Sprendžiant sveikatos problemas, tradiciškai akcentuojamos trys medicinos priežiūros dalys: profilaktika, ligų diagnostika ir gydymas bei reabilitacija. Šios dalys tarpusavyje susijusios, tačiau jų reikšmė atskirų ligų atvejais ir skirtingo amžiaus asmenims nevienoda. Naujagimiams, kūdikiams, vaikams, jauno amžiaus asmenims, be abejo, pabrėžiama ligų profilaktikos, brandos amžiuje − ankstyvos ligų diagnostikos ir gydymo, vyresniems ir pagyvenusio amžiaus asmenims − reabilitacijos reikšmė.
Biopsichosocialinis modelis − tai supratimas, jog žmogaus sveikata priklauso nuo biologinių (genetinių, fiziologinių, biocheminių), psichologinių (elgesio, nuotaikų, asmenybės savybių) ir socialinių (šeimos, kultūros, sveikatos priežiūros sistemos ir politikos, ekonomikos ir kt.) priežasčių. Jis taip pat teigia, kad sveikatai svarbu ne tik pačios ligos nustatymas ir gydymas, bet ir sveikatos stiprinimo bei prevencijos priemonės, kad liga neištiktų (iki ligos), ir tinkama reabilitacija bei sveikatos stiprinimas po to, kai gydymas baigtas (po ligos), taip pat visuose trijuose - bio, psicho ir socio - sluoksniuose.
Modelio reikšmė reabilitacijoje ir sveikatos priežiūros sistemoje
Strateginiu požiūriu reabilitacijos sistema suvokiama kaip sudėtinga ir įvairiapusė medicininių, teisinių, organizacinių ir ekonominių priemonių sistema, padedanti sunkiems ligoniams ir neįgaliems asmenims kiek įmanoma atgauti sutrikusias biosocialines funkcijas, didinti jų savarankiškumą bei integracijos į visuomenę galimybes. PSO pasiūlytas biopsichosocialinis sveikatos priežiūros modelis, pagal kurį teikiant pagalbą sergantiesiems įvertinamos ne tik sveikatos sutrikimų priežastys, bet ir ligų, traumų, apsigimimų pasekmės, atveria naujas galimybes reabilitacijai.
2011 m. išleista "Tarptautinė funkcionavimo, negalumo ir sveikatos klasifikacija" yra vienas kertinių akmenų reabilitacijos sistemos pamatuose. Šio modelio įgyvendinimas praktikoje galimas tik sukūrus efektyvią ligonių ir neįgaliųjų reabilitacijos sistemą. Biopsichosocialinis požiūris reabilitacijoje akcentuojamas ir PSO bei Pasaulio banko pranešime apie neįgaliuosius.
Reabilitacijos principai pagal biopsichosocialinį modelį
- Sisteminis požiūris: įvertinami biologiniai, psichologiniai ir socialiniai veiksniai, lemiančius funkcionavimą ir negalią.
- Kompleksiškumas: sergančiųjų reabilitacija bus efektyvi, jei ji bus kompleksinė, visos šios sistemos dalys bus tolygiai vystomos.
- Multidisciplininė komanda: reabilitacijos pagalba turi būti teikiama specialistų komandos principu.
- Individualizacija: reabilitacija pradedama nuo individualaus paciento poreikių įvertinimo, pagal kurį sudaromas personalizuotas planas.
- Integracija į gyvenimą: tikslas − didinti savarankiškumą ir integracijos į visuomenę galimybes.
Sergančiųjų reabilitacija bus efektyvi, jei ji bus kompleksinė, visos šios sistemos dalys bus tolygiai vystomos, reabilitacijos pagalba bus teikiama specialistų komandos principu. Šioje komandoje dirba gydytojai psichiatrai, medicinos psichologai, socialiniai darbuotojai, ergoterapeutai ir kiti specialistai, o gydymo procese neatsiejama komandos dalimi tampa ir pats pacientas.
Taip pat skaitykite: Parama socialinėms įmonėms
Psichosocialinė reabilitacija: struktūra ir praktika
Psichosocialinė reabilitacija - tai kompleksinė pagalba žmonėms, susiduriantiems su psichikos sveikatos sutrikimais ar jų pasekmėmis. Jos tikslas - atkurti kasdienio gyvenimo įgūdžius, stiprinti savarankiškumą ir palaipsniui sugrįžti į socialinį gyvenimą.
