Kaupimas pensijai yra maratonas, o ne sprintas. Pasaulinė praktika rodo, jog norint užsitikrinti patogią senatvę, pensija turėtų sudaryti 70 % dabartinių Jūsų pajamų. Kaupimas II pensijų pakopoje yra pirmas ir labai svarbus žingsnis patogios pensijos link.
Kas yra II ir III pakopos pensijų fondai ir kuo jie skiriasi
II pakopos pensijų fondai - tai vienas pigiausių profesionaliai valdomų investavimo instrumentų. Valdymo mokesčiai yra reglamentuojami teisės aktais ir atitinkamo amžiaus dalyvių grupių gyvenimo ciklo pensijų fonduose per metus negali viršyti 0,5 % dalyvio pensijos sąskaitoje apskaičiuoto turto vidutinės metinės vertės, o turto išsaugojimo pensijų fondų valdymo mokesčiai per metus negali viršyti 0,2 %.
III pakopos pensijų fondai taip pat skirti kaupti pensijai, bet gerokai lanksčiau. Čia jau pats žmogus sprendžia, kokio dydžio įmokas ir kada mokėti. Trečios pakopos pensijų fondų lėšos paprastai investuojamos į akcijas ir obligacijas. Kalbant labai paprastai, PF III yra žymiai paprastesnė ir pigesnė investavimo priemonė nei IGD.
Pasirinkdami kaupti „Swedbank“ pensijų fonduose, Jūs prisidedate prie atsakingo verslo skatinimo ir jo augimo. Renkantis investicijas pensijų fondams vienas svarbesnių kriterijų yra ESG reitingas. Į ESG orientuotos įmonės turi tvarumo strategijas ir dažnai pasižymi geresniu veiklos efektyvumu, mažesne darbuotojų kaita, inovacijomis, išlaikytais talentais, mažesnėmis reikalavimų laikymosi išlaidomis ir tinkamu rizikos valdymu.
Valstybės paskatos, mokesčiai ir likvidumas
Jokiems kitiems investavimo instrumentams nėra tokio dydžio tiesioginių valstybės paskatų - valstybė kiekvienam įmokas mokančiam II pakopos pensijų fondų dalyviui į jo pensijų fondą papildomai perveda apie 400 eurų per metus. Jei Jūsų sutartis sudaryta iki 2025 m., galite pasinaudoti Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata iki 2035 m. Ši valstybės paskata suteikia Jums galimybę kasmet susigrąžinti iki 20 % nuo sumokėtų įmokų.
Taip pat skaitykite: ĮSA: nauda verslui ir visuomenei
Apriboto nutraukimo pensijų fonduose negalima nutraukti sutarties ir išsiimti dalies sukauptų lėšų iki sukaks 55 m. Negebėjimas laisvai disponuoti savo lėšomis, esančiomis II pakopos fonduose, tam tikrais atvejais yra trūkumas, bet kartais - pliusas. Po pensijų reformos II pakopos pensijų fonduose atsiras ir daugiau lankstumo - bus galima bet kada vieną kartą per kaupimą atsiimti iki ketvirtadalio sukauptų lėšų, bet ne daugiau, nei gyventojas pats įmokėjo.
Pelningumas: ilgalaikė perspektyva ir paskutiniai svyravimai
Ilguoju periodu, nuo veiklos pradžios, Lietuvos pensijų fondai fiksuoja didesnį nei 70 % augimą. Skaičiuojant bendrą rezultatą nuo gyvenimo ciklo fondų (GCF) veiklos pradžios, investicinis prieaugis yra vienareikšmiškai teigiamas ir viršija 70 proc. Bendra reguliaraus ilgalaikio pensijų kaupimo Lietuvos gyventojams sukurta nauda (nuo 2004 m. agreguotas pelnas, arba investicijų grąža plius išmokos) kovo pabaigoje viršijo 3 mlrd. eurų.
Reaguodami į naujuosius Jungtinių Valstijų ekonominius sprendimus, pirmąjį šių metų ketvirtį viso pasaulio finansiniai instrumentai fiksavo nuosmukį. Tad nors ilguoju periodu Lietuvos pensijų fondai fiksuoja didesnį nei 70 proc. augimą, nuo 2024-ųjų pabaigos juose sukauptas turtas taip pat sumažėjo nepilnais 244 tūkst. eurų ir kovo pabaigoje siekė 8,88 mlrd. eurų. Nors nuo šių metų pradžios II pakopos pensijų fonduose sukaupto turto investicinis pelnas yra neigiamas ir sudaro -4,4 proc., ilgalaikio, nuo veiklos pradžios skaičiuojamo, GCF rezultato tai praktiškai nepaveikė - jų pelningumas vis dar išlieka didesnis nei 70 proc.
