2017 m. lapkričio mėn. Gioterburge ES valstybių vadovai pasirašė Europos socialinių teisių ramstį (ESTR). ESTR yra politinis ES vadovų ir ES institucijų įsipareigojimas, kurio tikslas patenkinti pagrindinius žmonių poreikius ir užtikrinti geresnį socialinių teisių įtvirtinimą ir įgyvendinimą.
ESTR siekiama visapusiškai įgyvendinti socialinio ramsčio principus, visų pirma kuriant darbo vietas realiojoje ekonomikoje, siekiant palengvinti perėjimą prie žaliojo ir skaitmeninio sektorių.
Europos Komisijos pirmininkas Žanas Klodas Junkeris (Jeanas-Claude Juncker) 2017 m. balandžio 26 d. pasakė: „Kaip Komisijos pirmininkas visada siekiau, kad socialiniai prioritetai būtų neatskiriama Europos darbo dalis. Pristatydami Europos socialinių teisių ramstį ir pirmąjį su juo susijusių iniciatyvų rinkinį įgyvendiname savo įsipareigojimus ir atverčiame naują puslapį. Šį puslapį norime pildyti kartu: atsakomybę turi prisiimti visi - valstybės narės, ES institucijos, socialiniai partneriai ir pilietinė visuomenė."
Europos socialinių teisių ramsčio veiksmų planas su komisaru Schmitu
ESTR Principai ir Kategorijos
ESTR sudaro 20 principų, kurie suskirstyti į tris kategorijas:
- Lygios galimybės ir galimybės įsidarbinti
- Dinamiškos darbo rinkos ir tinkamos darbo sąlygos
- Socialinė apsauga ir įtrauktis
ESTR principai apima užimtumą, socialinę apsaugą, švietimą, dirbančiųjų kompetencijų gerinimą, sveikatos apsaugą, žmogiškąjį kapitalą, tinkamo finansavimo užtikrinimą, viešuosius pirkimus, energetinį skurdą ir panašiai.
Taip pat skaitykite: EST duomenys apie darbo pasitenkinimą
Europos Socialinių Teisių Ramsčio Veiksmų Planas
2021 m. kovo mėn. Europos Komisija pateikė Europos socialinių teisų ramsčio veiksmų planą. Veiksmų plane įvardinti 67 pagrindiniai Europos Komisijos veiksmai 2021-2025 m..
Veiksmų plane nustatyti trys pagrindiniai tikslai, kurių reikia pasiekti iki 2030 m.:
- Didėtų užimtumas - bent 78 proc. 20-64 m. gyventojų turi turėti darbą.
- Daugiau žmonių turėtų galimybę nuolat mokytis - bent 60 proc. suaugusiųjų kasmet turėtų dalyvauti mokymuose.
- Žmonių, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, skaičius iki 2030 m. turėtų būti sumažintas bent 15 mln.
Kad būtų pasiekti jo tikslai didinti įsidarbinimo galimybes, skatinti inovacijas ir užtikrinti socialinį teisingumą, veiksmų plane daug dėmesio skiriama piliečių skaitmeninių įgūdžių lygio gerinimui, visų pirma didinant suaugusiųjų dalyvavimą mokymuose apie skaitmeninius įgūdžius ir besiformuojančias technologijas. Šiuo atžvilgiu iniciatyva yra neatsiejama nuo 2021-2027 m.
Plano įgyvendinimas - tai bendros ES institucijų, nacionalinių, regioninių ir vietos valdžios institucijų, socialinių partnerių ir pilietinės visuomenės pastangos.
Pagrindiniai Tikslai iki 2030 m.
