Jau kitąmet pacientai sveikatos priežiūros paslaugas galės gauti bet kurioje sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje sutartį su bet kuria teritorine ligonių kasa (TLK). Šią naujovę numato iš esmės keičiama TLK ir gydymo įstaigų sudaromų sutarčių tvarka, skelbia Valstybinė ligonių kasa (VLK).
Sutarčių tvarkos pokyčiai ir jų reikšmė gydymo įstaigoms
Nuo kitų metų sveikatos priežiūros įstaigos dėl paslaugų, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF), su TLK pasirašys tik po vieną sutartį. Dabar gydymo įstaigos dėl specializuotų paslaugų teikimo pasirašo sutartis su skirtingomis TLK. Nuo kitų metų bus pasirašoma tik viena sutartis. Atkreipiamas dėmesys, kad pereinamuoju laikotarpiu, t. y. nuo minėto įsakymo įsigaliojimo dienos iki naujų sutarčių pasirašymo 2021 m., galios 2020 m.
„Pakeitus TLK ir gydymo įstaigų sudaromų sutarčių tvarką, sumažės ir gydymo įstaigų administracinė našta. Pavyzdžiui, vieno miesto ligoninei kasmet dėl sąnarių endoprotezavimo operacijų su teritorinėmis ligonių kasomis reikėdavo sudaryti 5 sutartis - ne tik su savo teritorijos ligonių kasa - pavyzdžiui, Vilniaus, bet tuo pačiu ir Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių. Dabar vietoj penkių sutarčių bus sudaroma viena, o pacientai į vieno ar kito miesto ligoninę dėl sąnarių endoprotezavimo galės vykti iš visos Lietuvos", - sakė G.
Įstaiga, pageidaujanti sudaryti sutartį dėl specializuotų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir jų apmokėjimo iš PSDF, turi pateikti tik vieną prašymą. Taip pat svarbu, kad paslaugų teikimas atitiktų Vyriausybės nustatytus kriterijus, o gydymo įstaigos laiku, t. y., kaip numatyta sveikatos apsaugos ministro įsakymu, pateiktų prašymus sudaryti sutartis.
Pacientų pasirinkimo laisvė ir tarpmiestiniai vizitai
„Pavyzdžiui, privalomuoju sveikatos draudimu apdraustam pacientui, gyvenančiam Vilniuje, išrašomas siuntimas dėl gydytojo specialisto konsultacijos. Pacientas sužino, kad artimiausioje poliklinikoje šios paslaugos turės laukti 25 dienas, tačiau Šiaulių gydymo įstaigoje, kur ketina vykti po savaitės, pas tą patį specialistą eilių nėra, tad joje užsiregistruoja. Šis pavyzdys, pasak G. Kacevičiaus, rodo, kad pacientas turės teisę pats laisvai pasirinkti, kur gauti planinę sveikatos priežiūros paslaugą. Dabar yra reikalaujama, kad gydymo įstaiga būtų sudariusi sutartį su paciento gyvenamosios vietos TLK.
Taip pat skaitykite: Socialinio draudimo įmokos Lietuvoje
Sutarčių pasirašymo praktika ir problemos
Vasario prasidėjo, o nė viena gydymo įstaiga Lietuvoje dar nėra pasirašiusi sutarties su Valstybine ligonių kasa (VLK). Nors ši praktika - ne naujiena, kalbinti ligoninių vadovai tikina, kad situacija kelia rimtų iššūkių. Santaros klinikos - vienintelė gydymo įstaiga iš visų, į kurias komentaro šia tema kreipėsi „Lietuvos sveikata“, patikino, kad jau yra pradėjusi derybas su VLK dėl šių metų paslaugų pacientams apimčių. Ir derybos šiemet pradėtos anksčiau nei praėjusiais metais.
„Tai svarbus žingsnis į priekį, leidžiantis planuoti ir subalansuoti įstaigos veiklą, biudžetą, investicijas ir darbuotojų darbo užmokestį. Mūsų požiūriu, tvari sveikatos priežiūros įstaigos veikla pirmiausia turi būti grindžiama susitarimu su valstybe dėl numatomų teikti paslaugų ir tik tada galima priimti sprendimus dėl atlyginimų didinimo, pirkimų ar plėtros planų“, - komentavo Santaros klinikų generalinis direktorius prof.
