Viešoji įstaiga „Klajūnas“ įkūrusi gyvūnų globos namus Ukmergės rajone, Antakalnio III kaime, jau daug metų teikia socialines gyvūnų teisių apsaugos paslaugas ir taip kuria pridėtinę vertę.
Oficialiai organizacija įkurta 2016 metų vasarį Ilmos ir jos vyro Aleksandro iniciatyva. Tiesa, iš pradžių jokių pastatų neturėjo, gyvūnais rūpinosi ir juos globojo savo namuose.
Ilma prisimena ir pirmąjį globon patekusį augintinį - tai šuo Šansas. Jį sūnus rado paliktą prie tuometinės savo darbovietės.
Tai - ne tik gyvūnų globa. Tai meilė ir pagarba keturkojams, globa, naujų namų paieška, PSP programa, edukaciniai renginiai įvairaus amžiaus grupėms, kova už gyvūnų teises.
„Klajūno“ veiklos principai
„Klajūnas“ - tai namai. Pasak Ilmos, „Klajūnas“ - tai beglobių gyvūnų namai. Čia itin svarbi gyvūnų gerovė ir gyvenimo kokybė. Todėl stengiamasi sukurti namų sąlygas.
Taip pat skaitykite: Asociacija: Gyvūnų globa
- Čia nėra grandinių.
- Čia vadovaujamasi NO-KILL principu - gyvūnai nemigdomi, jais rūpinamasi, nepaisant gyvūno amžiaus, išvaizdos ar charakterio, iki pat jų natūralios mirties.
Be to, „Klajūnas“ visada atviras lankytojams. „Čia nėra „draudžiamų zonų“, nėra paslapčių - galima filmuoti, fotografuoti, tiesiog praleisti laiką gyvūnų draugijoje“, - sako vadovė.
Čia gerbiami gyvūnai.
2017 metų lapkritį, Savivaldybei paskelbus aukcioną, šeima nusipirko senus, 1964 metų statybos, garažus. Statiniai buvo avarinės būklės - be stogo, kiaurais langais ir judančiomis sienomis.
Tai buvo didelis projektas, įgyvendintas pagal kaimo plėtros programą. Pritraukus lėšų atsirado galimybė sutvarkyti stogą, sienas.
Infrastruktūra ir sąlygos gyvūnams
Kurdami globos namus, pirmiausia įrengė voljerus. Dabar lauke yra 18 voljerų. Kai kurie didesni, kur gali gyventi po 2-3 suaugusius šunis.
Taip pat skaitykite: Pagalba Utenos gyvūnams
Katėms reikia erdvės - laipyk-lių, žaidimų vietos. Tad joms yra atskira patalpa - katinariumas. Šiemet prie katinariumo įrengta ir uždara terasa lauke.
Tik katės peštukės, kurios skriaudžia silpnesnes kates ar jauniklius, katinariumu nesinaudoja.
Kai kreipiamasi, organizacija suteikia vadinamą pagauk, sterilizuok, paleisk paslaugą, pagal kurią laukinės ar benamės katės yra paimamos iš aplinkos, sterilizuojamos, kad negalėtų vesti jauniklių, ir paleidžiamos atgal į laisvę.
Ilma pasakoja, kad seniau pasitaikydavo kačių maro protrūkių, tačiau, visur sudėjus plyteles, dezinfekuoti tapo lengviau, todėl sumažėjo užkrečiamumas. Per tiek metų Ilma jau žino kone visas gyvūnų ligas.
Parama ir iššūkiai
Pasak „Klajūno“ vadovės, parama labai svarbi - tai vienintelis lėšų šaltinis. Jokių kitų dotacijų organizacija neturi. „Mūsų rėmėjai - tai žmonės, kurie rūpinasi gyvūnais“, - kalbėjo ji.
Taip pat skaitykite: Subsidijų gavimo sąlygos
O aukojama įvairiomis formomis: skiriant 1,2 proc. Ilmos skaičiavimu, katėms per dieną prireikia 5 kg konservų, nes auga daug mažylių, ir 1 kg sauso maisto.
Vadovė pastebi, kad iki pandemijos atvažiuodavo daugiau savanorių ir dažniau. Pagrindinis darbas - valyti, valyti, valyti. Prižiūrėti tvarką. Šėrimas nereikalauja tiek laiko, kiek valymas. Vedžiojimas, šukavimas - pagal galimybes ir poreikį.
