Lietuvos psichikos sveikatos priežiūros sistema per daugiau kaip 30 atkovotos laisvės ir nepriklausomybės metų pasiekė tam tikrą pažangą, tačiau proveržis dar nėra įvykęs. Atkūrus nepriklausomybę, buvo gera galimybė demontuoti ir transformuoti nužmoginančią ir neveiksmingą sistemą. Tačiau paveldėta sistema pasipriešino 1990-2000 metais vykusiems bandymams ją pakeisti, o vėliau jau ir ėmė stiprinti pozicijas.
Šiandien turime sistemą, kuri gausių investicijų dėka pakeitė fasadą, bet nelabai pakito veiklos turinys. Biudžeto eilučių srautuose stipriai dominuoja vis tie patys trys elementai, kaip ir sovietmečiu: medikamentinis gydymas, psichiatrijos stacionarai ir pavadinimus pakeitę bei renovuotais pastatais užsitikrinę ramią ateitį psichoneurologiniai pensionatai.
Iki šiol tik vieną kartą, 2005-2007 metais, buvo rimtesnis sisteminių permainų bandymas. Seimas netgi 2007 metais patvirtino Psichikos sveikatos strategiją, kurioje buvo įtvirtinti visi šiuolaikiniai psichikos sveikatos strategijos principai. Deja, vėliau pritrūko politinės valios ir šio strateginio lygmens dokumento principai ir uždaviniai nebuvo įgyvendinami.
Ekspertai vertina, kad visos priemonės, tarp jų visuomenės švietimas psichikos sveikatos srityje, platus spektras prevencinių bei klinikinių intervencijų ir visapusiška stebėsena turi atitikti šiuos principus. Deja, ministerijos parengtame plane pasigendama tokio strateginio nuoseklumo.
Ekspertų grupė pastebi, kad Psichikos sveikatos strategijos įgyvendinimo ir savižudybių prevencijos veiksmų planų rengimas buvo organizuotas chaotiškai. Nepaisant ekspertų teiktų pasiūlymų ir pastabų pačios darbo grupės veiklos organizavimui, rezultatas yra nuviliantis.
Taip pat skaitykite: Išlikite psichiškai sveiki
Pagrindiniai Veiksmų Plano Trūkumai
Ekspertai nustatė keletą esminių trūkumų, kurie trukdo efektyviam psichikos sveikatos strategijos įgyvendinimui:
- Veiksmų planas nepaliečia ydingai veikiančios psichikos sveikatos priežiūros sistemos.
- Plane nėra konkrečių rodiklių, kurie padėtų vertinti, ar priemonės bus tinkamai įgyvendinamos, ir ar jos padarys kokį nors pokytį. Jame nėra įvardinta, kokių rezultatų siekiama.
- Plane nėra aiškių prioritetų, t. y. neaišku kurias problemas ir kaip jas reikia spręsti pirmiausia.
- Planui trūksta skaidrumo. Nepaisant ekspertų siūlymų, nebuvo aiškiai apibrėžtas planą rengusios darbo grupės sprendimų priėmimo procesas. Planui rengti pasitelkta daug ekspertų, tačiau nėra aišku, kas prisiima atsakomybę už galutinius sprendimus.
- Kai kurios darbo grupėje išsamiai aptartos ir pripažintos svarbiomis priemonės iš plano išimtos taip pat be jokių diskusijų.
- Darbo grupės nariais buvę ekspertai daug kartų kreipėsi prašydami konkrečios informacijos svarbiais klausimais, tačiau SAM jos nesuteikė. Tai apsunkino realios situacijos analizę ir šia analize pagrįstų priemonių formulavimą.
Pavyzdžiui, jau pasibaigus ekspertų grupės darbui, planas buvo papildytas naujomis programomis, numatant joms didelį finansavimą. Kadangi šios programos nebuvo pateiktos darbo grupėje ir nebuvo joje svarstomos, taip pat nėra aišku kokiais kriterijais jos atrinktos, darbo grupėje dalyvavę ekspertai negali prisiimti atsakomybės už jų įtraukimą į veiksmų planą.
Nepaisant to, ekspertai ir toliau remia pastangas siekti veiksmingos ir skaidrios psichikos sveikatos priežiūros sistemos.
Tarptautinės Iniciatyvos ir Rekomendacijos
Tokių svarbių dokumentų yra daug. Štai, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų Žmogaus teisių taryba paskelbė net tris rezoliucijas psichikos ir žmogaus teisių klausimais. Visos jos yra svarbios, bet labiausiai rekomenduotina Lietuvai būtų 2020 metais paskelbta rezoliucija.
Pasaulio sveikatos organizacija, nuo 2001 metų laikanti psichikos sveikatos stiprinimą naujuoju sveikatos politikos prioritetu, vis dažniau ragina valstybes ir vyriausybes investuoti į šiuolaikiniais žmogaus teisių ir mokslo žinių principais grįstas paslaugas, siūlydama prisijungti prie „QualityRights“ iniciatyvos ir ją įgyvendinti.
Taip pat skaitykite: Reikalavimai vairuotojų psichologiniam patikrinimui
Laikas šiuos svarbius principus, pasikartojančius svarbiuose tarptautinių organizacijų dokumentuose, pradėti ryžtingai ir nuosekliai įgyvendinti Lietuvoje. Tokiam proveržiui turime visas galimybes.
2025-2026 m. studijų dalykų pristatymas: Psichosomatika
Ateities Perspektyvos
Šių galimybių padaugėjo po 2020 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų. Koalicija „Psichikos sveikata 2030“, vienijanti 2014 metais susibūrusiais proveržio siekiančias organizacijas ir ekspertus, yra pasirengusi talkinti valdžios institucijoms ir dalintis ekspertinėmis žiniomis, patirtimi ir gerosiomis praktikomis iš kitų valstybių.
Gegužės 21 dieną vyks pirmasis Koalicijos inicijuotas renginys - konferencija, kurią globoja Seimo pirmininkė V.Čmilytė-Nielsen.
Sukurtas pirminio lygio psichikos sveikatos centrų tinklas tėra bendruomeninių paslaugų imitacija. Šių centrų vadovai net nėra gavę nurodymo prioritetą teikti tokioms paslaugoms, kad būtų stabdomi sprendimai dėl institucinės globos, dažnų hospitalizacijų ar perteklinio medikamentinio gydymo.
Taip pat skaitykite: Prieinamumas psichikos sveikatos paslaugoms
tags: #psichikos #sveikatos #strategija #2011