Praėjusiais metais Santaros klinikos suteikė daugiau paslaugų, nei numatyta sutartyje - ją viršijo apie 7 mln. eurų, o paskutinį metų ketvirtį paslaugų apimtys vidutiniškai buvo 7-8 procentais didesnės. „2025 metais, priimdami vadybinius sprendimus ir didindami konsultacijų bei paslaugų skaičių, sutrumpinome laukiančiųjų eiles ir pagerinome paslaugų prieinamumą. Šią kryptį planuojame tęsti ir toliau - siekiame 6-7 procentais didesnių paslaugų apimčių nei pernai, todėl tikimės, kad šių metų sutartyje tai atsispindės. Tai sudarytų tvarų finansinį pagrindą spartesniam darbuotojų atlygio augimui", - pabrėžė prof.
„Kėdainių ligoninės direktorė Asta Šakickienė „Lietuvos sveikatai“ teigė, kad derybos su VLK dėl paslaugų sutarties pasirašymo dar nėra prasidėjusios, tačiau šie darbai turėtų būti atlikti per vasarį. Bent tokį patikinimą ligoninė turi iš pačios VLK. Visgi A. Šakickienė pripažįsta, jog situacija, kai paslaugas pacientams reikia teikti nuo sausio pradžios, o paslaugų apimtys ir finansavimas nėra aiškūs, kelia įstaigai iššūkių, ypač kai jau šiandien yra žinoma, kad praėjusius metus ligoninė baigė su finansiniais nuostoliais.
„Žinote, niekada sutartys nebūdavo pasirašomos sausio mėnesį, tokia yra praktika. Pavyzdžiui, pernai mūsų ligoninė sutartį pasirašėme kovo 25 dieną. Tokiu atveju (prasidėjus metams, bet neturint pasirašytos sutarties - aut. past.) pagal tvarkos aprašą yra per mėnesį mokama 1/12 praėjusių metų sutarties sumos. Problema ta, kad nuo sutarties sumos ir paslaugų apimties priklauso gydymo įstaigos gaunamos pajamos. Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad žinant praėjusių metų sutartį galima pajamas planuotis - klausimas sudėtingesnis. Mat sutartis apima ir virš jos suteiktas paslaugas, o šios gali sudaryti ne daugiau kaip 50 proc. sutartyje numatytųjų. Visos suteiktos paslaugos, kurios atsiranda virš šio brūkšnio, yra neapmokamos ir gydymo įstaigai neša nuostolį. Tačiau paslaugos teikiamos pagal faktinę situaciją ir pacientų poreikį.
Taip pat skaitykite: Strategijos įgyvendinimo sunkumai
Gydymo įstaigų vadovų nuogąstavimai
„Dabar teikiame paslaugas pagal poreikį, nes per vieną mėnesį tikrai neviršysim jokios kvotos. Tačiau, kalbant apie normalų planavimą, norėčiau, kad visi mano skyrių vedėjai ir darbuotojai žinotų, kokius turim planus, kokius iššūkius. Nacionalinė šakos sutartis, kuria apibrėžiama, kiek medikams kils atlyginimai, pasirašyta dar iki Naujųjų, gydymo įstaigos darbo užmokesčiui reikalingas lėšas turi nusimatyti šių metų biudžetuose. Vidutinis darbo užmokesčio augimas šiemet siekia apie 8 procentus visiems viešojo sektoriaus sveikatos priežiūros darbuotojams. „Tiesiog žinau, kad tie atitikmai šakos sutarčiai turės būti, tai prognozuoju į priekį ir stengiuosi padaryti anksčiau, nes žinau, kad darbuotojai yra be galo svarbūs.
Su panašia situacija susiduria ir Plungės ligoninė. „Žinot, šitoj vietoj dramos nematau. Tai nėra kažkas neįprasto. Ne pirmus metus sausį neturime naujos sutarties - dažnai ją pasirašome tik vasario pabaigoje ar net kovą. Pasak jo, šiuo laikotarpiu ligoninė remiasi gruodžio mėnesio finansiniais duomenimis, jau pritaikyta darbo užmokesčio indeksacija, susijusi su minimalios mėnesinės algos didinimu, todėl bent atlyginimų srityje aiškumas yra.