Veiksmų plane nustatyti konkretūs tikslai, kurių įgyvendinimas numatytas iki 2030 m.:
Taip pat skaitykite: ES socialinės apsaugos kodeksas
- Iki 2030 m. bent 78 proc. 20-64 m. gyventojų turėtų dirbti: kad pasiektų šį tikslą, Europa turės bent perpus sumažinti vyrų ir moterų užimtumo skirtumą (palyginti su 2019 m.), padidinti formaliojo ikimokyklinio ugdymo ir priežiūros paslaugų teikimą ir sumažinti nedirbančio, nesimokančio ir mokymuose nedalyvaujančio jaunimo (NEET) skaičių nuo 12,6 proc.
- Bent 60 proc. visų suaugusiųjų kasmet turėtų dalyvauti mokymuose: visų pirma bent 80 proc. 16-74 m. amžiaus žmonių turėtų turėti pagrindinius skaitmeninius įgūdžius. Tai laikoma būtina sąlyga siekiant padidinti įtrauktį ir dalyvavimą darbo rinkoje.
- Žmonių, kuriems gresia skurdas ar socialinė atskirtis, skaičius iki 2030 m. turėtų būti sumažintas bent 15 mln.: iš 15 mln. žmonių bent 5 mln.
Lietuvos Įsipareigojimai ir Tikslai
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Audrius Bitinas supažindino su ESTR veiksmų planu ir Lietuvos nacionaliniais tikslais.
Lietuva įsipareigojo, jog iki 2030 m. darbą turėtų turėti ne mažiau kaip 80,7 proc. 20-64 metų amžiaus gyventojų. Nuo 13 iki 9 proc. turėtų mažėti nesimokančio ir nedirbančio (NEET) 15-29 m. amžiaus jaunimo dalis. Asmenų, patiriančių skurdo riziką ar socialinę atskirtį, iki 2030 m. turėtų sumažėti bent 142 tūkst..
Lietuvoje 2019 m. skurdo rizikoje ar socialinėje atskirtyje buvo 734 tūkst. žmonių, iš kurių 120 tūkst. - vaikai iki 16 metų.
Tam, kad Europos socialinių teisių ramstis būtų įgyvendintas, reikalingas ES valstybių įsitraukimas, bendri nacionalinių vyriausybių bei socialinių partnerių veiksmai. Tam pritaria 76 proc.
Iššūkiai ir Perspektyvos
LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė savo pranešime pabrėžė tinkamų darbo sąlygų svarbą. Finansinis (adekvatus atlygis, darbo užmokesčio skaidrumas ir tinkamas atsiskaitymas), fizinis (darbuotojų sveikatos ir saugos strateginė programa, nelaimingų atsitikimų darbe kontrolė) ir socialinis (kolektyvinių susitarimų skatinimas, Lietuvos atveju, transporto darbuotojų sąlygų ir garantijų užtikrinimas), žmogaus saugumas yra raktas į tinkamas darbo sąlygas.
Taip pat skaitykite: Smurto darbe sprendimai
Anot komiteto pirmininko, Lietuva yra tarp šalių, kuriose MMA augimas vienas didžiausių, šiais metais - nuo 642 iki 730 eurų. Viena pagrindinių darbo užmokesčio augimo priežasčių - darbuotojų trūkumas. Lietuvos bėda - neskaidrus ir nesąžiningas atsiskaityams su darbuotojais.
Gerinant darbo sąlygas svarbus vaidmuo tenka darbuotojų sveikatai ir saugai. Šiame kontekste yra svarbus ES Komunikatas dėl ES darbuotojų sveikatos ir saugos 2021-2027 m..
Dar vienas svarbus tinkamų darbo sąlygų aspektas - socialinis dialogas ir kolektyviniai susitarimai. Europos profesinių sąjungų konfederacijos generalinio sekretoriaus pavaduotoja Ester Lynč (Esther Lynch), pristatydama minimalaus darbo užmokesčio nustatymo ES perspektyvas, minėjo, jog Lietuvoje kolektyvinėmis sutartimis padengta vos 8 proc. dirbančiųjų ir tai yra vienas prasčiausių rodiklių, Estijoje kolektyvinių sutarčių aprėptis dar mažesnė - 6 proc..
