštant siūlyme išdėstyti visų sąlygų.

Taip pat skaitykite: Juozas Leonavičius

Visų pirma, pasiūlymas nutraukti darbo sutartį bendru sutarimu turi būti pateiktas raštu. Jame turi būti išdėstytos darbo sutarties nutraukimo sąlygos (nuo kada pasibaigia darbo santykiai, koks yra kompensacijos dydis, kokia nepanaudotų atostogų suteikimo tvarka, atsiskaitymo tvarka ir kt.). Jeigu kita darbo sutarties šalis sutinka su pateiktu pasiūlymu, ji sutikimą turi išreikšti raštu. Taigi, labai svarbu, kad visa komunikacija tarp darbdavio ir darbuotojo iki susitarimo dėl darbo santykių nutraukimo vyktų tik raštu.

Kompensacija nutraukiant darbo sutartį šalių susitarimu

Išeitinės kompensacijos mokėjimas - nutraukiant darbo sutartį šio straipsnio pagrindu, darbdavys neprivalo mokėti išeitinės kompensacijos, tai darbdavio diskrecija, todėl kompensacijos (ne)mokėjimas priklausys nuo abiejų šalių laisvo susitarimo. Jei visgi būtų susitarta mokėti išeitinę kompensaciją, tokiu atveju reikia nurodyti, už kiek dienų, savaičių ar mėnesių ji bus išmokėta ir kada.

Kaip minėta, nutraukiant darbo sutartį šalių susitarimu, darbdaviui nėra nustatytos pareigos mokėti darbuotojui jokios išeitinės išmokos. Jei šalių raštu sudarytame susitarime nesusitarta dėl išeitinės išmokos mokėjimo, tai tokiu atveju išeitinė išmoka darbuotojui nėra mokama.

Tačiau darbo sutarties šalys, nutraukdamos darbo sutartį šiuo pagrindu, turi teisę susitarti dėl abiem šalims priimtinos darbuotojui mokėtinos kompensacijos išmokėjimo. Dažnas klausimas - „dėl kokio maksimalaus dydžio išeitinės išmokos galima susitarti?“ Kai apribojimai specialiaisiais įstatymais nenustatyti, šalys laisvos tartis dėl kompensacijos dydžio. Tačiau įstaigoms, išlaikomoms iš valstybės ar savivaldybių biudžeto, tokiais atvejais rekomenduotina dėl tam tikrų sprendimų, susijusių su biudžeto lėšų panaudojimu, kreiptis į įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją.

Kompensacija už nepanaudotas atostogas

Pagal DK 127 straipsnio 6 dalį, kasmetinės atostogos gali būti pakeistos pinigine kompensacija darbo santykių pasibaigimo atveju, kai darbuotojui sumokama kompensacija už nepanaudotas visos trukmės kasmetines atostogas ar jų dalį, su šio straipsnio 5 dalyje nustatytais apribojimais (teisė į kompensaciją prarandama praėjus trejiems metams nuo kalendorinių metų, kuriais buvo įgyta teisė į visos trukmės kasmetines atostogas, pabaigos, išskyrus atvejus, kai darbuotojas faktiškai negalėjo jomis pasinaudoti).

Taip pat skaitykite: 37 str. 3 d. - ką svarbu žinoti?

Taigi, jei darbuotojas nėra išnaudojęs visų jam priklausančių atostogų, kompensacija už nepanaudotas atostogas yra galutinio atsiskaitymo su darbuotoju dalis ir turi būti paskaičiuota atleidimo dienai.

Atsiskaitymo tvarka

Nutraukiant darbo santykius atsiskaitymo tvarka reglamentuojama DK 146 straipsnio 2 dalyje. Kitos sąlygos gali kisti priklauso nuo darbo specifikos, pavyzdžiui, galbūt reikia nurodyti, kaip konkrečiai turi būti grąžinamos darbuotojui perduotos (jei tokių esama) darbo priemonės ir įrankiai.