Kur kas didesnį nerimą, anot vadovo, kelia nekompensuotos stacionarinės paslaugos. „Tai nėra planinė pagalba, kurios galėtume tiesiog atsisakyti - tai realūs pacientai, kuriems reikėjo pagalbos. Mes suteikėme paslaugas, bet pinigų už jas negavome", - pabrėžė R. Mažeika. Anot jo, apie 350 tūkst. „Mūsų argumentas aiškus - mes turėjome pacientų, žmonės rinkosi mūsų ligoninę, mes jų neatsisakėme ir suteikėme pagalbą. Tai yra neatremiamas argumentas. Neprašome padengti nuostolių ar duoti nepamatuotų pinigų. Visada remiamės realia pacientų dinamika, faktiniais skaičiais, paslaugų apimtimis. Jei mūsų argumentai pagrįsti, tikimės sąžiningo sprendimo. Kai gausime sutarties projektą, jį įvertinsime ir neišvengiamai derėsimės. Yra nustatyti terminai, per kuriuos turime sureaguoti.
Viešasis ir privatus sektoriai: bendros problemos
Be sutarčių metus pradėjo ne tik viešasis, bet ir privatus sveikatos priežiūros sektorius. Gydymo įstaigų tinklo „Meliva“ vadovas Kęstutis Broniukaitis tikino, kad tai kelia rimtų iššūkių pacientams, paslaugų planavimui. „Kol kas neturime jokio sutarties varianto - laukiam kaip ant adatų. Paprastai ligonių kasos projektus atsiųsdavo sausio pabaigoje, tikimės, kad galbūt jau kitą savaitę kažką gausime, bet jokių konkrečių datų nėra. Tai šiek tiek ydinga praktika - projektai siunčiami sausio pabaigoje, vasarį vyksta derybos, o pasirašymas įvyksta vėliau, nors sutartys galioja atgaline data.
Pasak jo, didžiausia nežinomybė kyla dėl skiriamų paslaugų kvotų, nuo kurių priklauso, kiek gydymo įstaigos galės suteikti paslaugų be papildomų finansinių nuostolių. „Labiausiai bijome siurprizo, kad kvotos ne tik nedidės, bet gal net sumažės. Tada kovo mėnesį tektų priimti drastiškus sprendimus. Tai apima visą spektrą: konsultacines paslaugas, dienos stacionarą, dienos chirurgiją, net ir stacionarines operacijas. Pasak jo, privatūs paslaugų teikėjai nuolat siūlo didinti paslaugų apimtis, kad pacientams trumpėtų eilės, tačiau papildomo finansavimo dažniausiai negauna, o dėl to galiausiai nukenčia patys pacientai. „Tai labiau išmaldos prašančiųjų derybos su išmaldą duodančiais. Mes neturime realių svertų - galime tik pateikti argumentus, kad poreikis didelis, eilės ilgos, bet sprendimus priima ligonių kasa. Teoriškai pinigų fonde yra, bet klausimas - kaip jie bus paskirstyti. Stebuklų nesitikime.
Taip pat skaitykite: Sociologinis žvilgsnis į socialinę kompetenciją
„Pernai sutartis su gydymo įstaigomis baigėme pasirašyti kovo pabaigoje. Šiemet tikimės šį procesą sutrumpinti bent mėnesiu ir sutartis pasirašyti per vasarį. Sutinku, kad sutarčių pasirašymo procesas turėtų būti sklandesnis, tačiau sutartis galime pasirašyti tik po to, kai Seimas patvirtina Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetą, tai įtvirtinta įstatymu ir tas įvyksta apie gruodžio 10-20 dieną. Jis pridūrė, kad VLK kartu su SAM galvoja, kaip šį procesą būtų galima sutrumpinti. Idealiu atveju, pasak jo, tokios sutartys turėtų būti pasirašomos iki Šv. Kalėdų, dar prieš metams prasidedant. Šie VLK direktoriaus žodžiai gydymo ligoninių vadovams teikia vilties.
PSDF biudžetas ir paslaugų finansavimas
2016 m. PSDF biudžetas siekia beveik 1,44 milijardo eurų ir yra beveik 4 proc. (56 mln. eurų) didesnis nei 2015 m. Didžiausia jo dalis (per 1 mlrd. eurų, o tai 38 mln. eurų daugiau nei pernai) numatyta gydymo įstaigų sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti: apie 479 mln. eurų skirta ligoninių paslaugoms, 196 mln. eurų - ambulatorinei asmens sveikatos priežiūrai, 180 mln. Valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų asmenų grupės nustatytos Sveikatos draudimo įstatyme.
