Darbuotojų nedarbingumo laikotarpiu svarbiausia teisingai apskaičiuoti ligos pašalpą, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus ir įmonės taikomus apskaitos metodus. Šiame straipsnyje išsamiai analizuojame 2D nedarbingumo pašalpos apskaitą bei korespondenciją, apžvelgiame ligos išmokų skaičiavimo ypatumus, sumažintą socialinio draudimo išmokų metodiką ir skirtingas suminės darbo laiko apskaitos bei darbo grafiko apskaičiavimo taisykles.
Nedarbingumo išmokų pagrindai ir mokėjimo tvarka
Remiantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu, dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, kurios sutampa su darbuotojo darbo grafiku, apmoka darbdavys. Mokama suma šiuo laikotarpiu yra nuo 62,06 % iki 100 % darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio. Nuo trečios nedarbingumo dienos ligos pašalpą skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (Sodra) - 62,06 % darbuotojo vidutinio kompensuojamojo darbo užmokesčio.
Jeigu apdraustasis asmuo slaugo sergantį šeimos narį, ligos išmoka iš VSDF lėšų yra mokama nuo pirmosios slaugymo dienos iki 7 kalendorinių dienų.
Ligos išmokos mokamos tik už darbo dienas, o darbdavio mokama ligos išmoka nėra susieta su darbuotojo ligos socialinio draudimo stažu, tuo tarpu Sodros mokama išmoka yra skiriama tik darbuotojams, turintiems ne trumpesnį kaip 3 mėn. socialinio draudimo stažą per paskutinius 12 mėn. arba 6 mėn. per 24 mėn.
Ligos pašalpos apmokestinamos 15 % Gyventojų pajamų mokesčiu (GPM). Darbdavys apskaičiuoja ligos pašalpą, už pirmąsias dvi dienas, pateikdamas pranešimą NP-SD teritoriniam VSDF skyriui.
Taip pat skaitykite: buhalterinė nedarbingumo pašalpos korespondencija mirties atveju
Vidutinio darbo užmokesčio (VDU) skaičiavimas ligos pašalpai
Siekiant apskaičiuoti ligos pašalpą, būtina žinoti vidutinį darbuotojo darbo užmokestį. VDU skaičiuojamas kaip vidurkis už tris mėnesius, einančius prieš mėnesį, kuriame prasidėjo nedarbingumas. Pavyzdžiui, jei darbuotojas susirgo rugpjūčio mėnesį, tada skaičiuojamos vidutinės pajamos nuo balandžio iki birželio.
Darbo užmokesčio vidurkis turi būti ne mažesnis už minimalios mėnesinės algos (MMA) pagrindu apskaičiuotą VDU atitinkamą mėnesį pagal LR Vyriausybės nutarimus. Jei faktiškai apskaičiuotas VDU yra mažesnis už MMA pagrindą, darbdavys turi jį pakelti iki privalomo lygio.
Priklausomai nuo ligos dienų skaičiaus, pašalpos dydis yra šiek tiek kintantis: nuo 3 iki 7 ligos dienos - 40 %, nuo 8 ligos dienos - 80 %.
Lygties elementai:
| Parametras | Aprašymas |
|---|---|
| VDU | Vidutinis darbuotojo darbo užmokestis už 3 mėnesius prieš ligos mėnesį |
| MMA | Minimalios mėnesinės algos pagrindu apskaičiuotas vidutinis darbo užmokestis |
| Pašalpos procentas | Nuo 62,06 % iki 100 % (darbdavio mokama už pirmas 2 dienas), nuo 3 dienos 62,06 % (Sodros mokama) |
Pavyzdžiui, jei darbuotojo vidutinis dienos darbo užmokestis yra 27,75 Eur, nedarbingumo pašalpa už dvi darbo dienas, mokama darbdavio lėšomis, bus 27,75 Eur x 2 x 62,06 % = 34,44 Eur.
Nedarbingumo dienų apskaita ir suminės darbo laiko apskaita
Darbdaviams svarbu teisingai apskaityti ne tik ligos pašalpas, bet ir nedarbingumo dienas. Ypač sudėtinga tai padaryti įmonėse, taikančiose suminę darbo laiko apskaitą. Šios apskaitos esmė - darbo laikotarpio darbo valandų norma apskaičiuojama ne pagal kalendorines dienas, o pagal realų darbo grafiką.
Taip pat skaitykite: Nedarbingumo išmoka Lietuvoje
Nedarbingumo skaičiavimas pagal darbo dienas
Dažnai įmonės, siekdamos supaprastinti apskaitą, naudoja paprastą 5 dienų darbo savaitės normą: nuo pirmadienio iki penktadienio po 8 valandas per dieną. Tokiu būdu ligos dienų suma skaičiuojama pagal darbo dienas, nepaisant darbuotojo realaus darbo grafiko.
Tokio metodas yra paprastas, bet gali būti netikslus. Pavyzdžiui, darbuotojas, kuriam nedarbingumas buvo suteiktas savaitgalį ar jo laisvomis valandomis numatytais dienomis, būtų priskaičiuotos pilnos darbo dienos, nors pagal grafiką tokių dienų dirbti nereikėjo. Tai lemia viršvalandžių ar neišdirbtų valandų susidarymą.
Nedarbingumo skaičiavimas pagal darbo grafiką
Tiksliausias variantas - skaičiuoti nedarbingumą pagal faktinį darbuotojo darbo grafiką. Tokiu atveju vertinamos tik tos ligos dienos, kuomet darbuotojui pagal grafiką buvo suplanuotos darbo valandos.
