Socialinės rizikos šeima - tai šeima, kurioje narių tarpusavio ryšiai ir emocinis bendradarbiavimas yra sutrikęs, kurios neigiama aplinka neskatina sveiko, produktyvaus asmenybės augimo ir vystymosi. Sunkumus patiriančios šeimos susiduria su kompleksinėmis problemomis, kurios tiesiogiai veikia tiek tėvus, tiek vaikus.
Socialinis darbas su tokiomis šeimomis yra svarbi ir jautri socialinio darbo sritis, kurios tikslas - padėti šeimoms įveikti socialinius, psichologinius ir ekonominius sunkumus bei sudaryti sąlygas visaverčiam jų funkcionavimui visuomenėje. Socialinis darbuotojas bendrauja su šeimomis, lankosi jų namuose, kartu su šeimos nariais sudaro socialinių problemų sprendimo planą, teikia socialines paslaugas ir bendradarbiauja su kitomis institucijomis bei socialiniais partneriais.
Sunkumus patiriančių šeimų požymiai
Sunkumus patiriančios šeimos susiduria su įvairiais socialiniais iššūkiais, tokiais kaip skurdas, nedarbas, priklausomybės, smurtas, vaikų nepriežiūra, psichologiniai sunkumai ar socialinė atskirtis. Dažnai šiose šeimose trūksta tarpusavio ryšio, emocinio saugumo bei bendravimo su giminėmis ar bendruomene.
Tėvai neretai nesugeba tinkamai pasirūpinti savimi ir vaikais, o tai turi neigiamą poveikį vaikų raidai. Vaikai dažnai patiria nesaugumo jausmą, stokoja būtiniausių gyvenimo sąlygų, patiria emocinį ar fizinį smurtą, o kai kuriais atvejais ir seksualinę prievartą. Šios problemos ypač aktualios kaimo vietovėse, kur priklausomybių paplitimas, smurtas artimoje aplinkoje ir socialinė atskirtis yra ilgalaikės ir perduodamos iš kartos į kartą.
Be to, socialinės rizikos šeimoms būdingas nepasitikėjimas, nemotyvacija spręsti kylančias problemas bei priešiškas požiūris į pagalbą. Jos dažnai nemano, kad turi sunkumų ar nepripažįsta jų, o socialiniai darbuotojai susiduria su klientų pasipriešinimu ir nepritarimu pokyčiams.
Taip pat skaitykite: Gairės dėl PSD ir VSD įmokų Lietuvoje
Socialinės rizikos šeimų problemų priežastys
Socialinę riziką skatina įvairūs veiksniai:
- priklausomybės - alkoholio, narkotikų vartojimas;
- smurtas artimoje aplinkoje;
- materialinės problemos ir skurdas;
- tėvų žinių, įgūdžių stoka auklėjime;
- socialinė atskirtis;
- nepatenkinti vaikų poreikiai ir emocinių ryšių trūkumas;
- nesuderintos šeimos ir švietimo įstaigų veiksmai;
- vaiko socialinis ir pedagoginis apleistumas.
Daugeliu atvejų šeimos neturi vidaus resursų, kad galėtų pačios įveikti sudėtingą situaciją, todėl būtina socialinių darbuotojų ir kitų specialistų pagalba. Ši pagalba reglamentuota Atvejo vadybos tvarkos apraše (2018).
Socialinė rizika ir vaikų problemos šeimose
Socialinės rizikos šeimose augantys vaikai dažnai susiduria su socialiniais, psichologiniais ir mokymosi sunkumais. Dažnai jų elgesys apibūdinamas kaip asocialus, deviantinis, delikventinis ar antisocialus.
Vaikai gali būti neprognozuojami, nekontroliuojami, dažnai pažeisti taisykles, piktnaudžiauti alkoholiu ar net įsitraukti į nusikalstamą veiklą. Jiems būdingas didelis nuovargis, dėmesio sutrikimai, neigiama mokymosi motyvacija, dažnas pamokų praleidimas.
Šios problemos kyla dėl vaiko aplinkos - šeimos socialinės situacijos, trūkinėjusių tėvų ryšių, smurto, vaikų nepatenkintų poreikių. Vaikams trūksta tėvų dėmesio, globos, jie perima vertybes, kurios prieštarauja visuomenės normoms.
Taip pat skaitykite: Dokumentai socialinei paramai
Socialinio darbo funkcijos ir pagalbos būdai
Socialinis darbas su socialinę riziką patiriančiomis šeimomis yra nukreiptas į problemų sprendimą, pokyčių siekimą ir šeimos stiprinimą. Jis apima:
- kompleksines veiklas - mokymus, renginius, prevencines akcijas;
- bendruomenės įtraukimą - didinant šeimų socialinius įgūdžius ir motyvaciją;
- socialinių paslaugų koordinavimą ir teikimą;
- bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis organizacijomis, institucijomis;
- intervenciją - tikslingą socialinio darbuotojo elgesį problemų sprendimui;
- emocinio pasitikėjimo ugdymą ir šeimos ryšių stiprinimą.