Biudžeto paskirstymo mechanizmai
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau - Valstybinė ligonių kasa) suderina su Sveikatos apsaugos ministerija metinę PSDF biudžeto lėšų sumą, skiriamą sveikatos priežiūrai mokyklose finansuoti. Valstybinė ligonių kasa PSDF biudžeto lėšas sveikatos priežiūrai mokyklose finansuoti paskirsto teritorinėms ligonių kasoms pagal savivaldybių paraiškose, teikiamose vadovaujantis Sveikatos priežiūros mokyklose finansavimo paraiškų teikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. V-709, nustatyta tvarka, nurodytą mokinių skaičių ir Sveikatos priežiūros mokyklose finansavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 6 d. nutarimu Nr.
Savivaldybė per 5 (penkias) darbo dienas parengia sveikatos priežiūros mokyklose finansavimo sąmatos (toliau - sąmata) projektą - užpildo formą Nr. BFP-1, patvirtintą Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 1K-006 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto programų sąmatų formų patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 7-237; 2011, Nr. 2-74), ir šį sąmatos projektą teikia tvirtinti teritorinei ligonių kasai. Kiekviena teritorinė ligonių kasa pagal savivaldybės pateiktą sąmatą patikrina, ar joje nurodyta PSDF biudžeto lėšų suma neviršija planuojamų savivaldybei skirti PSDF biudžeto lėšų sumos, ir kaip numatoma šias lėšas naudoti, t. y. ar jų paskirtis atitinka Tvarkos aprašo 3 punkto nuostatas.
Tarpvalstybinės sveikatos priežiūros tvarka
Nuo 2013 m. spalio 25 d. įsigaliojo į mūsų šalies nacionalinę teisę perkeltos 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/24/ES dėl pacientų teisių į tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo nuostatos, kurios suteikia galimybę apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu asmenims nustatyta tvarka gydytis ir gauti reikiamas sveikatos priežiūros paslaugas Europos Sąjungos šalyse narėse, Islandijoje, Lichtenšteine ir Norvegijoje (toliau - EEE valstybės). Pažymėtina, kad kitoje EEE valstybėje apdraustiesiems sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos ir jų išlaidas apdraustieji turi apmokėti gydymo valstybės nacionalinių teisės aktų nustatyta tvarka.
Taigi, tais atvejais, kai pacientas su Lietuvos Respublikos asmens sveikatos priežiūros įstaigos, sudariusios sutartį su teritorine ligonių kasa (toliau - TLK), gydytojo siuntimu vyksta į kitą EEE valstybę ir už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas apmoka pats tos valstybės nacionalinių teisės aktų nustatyta tvarka, dėl šių tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų kompensavimo Lietuvoje jis turės kreiptis į savo TLK.
Apdraustasis arba jo atstovas, siekiantis gauti tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidų kompensaciją, į savo TLK turėtų kreiptis ne vėliau kaip per 1 metus nuo asmens sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo ir (ar) vaistų, ir (ar) medicinos prietaisų, ir (ar) medicinos pagalbos priemonių išdavimo gydymo valstybėje. Tais atvejais, kai paaiškėja, kad asmuo tuo metu, kai jam buvo teikiamos tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugos kitoje EEE valstybėje, nebuvo apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvos Respublikoje arba apdraustasis (arba jo atstovas) nepateikia visų reikiamų dokumentų ir per 10 darbo dienų terminą nepristato trūkstamų dokumentų, TLK jį raštu informuoja apie atsisakymą priimti prašymą.
Jei paaiškėja, kad asmuo tuo metu, kai jam buvo teikiamos tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugos kitoje EEE valstybėje, buvo apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu ir pateikė visus reikiamus dokumentus, prašymas perduodamas nagrinėti tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidų kompensavimo komisijai, kuri pateiktus dokumentus išnagrinėja ir priima sprendimą dėl apdraustojo išlaidų tarpvalstybinei sveikatos priežiūrai kompensavimo ar nekompensavimo.
Daugiau informacijos apie galimybę apdraustiesiems pasinaudoti teisėmis, susijusiomis su planinio gydymo paslaugomis ES, būtinąja medicinos pagalba ES, tarpvalstybinėmis sveikatos priežiūros paslaugomis ir kt., galite rasti tarpvalstybinės sveikatos priežiūros kontaktinio centro, veikiančio mūsų šalyje, interneto svetainėje, žr. nuorodą www.lncp.lt. Dėl informacijos apie kitose EEE valstybėse teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas turėtumėte kreiptis į atitinkamų valstybių kompetentingas institucijas (nacionalinius kontaktinius centrus).