Kiti darbo sutarties nutraukimo pagrindai

Darbuotojas taip pat gali inicijuoti darbo sutarties nutraukimą, tai reglamentuoja Darbo kodekso 55 ir 56 straipsniai. Darbuotojui norint nutraukti terminuotus arba neterminuotus darbo santykius be svarbios priežasties, jis turi pateikti raštišką prašymą darbdaviui ne vėliau kaip prieš dvidešimt kalendorinių dienų iki numatytos paskutinės darbo dienos. Kai darbo sutarties nutraukimas inicijuojamas dėl svarbių priežasčių, užtenka darbdavį įspėti prieš penkias darbo dienas.

Svarbu pabrėžti tai, kad Darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalis nustato, kokios gali būti svarbios priežastys, dėl kurių darbuotojas gali nutraukti darbo sutartį: dėl užsitęsusios darbuotojo prastovos ne dėl jo kaltės, dėl darbo užmokesčio nemokėjimo ilgiau nei du mėnesius iš eilės, dėl ligos, neįgalumo, artimųjų slaugymo, sukakus senatvės pensijai.

Darbo kodekso 57 ir 58 straipsniai reglamentuoja darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva. Be darbuotojo kaltės darbo santykius galima baigti, jei jie tampa pertekliniai darbdaviui, jei darbuotojas nepasiekia sutartų darbo rezultatų, jei atsisakoma dirbti pakeistomis sąlygomis ir dėl kitų priežasčių, kurios įvardytos Darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalyje.

Darbuotojas gali būti atleistas iš darbo dėl jo kaltės, darbdavio iniciatyva pagal Darbo kodekso 58 straipsnį, jei jis padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą: neatvyko į darbą arba atvyko neblaivus, apsvaigęs, tyčia niokojo įmonės turtą ir pan.

Darbo kodekso 60 straipsnis įpareigoja darbdavį nutraukti darbo sutartį be įspėjimo, jei teisminiu keliu darbuotojui priteista atlikti bausmę, dėl kurios jis negali toliau vykdyti įsipareigojimų darbdaviui, jei kitos institucijos, pvz., sveikatos įstaiga, draudžia darbuotojui dirbti, sugrįžus tarnautojui, vietoj kurio buvo priimtas atleidžiamas darbuotojas, arba jei sudaryta darbo sutartis, kuri prieštarauja įstatymams ir pan. Darbdavys, gavęs iš atitinkamų institucijų patvirtinantį dokumentą, darbo sutartį privalo nutraukti per penkias darbo dienas.

Įspėjimo terminai ir išeitinės išmokos

Svarbu pabrėžti, kad darbuotoją, kuriam iki senatvės pensinio amžiaus yra likę mažiau nei penkeri metai, įspėti apie darbo sutarties nutraukimą privaloma prieš du mėnesius arba prieš keturias savaites, atsižvelgiant į dirbtą laiką įmonėje, t. y. anksčiau minėtas įspėjimo terminas dvigubinamas. Terminas trigubinamas, jei atleidžiamas darbuotojas augina vaiką (įvaikį) iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, jei darbuotoja yra nėščia, jei atleidžiamas neįgalus asmuo arba darbuotojas, kuriam iki senatvės pensijos yra likę mažiau nei dveji metai.

Svarbus aspektas, kad, nutraukus darbo sutartį pagal Darbo kodekso 57 straipsnį, darbuotojui „Sodra“ išmoka ilgalaikio darbo išmoką, jei asmuo įmonėje nepertraukiamai dirbo ne mažiau kaip penkerius metus ir po atleidimo per tris mėnesius neįsidarbino toje pačioje įmonėje, pas tą patį darbdavį. Ilgalaikio darbo išmoka nepriklauso biudžetinėse įstaigose ir Lietuvos bankuose dirbusiems asmenims. Įprastai dėl išmokos reikia kreiptis į „Sodrą“ ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo darbo sutarties nutraukimo dienos, tačiau, jei anksčiau buvo „Sodrai“ teikti prašymai dėl kitų išmokų išmokėjimo, papildomai dėl šios išmokos kreiptis nereikia.

Nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. dviejų mėnesių išeitinė išmoka arba vieno mėnesio VDU, jei buvo dirbta trumpiau nei vienus metus, priklauso darbuotojui, kuris atleidžiamas dėl sveikatos būklės, turint medicininę išvadą. 2020 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojo Darbo kodekso 61 straipsnio pakeitimai. Darbo sutartis su nėščia darbuotoja jos nėštumo laikotarpiu arba kol kūdikiui sukaks keturi mėnesiai gali būti nutraukta ne tik šalių susitarimu, jos prašymu, nesant darbo sutarties šalių valiai, pasibaigus terminuotai sutarčiai, bet ir įmonės likvidavimo bei bankroto atveju.

Kada darbuotojui priklauso išeitinė išmoka?

Darbuotojui išeitinė išmoka priklauso tam tikrais atvejais, kurie aiškiai apibrėžti Lietuvos Respublikos darbo kodekse (LR DK).

• Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės (DK 57 straipsnis): Darbuotojui priklauso išeitinė išmoka, jei darbo sutartis nutraukiama dėl įmonės restruktūrizacijos arba bankroto, etato panaikinimo, ekonominių sunkumų, darbdavys negali užtikrinti tinkamų darbo sąlygų. Išeitinės išmokos dydis: 1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka, jei darbuotojo darbo stažas yra trumpesnis nei vieneri metai, 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka, jei darbo stažas yra vieneri metai ar ilgesnis.
• Darbo sutarties nutraukimas darbdaviui pažeidus darbo teisės aktus (DK 56 straipsnis): Jei darbuotojas nutraukia darbo sutartį dėl to, kad darbdavys pažeidė darbo teisės aktus ar darbo sutarties sąlygas (pvz., nemokamas darbo užmokestis, nesaugios darbo sąlygos) - darbuotojui taip pat priklauso išeitinė išmoka. Išeitinės išmokos dydis yra toks pats, kaip ir darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės - 1 arba 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio, atsižvelgiant į darbo stažą.
• Darbo sutarties nutraukimas dėl darbuotojo sveikatos būklės (DK 60 straipsnis): Jei darbuotojas, dėl sveikatos būklės, nebegali atlikti savo pareigų ir nėra galimybės pritaikyti darbo sąlygų - jam priklauso išeitinė išmoka. Išeitinės išmokos dydis, kaip ir darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės - 1 arba 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio, atsižvelgiant į darbo stažą.
• Masiniai atleidimai (DK 63 straipsnis): Jei darbuotojas atleidžiamas, kartu su kita darbuotojų grupe, dėl įmonės restruktūrizacijos, veiklos nutraukimo ar kitų objektyvių priežasčių - jam priklauso išeitinė išmoka. Išeitinės išmokos dydis kaip ir darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės.
• Nutraukimas pagal šalių susitarimą (DK 54 straipsnis): Jei darbo sutartis nutraukiama abiejų šalių susitarimu, išeitinės išmokos dydis ir mokėjimo sąlygos nustatomos abiejų šalių susitarimu.

Atleidimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Darbo kodeksas (DK). Tiesa, jei atleidimas jau įvyko, darbuotojas gali kreiptis į darbo ginčų komisiją su prašymu pripažinti atleidimą neteisėtu.

Advokato teigimu, dažnai pasitaiko atvejų, kai darbuotojai, sutikę su pasiūlymu nutraukti darbo santykius bendru sutarimu, pasirašo susitarimą tą pačią dieną, o vėliau šį susitarimą ginčija, motyvuodami tuo, kad jiems buvo daromas darbdavio „spaudimas“, jie neturėjo laiko apsispręsti, ne taip suprato sąlygas ir pan.

Teismas šiuo atveju, kaip jau buvo minėta, aiškinasi pagal bylos aplinkybes, ar susitarime, kurį ginčija darbuotojas, yra išreikšta tikroji darbuotojo valia, ar pakako laiko darbuotojo valios susiformavimui nutraukti darbo santykius, kokia komunikacija vyko tarp šalių iki susitarimo sudarymo.