Šunys į globos namus dažniausiai patenka iš labai blogų sąlygų ir labai sunkios būklės, todėl jie bijo žmonių, nenori prisileisti. Jiems reikalinga socializacija.
Savanorių indėlis
Savanorė Karolina iš Ukmergės, jei gali, atvyksta kartą per savaitę, kita savanorė kartą per mėnesį atvažiuoja iš Širvintų. Vadovė pastebi, kad dauguma savanorių į veiklą įsitraukia trumpam laikui arba nereguliariai.
„Daug kas įsivaizduoja, kad čia - svajonių darbas, kad mes tik glostome gyvūnus ir žaidžiame su jais, o iš tiesų tam beveik nelieka laiko, nes kasdien reikia iššveisti visas patalpas, - pasakoja Ilma. - Šiukšlių maišai ir šepečiai - viskas, ką mes matome.
Darbo krūvis ir atsidavimas
Patys organizacijos įkūrėjai dirba kasdien nuo 7 val. ryto iki 19 val. vakaro be poilsio dienų, savaitgalių ar švenčių. „Čia nepasakysi: man šiandien šventė, valgyti nepaduosiu, voljerų nevalysiu.
Tačiau pasitaiko, kai dirbti tenka ir 18, ir visas 24 valandas per parą, jei reikia slaugyti sunkai sergančius gyvūnus, kuriems pastatomos lašelinės.
Gyvūnų įvaikinimas
Teiraujantis, ar sunku gyvūnams rasti namus, Ilma atsako, jog rasti tiesiog namus - lengva, bet rasti gerus namus - sunku. „Globos namai - ne turgus, kur užsimaniau, sumokėjau pinigus ir nusipirkau“, - sako ji ir paaiškina, kad norintieji gyvūnų pildo nustatytos formos anketą.
Tikrinami jų socialiniai tinklai. Gyvenimo sąlygos tikrinamos tik tuo atveju, jei, davus gyvūną, gaunama signalų, kad su juo blogai elgiamasi.
Situacija Ukmergėje
Šiuo metu Ukmergės mieste beglobių gyvūnų sumažėję, lyginant, kiek jų būdavo prieš septynerius ar dešimt metų, kai benamiai šunys voromis lakstydavo miesto gatvėmis ar po daugiabučių namų kiemus ir vaikų žaidimų aikšteles.
Visuomenės sąmoningumo lygis keičiasi labai pamažu. Kiek mažiau žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų, bet vis dar apstu. Pastebi, kad įrodyti žiauraus elgesio su gyvūnais nusikaltimus labai sunku, tačiau per jos praktiką nemažai atvejų vis tik pavyko surinkti įrodymus ir skriaudėjai buvo nubausti baudomis bei teisės laikyti gyvūnus atėmimu ar apribojimu.
Tačiau problema yra platesnė. Nors įstatymai šią sritį reglamentuoja, nėra, kas juos vykdytų. Ilma įsitikinusi, kad visuomenės švietimo srityje yra didelė spraga. Apie sterilizaciją bei kast-raciją, leidžiančią užkirsti kelią nekontroliuojamam gyvūnų dauginimuisi, daug kas nežino arba nenori to daryti dėl stereotipų.
Pavyzdžiui, vis dar yra žmonių, kurie laikosi sustabarėjusios nuostatos, kad kalė per gyvenimą turi atsivesti bent vieną vadą.
Renginiai ir iniciatyvos
Rugpjūčio 23-iąją šunų dresūros mokykla Ukmergėje „PumZoris“ rengia žygį, skirtą „Klajūnui“ paremti. Į žygį gyventojai kviečiami registruotis ir keliauti kartu su savo augintiniais Veprių sveikatingumo takais. Laukia maždaug 5,5 km trasa su keliomis smagiomis užduotimis.
Tai - puiki proga aktyviai praleisti laiką su savo augintiniu ir visa šeima ar draugais. Kviečiami ir tie, kurie augintinių neturi. Renginyje bus galimybė susipažinti su vienintele Lietuvos šunų veisle - lietuvių skalikais. Apie juos papasakos lietuvių skalikų veislyno „Šniukštas“ veisėja Asta.
Dalyvio mokestis nėra nustatytas. Ilma sakė, kad ši šunų dresūros mokykla globoms namams talkina jau ne vienus metus, bet žygis su augintiniais rengiamas pirmą kartą, todėl sunku įsivaizduoti, kiek bus dalyvių.