Psichosocialinę reabilitaciją sudaro trys gydymo etapai - vertinimas, planavimas ir vykdymas. Vertinimo etape atliekamas paciento psichikos, elgesio, psichosocialinės būklės, žalingų medžiagų vartojimo, kasdieninės veiklos ir savarankiškumo vertinimas. Planavimo etape kartu su pacientu sudaromas gydymo planas, numatant tikslus ir galimas kliūtis. Vykdomo etape organizuojamos specialistų konsultacijos ir grupiniai įgūdžių mokymo užsiėmimai. Jų metu lavinami emociniai, judėjimo, mokymosi, asmeninės priežiūros ir kasdienio gyvenimo įgūdžiai.
Psichosocialinės reabilitacijos paslaugas teikia suburta kvalifikuotų specialistų komanda, kurią sudaro medicinos psichologas, gydytojas psichiatras, socialinis darbuotojas ir ergoterapeutas. Dirbdami komandoje specialistai gali tiksliau įvertinti paciento problemas ir parengti efektyvesnį gydymo planą. Programoje specialistai taiko į pacientą orientuotą gydymo metodą, kurio esmė - specialistų ir paciento bendradarbiavimas, siekiant nustatyti gydymo tikslus, galimas kliūtis ir kurti efektyvias sunkumų įveikos strategijas.
Individualus planas ir artimųjų vaidmuo
Reabilitacija pradedama nuo individualaus paciento poreikių įvertinimo, pagal kurį sudaromas personalizuotas planas. Jis apima psichologo konsultacijas, socialinių įgūdžių lavinimą, gebėjimų stiprinimą, užimtumo skatinimą bei artimųjų įtraukimą. Su pacientu dirba skirtingų sričių specialistų komanda, padedanti atkurti pasitikėjimą savimi ir savarankiškumą. „Dažnai didžiausias iššūkis šiame procese yra ne gebėjimų trūkumas, o motyvacija juos atkurti“, - sako gydytoja psichiatrė-psichoterapeutė Rasa Dumbliauskienė.
Artimųjų įsitraukimas dažnai tampa svarbia sveikimo dalimi, padedančia pacientui išlaikyti pasiektus pokyčius ir tęsti sveikimo kelią. Lengvesnis sugrįžimas į įprastą gyvenimą vyksta, kai pacientui suteikiama aiški struktūra, dienotvarkė, palaikymas ir galimybė palaipsniui atkurti praktinius įgūdžius.
Taip pat skaitykite: Paliatyvios pagalbos pradininkas
Komunitarinė (bendruomeninė) psichikos sveikatos priežiūra
Gydymas bendruomenėse - tai psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimas psichikos sveikatos sutrikimus patiriantiems žmonėms jų gyvenamojoje vietoje arba specializuotuose namuose, bendruomenėje, jiems nevykstant į gydymo įstaigą, stacionarą ar gydytojo kabinetą. Skirtingai nei pagalbos teikimas stacionare, jis minimaliai apriboja, traumuoja ir izoliuoja asmenį nuo jo socialinės aplinkos, artimųjų, įprastos kasdienybės.
Bendruomeninio psichikos sveikatos priežiūros teikimo modelis yra biopsichosocialinis - teikiama kompleksinė pagalba, apimanti ne tik medikamentinę pagalbą, bet ir platų psichosocialinių intervencijų spektrą, socialinę pagalbą, palaikymo ir paramos programas, siekiant išlaikyti asmens savarankiškumą, gyvenimo įgūdžius. Pagrindinis tikslas - suteikti kokybišką, efektyvią ir visapusišką pagalbą asmeniui ir jo artimiesiems psichikos sveikatos sutrikimo ir krizės metu.
Bendruomenės komandą sudaro įvairūs specialistai, iš kurių pagrindiniai yra gydytojai psichiatrai, psichikos sveikatos slaugytojai, socialiniai darbuotojai, medicinos psichologai, ergoterapeutai. Teikiamos įvairios asmeniui reikalingos paslaugos - buities ir asmens sveikatos priežiūra, orientuota į specialistų paskirto atsigavimo plano įgyvendinimą (medikamentų vartojimą), psichiatrinė slauga, socialinė pagalba (informacija, konsultavimas, tarpininkavimas ir palyda įvairiose gyvenimo srityse).