Šis metodas leidžia sumažinti viršvalandžių susidarymą bei teisingai perskaičiuoti mėnesio darbo normą. Pvz., jei per mėnesį buvo suplanuota 168 darbo valandos, ir darbuotojas sirgo 3 dienas po 8 valandas, tuomet į mėnesio normą įtraukiamos tik 144 valandos, nes 24 ligos valandos atimamos iš bendro darbo laiko.
Toks metodas leidžia sutaupyti įmonei papildomų apmokėjimų ir tiksliai atspindėti darbuotojo realų darbo krūvį.
Taip pat skaitykite: Nedarbo tendencijos Olandijoje
Praktiniai nedarbingumo įvedimo ir korespondencijos žingsniai naudojant programinę įrangą Rivilė
- Susiraskite parametrą „Algos ligonlapių skaič. koeficientai“, naudokite paiešką su raktažodžiu „ligon“.
- Įveskite kompensacijos koeficientą už nedarbingumo dienas iš įmonės lėšų.
- Darbuotojui įveskite ligonlapio operaciją, nurodydami ligonlapio data nuo ir iki.
- Paspauskite "Naujas" ir užpildykite laukus: tipas („Ligonlapiai (iš įmonės lėšų)“), dokumento numeris, data, tabelinis numeris.
- Skirtuke „Vidurkis“ nurodykite mėnesių, iš kurių bus skaičiuojamas darbo užmokestis, laikotarpį.
- Skirtuke „Priskaitymai“ pridėkite naują eilutę su priskaitymų kodu 201 - „Ligos pašalpa pirmos dvi dienos“, užpildykite automatiškai užpildomus laukus ir nurodykite ligos dienų skaičių.
- Išsaugokite ligonlapių operaciją.
- Spausdinkite pranešimą „NP_SD (Pranešimas dėl pašalpos skyrimo)XML“ ir pateikite jį Sodrai.
Svarbu, kad duomenys būtų tikslūs, ypač kai gydytojo išduotas nedarbingumo laikotarpis patenka į skirtingus mėnesius. Tokiu atveju ligos pašalpos skaičiavimas vykdomas už kiekvieną mėnesį atskirai.
Nedarbingumo pašalpos mokesčių apskaita
Ligos pašalpa apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) pagal 15 % tarifą. Prieš teikiant pranešimą Sodrai, darbdavys turi atskirai apskaičiuoti GPM nuo ligos pašalpos sumos. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad nuo dviejų pirmųjų ligos dienų mokamas darbo užmokestis turi būti atskirtas nuo Sodros mokamos ligos išmokos nuo trečios ligos dienos.
Suminė darbo laiko apskaita ir jos reikšmė skaičiuojant nedarbingumo pašalpas
Suminė darbo laiko apskaita yra sudėtingas procesas, nes daugelis įmonių vis dar rankiniu būdu fiksuoja darbo valandas. Tokiu atveju apskaitos procesas apsunkinamas, nes reikalingas individualus kiekvieno darbuotojo darbo grafiko analizavimas norint teisingai paskaičiuoti ligos pašalpas.
Įmonės, kurios naudoja suminės darbo laiko apskaitos sistemą, gali žymiai tiksliau apskaičiuoti nedarbingumo laikotarpių darbo valandas bei pasiūlyti geresnį požiūrį į darbuotojų darbo krūvį ligos metu.
Kaip šią problemą spręsti? Alternatyvus ir efektyvus sprendimas - automatizuotos darbo grafikų sudarymo ir nedarbingumo apskaitos sistemos, tokios kaip OPTAS. Ši sistema automatiškai apskaičiuoja nedarbingumo dienas ir valandas, sumažina klaidų riziką ir palengvina duomenų perkėlimą į darbo užmokesčio apskaitos sistemas.
OPTAS sistema suteikia galimybes:
- Automatiškai žymėti nedarbingumą pagal darbo grafiką.
- Skirstyti nedarbingumus pagal jų tipus.
- Gauti duomenis tiesiogiai iš Sodros.
- Lengvai perkelti duomenis į kitas apskaitos sistemas be rankinio perrašinėjimo.
Naudingos pastabos ir rekomendacijos
Darbo sutartyse svarbu aiškiai apibrėžti bazinio atlyginimo ir kintamųjų priedų apmokėjimo tvarką, kad būtų išvengta nesusipratimų dėl premijų ir kintamosios dalies mokėjimo, kuris gali priklausyti nuo darbuotojo rezultatų.
Taip pat verta žinoti, kad kol darbuotojas būna nemokamų atostogų metu, ligos pašalpa iš įmonės lėšų nėra mokama. Už dvi pirmąsias ligos dienas darbdavys moka kompensaciją pagal nustatytus koeficientus.
Dažniausiai užduodami klausimai
- Kas moka ligos pašalpą pirmas dvi ligos dienas?
Darbdavys moka nuo 62,06 % iki 100 % darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio, nepriklausomai nuo ligos stažo. - Kada pradeda mokėti „Sodra“?
Sodra pradeda mokėti nuo trečios ligos dienos, jei darbuotojas turi pakankamą ligos stažą (3 mėn. per pastaruosius 12 mėn. arba 6 mėn. per 24 mėn.). - Kokia yra ligos pašalpos apmokestinimo tvarka?
Pašalpos apmokestinamos 15 % GPM tarifu. - Kaip skaičiuoti nedarbingumo pašalpą pagal suminę darbo laiko apskaitą?
Reikia vertinti ne kalendorines dienas, o nustatyti faktinius ligos metu numatytus darbo valandų kiekius pagal darbo grafiką.
tags: #2d #nedarbingumo #saskaitu #korespondencija