Socialinio dialogo stiprinimo perspektyvą pabrėžė Lietuvos Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė. Ji sakė, jog „socialinis dialogas yra gerovės valstybės pagrindas“, „Prezidento politinėje darbotvarkėje yra vietos socialinio dialogo stiprinimui“.
Prof. Romas Lazutka atkreipti dėmesį į šiuos Europos socialinių teisių ramsčio principus: lygios galimybės, darbo užmokestis; vaikų priežiūra ir parama vaikams; socialinė apsauga, bedarbio pašalpos; minimalios pajamos; senatvės pajamos ir pensijos; sveikatos priežiūra.
Nors minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) ir didėja, tačiau atskaičius mokesčius (neto), vis dar yra mažesnis nei skurdo rizikos riba vienam asmeniui.
Pagal BVP vienam gyventojui, Lietuva artėja prie ES šalių vidurio, tačiau pagal išlaidas socialiniai apsaugai Lietuva yra ES šalių gale, „lenkiame tik Rumuniją ir Latviją“.
Deja, augant ekonomikai, visą laiką augo pajamų nelygybė. Lietuvoje vis dar vengiama pajamų perskirstymo bei dosnesnio socialinės apsaugos finansavimo.
R. Lazutka sakė, jog „nedarbo išmokų ribojimas neišspręs nedarbo problemos: tiesiog laisvų darbo vietų skaičius yra ribotas.
Tai gi, Lietuva siekdama ESTR tikslų, turėtų siekti labiau subalanduoto ekonomikos augimo ir socialinės politikos raidos. Reikėtų pertvarkyti mokesčių sistemą taip, kad didesnius mokesčius mokėtų tie, kurie yra pajėgūs mokėti. Didinti socialinę paramą gyvenantiems dideliame skurde.
Socialinis Būstas ir Viešosios Paslaugos
Socialinis būstas ir tinkamas būstas visiems namų ūkiams yra daugelio socialinių modelių ramstis visoje Europoje.
Vietiniai darbuotojai, mobilūs darbuotojai ir darbuotojai migrantai, nepaisant jų imigracijos statuso ar tautybės, turi turėti tas pačias teises ir jiems turėtų būti taikomos vienodos sąlygos, kokybiškos darbo vietos ir tinkamos darbo sąlygos, o visi turėtų turėti vienodas teises į tinkamą, saugų ir prieinamą būstą.
Kova su biudžeto mažinimu socialinėms paslaugoms ir tinkamas finansavimas bei personalas socialinėms paslaugoms. Siekti geresnių kolektyvinių garantijų tęsti šių darbų profesionalizavimą.
ES Diskusijų Dokumentas dėl Europos Socialinio Aspekto iki 2025 m.
Atsižvelgiant į kovo 1 d. paskelbtą baltąją knygą dėl Europos ateities, Europos Komisija skelbia diskusijoms skirtą Komisijos dokumentą dėl Europos socialinio aspekto iki 2025 m. Šiame dokumente keliami aktualūs klausimai apie europiečių gyvenimo būdą ir visuomenės sanklodą, apie tai, kaip išsaugoti dabartinį gyvenimo lygį, sukurti daugiau ir geresnių darbo vietų, padėti žmonėms išsiugdyti reikiamus įgūdžius ir didinti visuomenės vienybę, drauge atsižvelgiant į ateities visuomenę ir darbo rinką.
Dokumente pasiūlyti trys scenarijai:
- Plėtojant socialinį aspektą apsiriboti laisvu judėjimu.
- Šalys, kurios norės, galės nuspręsti socialinėje srityje nuveikti daugiau.
- ES 27 bendromis jėgomis stiprins socialinį Europos aspektą.
Šie scenarijai gali būti derinami tarpusavyje, pildomi ir keičiami.
tags: #20 #europos #socialiniu #teisiu #ramstis