Veržliausi, daugiausiai į akcijas investuojantys pensijų fondai paprastai yra ir jautriausi rinkos svyravimams. Natūralu, kad būtent jie jautriausiai sureagavo ir į pastaruosius ekonominius pasaulio įvykius. Vis tik net ir juose pats didžiausias turto vertės sumažėjimas, tiek lyginant pirmąjį šių metų ketvirtį su paskutiniu 2024 m. ketvirčiu, tiek su tuo pačiu laikotarpiu pernai, nesiekė nė 7 proc. Nepaisant šio nuosmukio, bendras juose nuo 2019 m. sukaupto turto prieaugis viršija 76 proc.
Praktinis palyginimas: II pakopa vs III pakopa
Atsižvelgiant į rizikos ir grąžos santykį, II ir III pakopos pensijų fondų grąžos yra panašios. Mūsų ilgalaikiai rezultatai yra vieni geriausių rinkoje. Be to, 4 iš 5 mūsų valdomų III pakopos pensijų fondų veikia jau ilgiau nei 15 metų, tad turime patirties, kurios gali neturėti kiti rinkos dalyviai, ir mūsų III pakopos pensijų fondams savo turto yra patikėję beveik 43 tūkst. gyventojų.
Taip pat skaitykite: Lietuvos prekariumo istorija
Pasirinkimas tarp II ir III pakopos iš esmės priklauso nuo paties gyventojo lūkesčių ir poreikių. Jeigu nori turėti galimybę sukaupti daugiau ir dėl to atsisakai dalies lankstumo - II pakopa nekelia klausimų. III pakopa suteikia didesnę laisvę formuoti įmokų dydį ir dažnai patraukli tiems, kurie nori papildomai kaupti savanoriškai.
Kada verta rinktis II pakopą
- Jeigu nori pasinaudoti valstybės paskata ir mokesčių lengvata.
- Jeigu sieki nuosekliai ir ilguoju laikotarpiu kaupiant sumažinti valdymo kaštus.
- Jeigu sutinki su tam tikru likvidumo apribojimu mainais už platesnes valstybės paskatas.
Kada tinkamesnė III pakopa
- Jeigu nori daugiau lankstumo nurodant įmokų dydį ir dažnumą.
- Jeigu nori derinti investavimą su alternatyviais instrumentais (priklausomai nuo pasiūlymų) ir turėti didesnę pasirinkimo laisvę.
- Jeigu norite atskirti investicijas ir draudimą (pvz., IGD painioja investicijas su draudimu).
Praktiniai pavyzdžiai ir valdytojų strategijos
Parinkau du realius fondus, o ne kažkokius teorinius indeksus, vieną akcijų ir kitą obligacijų, su kurių rezultatu palyginsiu II pakopos fondus. Antras fondas - iShares € Aggregate Bond ESG UCITS ETF (ticker IEAG). Visos šio konkretaus fondo lėšos investuotos per septynias pozicijas, pasyvius ir pigius fondus, viskas paprasta, skaidru ir aišku.
Investuodami II ir III pakopos pensijų fondų lėšas pirmenybę teikiame verslams, kurie kuria žalesnę aplinką ir kokybiškesnį gyvenimą visiems. Investuodami į fondus renkamės tuos, kurie pasižymi aukštais tvarumo rodikliais. Skatiname lygybę, rūpinamės žmonių sveikata ir gyvenimo kokybe.
Kaip pastebėjau ankščiau, dalis rizikingiausių pensijų fondų investuoja nuo 3 % iki 10 % į obligacijų turto klasę. Aš sakyčiau, kad tas 3-10 % obligacijų turėjimas yra tiesiog prasto valdymo požymis, neatitinkantis 1996-2002 m. Swedbank, SEB ir INVL II obligacijų dalis dar kažkiek pateisinama, nes fondai turi realius pinigų srautus, todėl negali 100 % lėtų laikyti akcijose.