Darbo patirtis rodo, kad pokyčiai šeimoje yra lėti ir sudėtingi. Dažnai reikalingas ilgalaikis, nuoseklus ir individualizuotas darbo planas. Šeimų motyvacijos stoka yra viena didžiausių kliūčių efektyviai pagalbai teikti.
Prevencinės programos ir bendruomenės įtraukimas
Prevencinės akcijos, mokymai ir renginiai, skirti šeimoms ir bendruomenei, padeda informuoti apie priklausomybių žalą, smurto pasekmes bei suteikti žinių apie pagalbos galimybes. Varėnos rajone pristatyta Užimtumo didinimo programa, aptartos socialinių pašalpų sąlygos įsidarbinus.
Bendradarbiaujant su priešgaisrine gelbėjimo tarnyba vykdomos prevencinės akcijos „Saugūs namai“ ir „Būk budrus - išvenk gaisro!“, taip pat renginiai apie alkoholio vartojimo žalą kaimo seniūnijose.
Vaikų dienos centruose teikiama kompleksinė pagalba vaikams ir jų šeimoms, ugdomi socialiniai įgūdžiai, stiprinami tarpusavio ryšiai, didinamas vaikų ir tėvų įsitraukimas į bendruomenės gyvenimą.
Taip pat skaitykite: Sodros permokos prašymo instrukcija
Socialinė rizika šeimose: tarpinstitucinis bendradarbiavimas ir iššūkiai
Socialinės rizikos šeimų pagalba reikalauja tarpinstitucinio bendradarbiavimo, nes vien tik socialinio darbuotojo pastangų nepakanka. Vieninga sistema ir organizacijų partnerystė leidžia teikti kompleksines ir veiksmingas paslaugas.
Tačiau socialiniai darbuotojai susiduria su šiais iššūkiais:
- šeimų motyvacijos stokos;
- klientų pasipriešinimo ir nepritarimo;
- nepasitikėjimo specialistais;
- šeimų baimių ir priešiškumo socialinės pagalbos atžvilgiu.
Tokiu atveju itin svarbu užmegzti pasitikėjimu grįstus santykius, bendrauti empatiškai ir nesmerkiančiai, aiškiai paaiškinti pagalbos privalumus ir galimas pasekmes, jei nebendradarbiaus.
Socialinės rizikos šeimos Plungės miesto pavyzdyje
Plungės mieste su socialinės rizikos šeimomis dirba dvi socialinės darbuotojos, kurios teikia socialinę priežiūrą 60 šeimų, auginančių 140 vaikų. Darbo patirtis rodo, kad greitų rezultatų nesitikima; kelias į pasitikėjimą ir pokyčius yra ilgas ir sudėtingas, dažnai lydimas šeimos narių abejingumo, uždarumo ir net agresijos.
Tačiau ilgainiui pasitikėjimas, atvirumas ir noras keistis pradeda dominuoti, o vaikų džiaugsmas susitikus su socialiniu darbuotoju yra svarbus įvertinimas. Bendradarbiavimas primena santykį tarp „auklėtojo ir auklėtinio“. Vieni šeimos nariai sėkmingai įgyja savarankiškumą, kitiems tęsiamas darbas.
Be socialinio darbuotojo vaidmens, svarbus ryšys kuriamas bendradarbiaujant su nevyriausybinėmis organizacijomis ir bendruomene, siekiant ugdyti šeimų socialinius įgūdžius ir motyvaciją, kurti saugią, sveiką aplinką.
Socialinės paslaugos ir reikšmė socialinės rizikos šeimoms
Kai šeima susiduria su sunkumais, socialiniai darbuotojai padeda rasti pagalbą ir paslaugas, kurios padeda įveikti kliūtis ir pagerina šeimos gyvenimą. Veikla apima esamos aplinkos keitimą, naujų resursų paiešką ir įvairių specialistų įtraukimą. Šie veiksmai yra svarbūs siekiant didesnių teigiamų pokyčių.
Socialinė pagalba šeimai orientuota ne tik į problemų sprendimą, bet ir į pačios šeimos stiprinimą bei lavinimą, siekiant atkurti vidinį potencialą ir gebėjimą prisitaikyti prie visuomenės reikalavimų. Tai apima gerovės užtikrinimą, socialinių santykių palaikymą su aplinka ir sveiką vaikų vystymąsi.
Apibendrinimas
Socialinės rizikos šeimos pasižymi sudėtinga situacija, kurioje sutrinka šeimos vidiniai ryšiai, trūksta emocinio saugumo ir socialinių resursų. Šios šeimos susiduria su įvairiomis problemomis, kurias būtina spręsti kompleksiniu būdu, įtraukiant socialinius darbuotojus ir kitus specialistus.
Socialinis darbas su tokiomis šeimomis orientuotas į pagalbą, šeimos stiprinimą, motyvacijos ugdymą ir bendruomenės integraciją. Prevencinės ir ugdomosios veiklos skatina šeimų socialinius įgūdžius, mažina socialinę atskirtį, mažina priklausomybių ir smurto riziką. Sėkmingas darbas reikalauja tarpinstitucinio bendradarbiavimo, kantrybės, empatijos ir ilgalaikio įsitraukimo.