Informavimas ir sveikatos prevencijos programos
Kiekvienoje gydymo įstaigoje, sudariusioje sutartį su TLK, pacientui turi būti suteikiama išsami informacija apie PSDF lėšomis apmokamas paslaugas. Programa skirta moterų nuo 25 iki 60 metų amžiaus gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencijai. „Hila“ medicinos ir diagnostikos centre pacientams atliekami visi būtiniausi ir nemokami tyrimai, leidžiantys gydytojui greitai ir tiksliai įvertinti paciento būklę.
Informavimo dėl gimdos kaklelio piktybinių navikų profilaktikos paslauga teikiama ne dažniau kaip vieną kartą per metus - moteriai bus suteikta gimdos kaklelio citologinio tepinėlio paėmimo ir rezultatų įvertinimo paslauga. Suteikus gimdos kaklelio citologinio tepinėlio paėmimo ir rezultatų įvertinimo paslaugą, ji vėl teikiama po trejų metų. Dėl dalyvavimo programoje reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Informavimo dėl gimdos kaklelio piktybinių navikų profilaktikos paslaugą teikia pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros įstaigose dirbantis šeimos gydytojas arba pirminės asmens sveikatos priežiūros komandos narys - gydytojas akušeris-ginekologas. Gimdos kaklelio citologinio tepinėlio paėmimo ir rezultatų įvertinimo paslaugą teikia šeimos gydytojas arba pirminės asmens sveikatos priežiūros komandos narys - gydytojas akušeris-ginekologas. Gimdos kaklelio biopsijos ir jos rezultatų įvertinimo paslaugą teikia asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios ambulatorines specializuotas akušerijos ir ginekologijos paslaugas. Gimdos kaklelio citologinio tepinėlio ir biopsijos medžiagos ištyrimo paslaugą teikia patologijos skyriai ar tarnybos.
Moterų sveikatos patikros dėl gimdos kaklelio patologijos programų naudą ir efektyvumą rodo kitų šalių patirtis. Pavyzdžiui, Suomijoje, prieš 40 metų pradėjusioje vykdyti analogišką atrankinį patikrinimą, moterų sergamumas gimdos kaklelio vėžiu 4-5 kartus yra mažesnis nei Lietuvos moterų. Kuo anksčiau aptinkami pakitimai, tuo lengviau juos išgydyti. Net 80 proc. šia liga susirgusių moterų galėtų pasveikti, jei liga būtų pastebėta laiku ir kuo anksčiau būtų pradėtas gydymas.
Sutarties formos, terminai ir atsiskaitymai
Sutartyje nenumatytais atvejais Šalys vadovaujasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (Žin., 2000, Nr. IV. 7. 7.1.). Sutartyje nenumatyti dalykai gali būti papildomi susitarimu - Šalys gali susitarti dėl papildomų Sutartyje nenumatytų sąlygų. Sutartis sudaroma 2 (dviem) egzemplioriais, po vieną kiekvienai Šaliai.
Lėšų pervedimo terminas, numatytas Sutarties 8.2 punkte, gali būti pratęstas iki 14 (keturiolikos) kalendorinių dienų, jei kyla abejonių dėl Savivaldybės pateiktų duomenų teisingumo. Per šį laikotarpį TLK patikrina, kaip Savivaldybė naudoja lėšas, ir (ar) buhalterinius dokumentus.
Savivaldybė, pažeidusi Sutarties 13 punkto nuostatas, t. y. be TLK raštiško sutikimo perleidusi tretiesiems asmenims savo reikalavimo teisę, į TLK sąskaitą moka 5 (penkis) proc. perleistos sumos dydžio netesybas ir atšaukia tretiesiems asmenims perleistą reikalavimo teisę. Jei TLK nustato Savivaldybės padarytą žalą PSDF biudžetui, Savivaldybė žalą atlygina per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo TLK ekspertizės pažymos gavimo dienos, jei pažymoje nenumatoma kitaip.
Ginčų sprendimas ir force majeure
Visus ginčus, kilusius dėl Sutarties įsipareigojimų vykdymo, Šalys sprendžia tarpusavio susitarimu. Nepavykus susitarti per 30 (trisdešimt) darbo dienų nuo ginčo kilimo, ginčai sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka. Nė viena iš Sutarties Šalių neatsako už prisiimtų įsipareigojimų visišką ar dalinį neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad įsipareigojimų neįvykdė dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.212 straipsnio nustatyta tvarka.