Iššūkiai diegiant bendruomeninį modelį
Kai kuriuose užsienio pavyzdžiuose dažniausiai pasitaikanti problema yra kaimynų ar visuomenės neigiama reakcija ir nusistatymai prieš kaimynystėje gyvenantį psichikos sveikatos sutrikimus patiriantį asmenį, kylantys dėl stigmatizavimo ir integracijos trūkumo. Tokiems pokyčiams buvo ruoštasi iš anksto ir taikomi veiksmai tęstiniai - edukuoti visuomenę, atvirai kalbėti ir normalizuoti psichikos sveikatos temas, užmegzti dialogą su artimaisiais ir kaimynais. Tai, kas paaiškinta, suprantama ir girdėta, kelia mažiau baimės.
Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktais duomenimis, planuojama įsteigti 19 gydymo bendruomenėje komandų, kurių įgyvendinimui numatyta 3,4 mln. eurų investicijų iš Europos regioninės plėtros fondo ir bendrojo finansavimo lėšų. Šiuo metu tokių paslaugų Lietuvoje dar nėra, tačiau vyksta potencialių paslaugų teikėjų paraiškų priėmimas.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbuotojo pagalbos formos
Sveikatos psichologijos vaidmuo ir integracija į reabilitaciją
Sveikatos psichologija akcentuoja sveikatos išsaugojimą ir stiprinimą. Sveikatos psichologai padeda žmogui geriau suprasti savo ligą, išmokti efektyvių ligos įveikos ar kontrolės būdų. Tai gali pagreitinti ligonių pasveikimą, pagerinti jo sveikatos būklę. Bendradarbiaudami su medikais, sveikatos psichologai ieško ir siūlo įvairias sveikatai palankaus elgesio ugdymo, žalingų įpročių atsisakymo intervencijas, programas.
Psichologai ir psichoterapeutai reabilitacijos kontekste taiko įvairius metodus: kognityvinę elgesio terapiją (KET), psichodinaminę terapiją, humanistinę terapiją, santykių terapiją ir kt. KET dėmesys skiriamas neigiamų ar nenaudingų mąstymo modelių ir elgesio nustatymui ir keitimui; tai padeda asmenims ugdyti sveikesnius mąstymo modelius ir susidorojimo įgūdžius.
Prevencija, gyvenimo būdas ir reabilitacija
Pasaulinės sveikatos apsaugos organizacijos duomenimis, iki 80 % sveikatos priežiūros sąnaudų reikalauja lėtinės neinfekcinės ligos, nulemtos nesveikos gyvensenos. Ekspertai paskaičiavo, kad jei žmonės laikytųsi tinkamos mitybos principų, būtų fiziškai aktyvūs, nepiktnaudžiautų alkoholiu ir nerūkytų, būtų galima išvengti 80 % kardiovaskulinių susirgimų, 90 % II tipo cukrinio diabeto, 30 % onkologinių susirgimų. Tačiau pakeisti netinkamą gyvenseną, rūpintis savo sveikata visą laiką, o ne tik tada, kai jau sunegaluoji - nėra paprasta.
Biopsichosocialinis požiūris reabilitacijoje reikalauja įtraukimo ir į gyvenimo būdo sritis: mitybą, fizinį aktyvumą, psichologinę ir socialinę paramą. Kaip tai liečia valgymą ir psichologiją? Labai. Kad suprasti viską ir aiškiai, reikia rašyti ir apie mitybos fiziologiją, ir apie nuotaikas, ir apie elgesį, ir apie šeimas, restoranus ir mokyklų valgyklas, nes viskas neatpainiojamai surišta, viskas veikia viską.
Praktiniai pavyzdžiai: psichosocialinė reabilitacija Lietuvoje
LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikoje veikiantis psichosocialinės reabilitacijos skyrius teikia antrinės stacionarinės psichosocialinės reabilitacijos paslaugas - tai tęstinis gydymo etapas po aktyvaus stacionarinio gydymo. Pirminė reabilitacija taikoma pacientams, gydomiems psichiatriniuose skyriuose. Tai vienintelis toks skyrius Kauno regione, aptarnaujantis pacientus nuo Lazdijų iki Raseinių. Į jį siunčiami tiek Kauno, tiek kitų gydymo įstaigų pacientai po stacionarinio gydymo etapo.