Darbuotojo teisės atleidimo metu

Darbuotojas turi teisę:

• Ginčyti atleidimą - darbuotojas turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją ar teismą, jei mano, kad atleidimas buvo neteisėtas.
• Gauti rašytinį atleidimo pagrindimą - darbdavys privalo raštu pagrįsti darbo sutarties nutraukimą.
• Gauti kompensaciją - jei darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva be kaltės, darbuotojas turi teisę į išeitinę išmoką.

Darbuotojas gali inicijuoti darbo ginčą, jei mano, kad:

• Atleidimas buvo nepagrįstas.
• Buvo pažeistos darbo sutarties nutraukimo sąlygos.
• Nevykdomos finansinės prievolės (neišmokamas darbo užmokestis ar kompensacijos).

Darbo sutartis pagal Darbo kodekso 55 straipsnį nutraukiama išimtinai darbuotojo valia, t. y. Darbuotojo darbo sutartį darbdavys gali nutraukti ir kitais Darbo kodekse numatytais pagrindais. Kai darbuotojo darbo funkcija tampa perteklinė ar atsiranda kitų objektyvių priežasčių darbdaviui atleisti darbuotoją, darbdavys gali darbuotojo darbo sutartį nutraukti, pvz., šalių susitarimu pagal Darbo kodekso 54 straipsnį, taip pat darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės pagal Darbo kodekso 57 straipsnį.

Svarbu, kad darbdavys, kuris inicijuoja darbo sutarties nutraukimą, turi laikytis tam tikrų prievolių:

• Informuoti darbuotoją raštu apie atleidimą - nurodyti atleidimo priežastį, pagrindą ir laikytis įspėjimo terminų. (Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, DK 57 straipsnis).
• Laikytis įspėjimo terminų:
  • 20 darbo dienų - jei darbuotojas dirbo trumpiau nei vienerius metus. (Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, DK 57 straipsnis).
  • 1 mėnuo - jei darbuotojas dirbo daugiau nei vienerius metus. (Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, DK 57 straipsnis).
  • 2 mėnesiai - kai darbuotojas yra pensinio amžiaus arba augina vaiką iki 14 metų. (Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, DK 57 straipsnis).
• Darbdavys turi mokėti kompensaciją, kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės (pvz., restruktūrizacija). Darbuotojui priklauso išeitinė išmoka.
  • 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, jei darbo stažas viršija vienerius metus. (Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, DK 57 straipsnis).
  • 1 mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, jei darbo stažas mažesnis nei vieneri metai. (Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, DK 57 straipsnis).
• Išmokėti visas priklausančias išmokas - darbo užmokestį, nepanaudotų atostogų kompensaciją ir kitas išmokas. (Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, DK 144 straipsnis).

Jeigu DK ar kiti įstatymai nustato darbdavio pareigą įspėti darbuotoją apie darbo sutarties nutraukimą, šis įspėjimas turi būti pateiktas raštu. Darbdavys teoriškai gali darbuotojui teikti įspėjimą, kad darbo teisiniai santykiai nutraukiami, DK 57 str. nurodytais pagrindais ir darbuotojo nedarbingumo metu, ir jo atostogų metu, tačiau darbuotojas neprivalo jo priimti.

Taip pat darbuotojas neprivalo atvykti į darbovietę pasirašyti dokumentų, kai tuo metu jam yra išduotas nedarbingumo pažymėjimas arba jis atostogauja. Taigi teikiant dokumentus pagal DK 25 str. 2 d. darbuotojo nedarbingumo metu ar atostogų metu būtina iš darbuotojo gauti raštišką patvirtinimą, kad tokie dokumentai gauti. Negavus patvirtinimo, darbdavys dokumentus galėtų įteikti tuomet, kai darbuotojas grįš į darbą. Atleidimo procedūra numatyta DK 57 str. nuostatose negali būti pažeista.

Realūs pavyzdžiai ir patarimai

Pasak Valstybinės darbo inspekcijos Darbo teisės skyriaus vedėjos, vyriausiosios darbo inspektorės Ievos Piličiauskaitės-Dulkės, nutraukdami darbo santykius su darbuotojais, darbdaviai ne visada elgiasi sąžiningai darbuotojo atžvilgiu ir kai kada nesivadovauja Darbo kodekso (DK) nuostatomis.