Iš satelitinių pozicijų fondo valdytojas tikisi aukštesnės grąžos, nei iš pasyvaus core. Šio valdytojo fondai nedaro gausybės klaidų, kurių prikrečia stambesnieji žaidėjai. Visgi, aš nežinau II pakopos fondų teisinio reguliavimo, įmanoma, kad fondų valdytojas negali 100 % turto investuoti vien į Airiškus fondus, todėl Liuksemburgo ETFs pasirinkimas gali būti reguliacinės aplinkos lemtas sprendimas.
Taip pat skaitykite: Pensijų kaupimo pasirinkimas
Ar verta investuoti į II pakopą?
Ar verta tokiu atveju investuoti į II pakopą, turint omenyje, jog prie jūsų atliktų pervedimų į pensijų fondą prisideda ir valstybė, dėl ko gerokai padidėja tikėtina grąža? Tai priklauso nuo individualių tikslų ir tolerancijos likvidumo apribojimams.
Tinklapio autorius neturi jokių sąsajų su finansinių priemonių leidėjais, negauna jokių reklamos ar partnerystės. Šiame įraše pateikiama informacija nėra ir neturėtų būti suprantama kaip investavimo rekomendacija. Straipsnyje pateikiama informacija yra bendro informacinio pobūdžio ir neturėtų būti naudojama investavimo sprendimams priimti. Autorius nėra kvalifikuotas investavimo konsultantas ir neturi licencijos teikti investavimo rekomendacijoms.
Rinkos dydis ir valdymo įmonių tvarumas
Skaičiuojant bendrai visą II ir III pakopos pensijų fonduose (visų valdytojų) sukauptą turtą Lietuvoje, suma siekia ~7,5 mlrd. Jeigu ateityje visų pensijų fondų valdymo mokesčiai ir toliau kris (kas tikėtina), bei po 5-10 metų Goindex turėtų ~15 % visos rinkos, tarkim, valdytų ~1 mlrd. eurų portfelį, bet valdymo mokestis kristų iki 0,3 %, tai įmonės pajamos būtų ~3 mln.
Norint uždirbti ~1 mln. eurų, jeigu pajamos yra ~0,5 % siekiantis valdymo mokestis, reikia valdyti ~200 mln. Šiuo metu įmonė valdo ~40 mln. eurų sumoje įvairiuose fonduose, tai reiškia, dabartinės pajamos geriausiu atveju gali siekti iki 200 tūkst. 2022 metais įmonė patyrė ~1 mln. Ar verta manyti, kad metinės išlaidos nebūtų tuo metu aukštesnės nei 3 mln. - tai didelis klausimas verslo tvarumui.
Ilgalaikės rekomendacijos ir rizikos valdymas
Jeigu 3 % skiriame II pakopai, tai dalį likusių lėšų galėtume skirti III pakopai - tai gali padėti gauti orų priedą prie senatvės pensijos. Įprastai taupymui ir investavimui visą gyvenimą reikėtų skirti bent 10 % savo pajamų, kad senatvėje pajamos iš sukaupto turto galėtų siekti rekomenduojamus apie 70 %.
Investicijos į pensijų fondus yra susijusios su investavimo rizika. Tai reiškia, jog pensijų fondo vieneto vertė gali ir kilti, ir kristi, jūs galite atgauti mažiau nei investavote. Pensijų kaupimo bendrovė negarantuoja pensijų fondų pelningumo. Pensijų fondo praeities rezultatai negarantuoja tokių pačių rezultatų ir pelningumo ateityje.
Prieš priimant sprendimą investuoti, rekomenduojame pačiam ar padedant investicijų konsultantui atsakingai ir kruopščiai pasirinkti pensijų fondą ir jo investavimo strategiją, įvertinti visas su investavimu susijusias rizikas, taikomus mokesčius ir susipažinti su pensijų fondo taisyklėmis, kurios yra neatsiejama pensijų kaupimo sutarties dalis.
Kaip sudaryti III pakopos sutartį?
Naudingi skaičiavimai
| Scenarijus | Investuota per 30 m. | Galutinis rezultatas (6 %) | Galutinis rezultatas (8 %) |
|---|---|---|---|
| Kas mėn. po 50 € | 18 000 € | ~49 000 € | ~71 000 € |
Skirtumas siekia ~22 tūkst. eurų investuojant skirtingomis metinėmis grąžomis. Tai parodo, kiek svarbu siekti aukštesnės ilgalaikės grąžos net ir nedideliais procentiniais punktais.