Psichosocialinė reabilitacija gali būti trumpalaikė arba ilgalaikė - nuo 80 val. Psichosocialinės reabilitacijos paslaugos teikiamos pilnamečiams asmenims, turintiems psichikos ar elgesio sutrikimų, kurie yra nurodyti sveikatos apsaugos ministro parengtame įsakyme. Norint prisijungti prie psichosocialinės reabilitacijos programos, reikia gauti gydytojo psichiatro siuntimą ir Valstybinės ligonių kasos (VLK) patvirtintą 70 formą. Tada susisiekti su „Savęs pažinimo centru“ ir užsiregistruoti gydymui.
Komandinis darbas ir darbingumo atkūrimas
Su pacientu dirba skirtingų sričių specialistų komanda, padedanti atkurti pasitikėjimą savimi ir savarankiškumą. „Sergant psichikos ligomis dažnai sumažėja darbingumas, todėl užduotys pritaikomos pagal žmogaus galimybes, amžių ir turimus įgūdžius“, - pažymi gydytoja. Individualus pritaikymas padeda išvengti nusivylimo ir leidžia pasiekti tvaresnį progresą.
Istorinė perspektyva ir pokyčiai psichikos sveikatos politikoje
Sveikatos psichologijos ištakos ir raida rodo, kad nors medicinoje jau seniai propaguojamas biopsichosocialinis modelis, tradiciškai medikai daugiau dėmesio skyrė ligų gydymui, o ne prevencijai. Sveikatos psichologija plečia savo tyrinėjimų lauką, apimdama pačius įvairiausius šeimos, organizacijos, bendruomenės ir visuomenės sveikatos klausimus.
Palaipsniui vis daugiau šalininkų pasaulyje susilaukia kvietimas iš esmės peržiūrėti ankstesnių tradicijų nulemtas investicijų kryptis. Pasaulio sveikatos organizacija oficialiame 2021 m. dokumente „Guidance on Community Based Mental Health Services“ prisijungė prie raginimų atsisakyti per didelės priklausomybės nuo prievartos taikymo bei perteklinio psichotropinių vaistų naudojimo. Šiame dokumente pristatytos gerosios praktikos iš įvairių pasaulio regionų.
Kol tokių komandų neturime, apie iššūkius ir patirtį kalbėti anksti. Kiek teko bendrauti su užsienio šalių kolegomis, kurie įgyvendina šį gydymo modelį savo šalyse (Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje), dažniausiai tai - kaimynų ar visuomenės neigiama reakcija ir nusistatymai prieš kaimynystėje gyvenantį psichikos sveikatos sutrikimus patiriantį asmenį.
Santrauka: ką reiškia taikyti biopsichosocialinį modelį reabilitacijoje
Biopsichosocialinis modelis reabilitacijoje reiškia holistinį požiūrį į pacientą, kuriame biologiniai gydymo veiksmai derinami su psichologine pagalba ir socialine parama. Reabilitacija tampa ne tik funkcijų atkūrimu, bet ir savarankiškumo, kasdienio gyvenimo įgūdžių ir integracijos atkūrimu. Siekiant veiksmingos reabilitacijos, būtinos multidisciplininės komandos, individualūs planai, bendruomeninės paslaugos ir visuomenės edukacija, mažinanti stigmatizaciją.
| Reabilitacijos komponentas | Pagrindinė veikla | Rezultatai |
|---|---|---|
| Biologinis | Medicininis gydymas, vaistai, fizioterapija | Simptomų kontrolė, fizinių funkcijų atkūrimas |
| Psichologinis | Konsultacijos, terapijos (KET, psichoterapija) | Įveikos strategijos, motyvacija, emocinis stabilumas |
| Socialinis | Užimtumo skatinimas, socialinė pagalba, artimųjų įtraukimas | Savarankiškumo padidėjimas, integracija, mažesnė izoliacija |
tags: #biopsichosocialines #pagalbos #ir #reabilitacijos #principai