Taigi darbuotojams pirmiausia patariama nepasirašyti darbdavio pateiktų pareiškimo formų arba pasirašyti jas tik tada, kai darbuotojas susipažino su jų turiniu ir formose išdėstytas turinys yra aiškus. Taip pat darbuotojas neturėtų pasirašyti dokumentų be teksto, vadinamųjų tuščių dokumentų, kuriuos darbdavys galėtų panaudoti, pvz., įrašęs informaciją, kad prašoma nutraukti darbo sutartį arba suteikti nemokamų atostogų.

Anot pašnekovės, vienas iš darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva pagrindų yra tuomet, kai darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, kitaip tai vadinama etatų mažinimu. Tai įmanoma tik tuo atveju, kai darbo organizavimo pakeitimai yra realūs.

Jei darbuotojas visgi jaučia spaudimą parašyti pareiškimą dėl darbo sutarties nutraukimo, jis gali kreiptis į VDI teritorinį skyrių su skundu dėl galimų psichologinio smurto apraiškų. Jei darbuotojas po pokalbio su darbdaviu pasirašo pareiškimą nutraukti darbo sutartį pagal DK 55 str., jis gali pareiškimą atšaukti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo padavimo dienos, išskyrus atvejus, kai darbo sutartis jau nutraukta.

Jeigu DK ar kiti įstatymai nustato darbdavio pareigą įspėti darbuotoją apie darbo sutarties nutraukimą, šis įspėjimas turi būti pateiktas raštu. Atleidimo procedūra numatyta DK 57 str. nuostatose negali būti pažeista. Esant pažeidimams, darbuotojas gali inicijuoti darbo ginčą dėl teisės.

Remiantis DK 61 str. 3 d., su darbuotojais, auginančiais vaiką ar įvaikį, iki vaiko trečiojo gimtadienio pirmosios dienos darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio iniciatyva, jeigu nėra darbuotojo kaltės, išskyrus, kai darbo sutartis nutraukiama darbuotojui nesutinkant su darbo santykių tęstinumu verslo ar jo dalies perdavimo atveju arba kai teismas ar darbdavio organas priima tam tikrą sprendimą. Darbo sutartis su darbuotoju, auginančiu vaiką ar įvaikį iki trejų metų, gali būti nutraukta šalių susitarimu. Darbo sutarties šalys, nutraukdamos darbo sutartį šiuo pagrindu, turi teisę susitarti dėl abiem šalims priimtinos darbuotojui mokėtinos kompensacijos išmokėjimo.

VDI yra paruošusi atmintinę, kurioje numatyti atleidimo pagrindai, įspėjimo terminai bei kokia išeitinė išmoka konkrečiu atleidimo atveju skiriama.

Svarbu prisiminti, kad rekomendacijos darbuotojams - nepasirašyti darbdavio pateiktų pareiškimo formų nutraukti darbo sutartį arba pasirašyti jas tik tada, kai darbuotojas susipažino su jų turiniu ir formose išdėstytas turinys yra aiškus ir priimtinas darbuotojui. Tuo atveju, kai darbuotojas po pokalbio su darbdaviu pasirašo pareiškimą nutraukti darbo sutartį, jis gali pareiškimą atšaukti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo padavimo dienos, išskyrus atvejus, kai darbo sutartis jau nutraukta.

Šis teisininko komentaras laikytinas bendro pobūdžio konsultacija. Siekiant individualios teisinės konsultacijos konkrečiu atveju turėtumėte kreiptis į advokatų profesinę bendriją.

Apibendrinant, darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu yra vienas iš lanksčiausių ir abiem pusėms naudingų būdų baigti darbo santykius, tačiau svarbu laikytis visų teisinių reikalavimų ir užtikrinti, kad abi šalys sutiktų su sąlygomis.

Šaltiniai:

• Lietuvos Respublikos darbo kodeksas
• Valstybinė darbo inspekcija
• Advokatų profesinė bendrija

tags: #54 #straipsnis #darbo #sutarties #nutraukimas #saliu