Šiame straipsnyje apžvelgiama situacija socialiniuose tinkluose remiantis 15min duomenimis. Nagrinėjama neapykantos kalba, dezinformacijos plitimas bei kitos aktualijos.
Neapykantos Kalba ir Komentarų Šalinimas
Žurnalistų etikos inspektorius, stebėdamas viešąjį socialinių medijų ir komentarų pobūdį neapykantos kalbos aspektu, pažymi, jog neigiamo turinio komentarų šalinimas galėtų būti papildytas šviečiamąja prevencine priemone. Iš 192 komentarų greičiau nei per 24 valandas buvo pašalinti 147 komentarai, likę 45 nepašalinti motyvuojant, jog jie nepažeidžia socialinio tinklo bendruomenės taisyklių. Pastebimas šalinamų komentarų nenuoseklumas, analogiški komentarai (dažnu atveju komentarai yra identiški ir reikšme ar komentaro struktūra) kartais yra pašalinami, o kartais deklaruojama, jog turinys neprieštarauja socialinio tinklo bendruomenės taisyklėms.
Vasario mėnesį dominuoja neapykantos kalba dėl seksualinės orientacijos. Ji sudaro 95,8% visų pranešimų. Pavyzdžiui, tokie pranešimai kaip „Daunoravičiaus ir V. Grincevičiaus bučiniai“ (www.tv3.lt), „Meilės akimirka: paparacai užklupo Samą Smithą su širdies draugu“ (www.tv3.lt), „Mes lygūs“.
Klaidinančios Informacijos Sklaida
Prieš metus 15min tapo pirmuoju feisbuko faktų tikrinimo partneriu Baltijos šalyse. Per šį laiką parašėme kiek daugiau nei 200 tekstų. Jų pagalba klaidinančiais, iš dalies klaidinančiais ar turinčiais klaidingą antraštę pažymėjome daugiau nei 1 tūkst. socialiniame tinkle skelbtų įrašų.
Nuo šių metų sausio 1 d. klaidinančiais, iš dalies klaidinančiais ar skelbiančiais melagingą antraštę pažymėjome 457 įrašus socialiniame tinkle. Apie tai publikavome daugiau nei 100 tekstų. Daugiau nei 60 jų vienaip ar kitaip buvo susiję su COVID-19 pandemija. Didžiąją dalį, beveik 300 įrašų, sudarė nuorodos į klaidinančias publikacijas, kuriomis dalinosi socialinio tinklo vartotojai.
Taip pat skaitykite: Parama Smurto Aukoms
Feisbuko vartotojai buvo klaidinami beveik pusšimčiu suklastotų ar klaidinančių nuotraukų, 35 feisbuke skelbtais vaizdo įrašais ir kone identišku tekstinių įrašų kiekiu. Skirtingai nei teigia redakcijos darbu besipiktinantys asmenys, 15min neturi techninių galimybių ištrinti įrašų socialiniame tinkle.
Metus pradėjome įprastomis tapusiomis istorijomis apie sukčiavimo atvejus socialiniame tinkle bei tikrindami informaciją apie anuometes aktualijas - degančius Australijos miškus, įtartą mergaitės pagrobimą Vilniuje, išgalvotas vakcinų skeptikų sensacijas. Sausio 30 d. pasirodė pirmoji publikaciją, susijusi su tuomet dar tolimu ir svetimu naujuoju koronavirusu, dar neturėjusio oficialaus pavadinimo COVID-19. Jau kitą dieną socialiniuose tinkluose pasirodė klaidinanti informacija apie 65 mln. mirčių bei melas apie COVID-19 sergantį JAV karį Lietuvoje. Pirmomis vasario dienomis klaidinančią informaciją skleisti ėmėsi ir tinklalapis minfo.lt. Pasirodė pranešimai apie tariamą depopuliacijos programą.
Dažnas sąmokslo teorijų bruožas - susikurti išvadas, o įvykius ir duomenis pritaikyti joms pagrįsti. Didžioji dalis, dažniausiai iš rusiškų ir angliškų šaltinių išverstų, teorijų apie viruso kilmę, „elito sąmokslą“, „depopuliacijas programas“, tariamą Billo Gates'o įsitraukimą, 5G ryšio sąsajas su COVID-19 ar neva neegzistuojantį virusą Lietuvą pasiekė anksčiau nei pati infekcija. Visa tai pradėjo keistis po pirmojo patvirtinto COVID-19 atvejo Lietuvoje vasario 28 d.
Kovo mėnesį socialiniuose tinkluose jau buvo dosniai dalijamasi klaidinančiais COVID-19 savigydos būdais. Pradėtas skleisti ir Lietuvoje kilęs melagingas turinys apie uždarytus oro uostus, miestus, slepiamas viruso aukas ir panikuojančius šalies gyventojus. Kovo viduryje įvedus karantiną, pasigirdo raginimai jo nesilaikyti.
Dėl to tęsiantis karantinui ir pasirodant informacijai, kad be vakcinos nuo COVID-19 ligos visiškai atsikratyti nepavyks, socialinius tinklus užplūdo įrašai apie tariamai vakcinose slepiamus sekimo įrenginius. Paskutinėmis dienomis itin didelio klaidinančios informacijos skelbiančiųjų dėmesio sulaukia sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, piktinamasi pratęsiamu karantinu.
Taip pat skaitykite: Natalijos Bunkės gyvenimas
Išskirtinis Dėmesys 15min
Išskirtinio dėmesio sulaukėme balandį, kuomet socialiniame tinkle susikūrė grupė „unfollow 15 min“. Ši susikūrė praėjus kelioms dienoms po to, kai dėl pakartotinų klaidinančios informacijos skelbimo atvejų tinklalapiui minfo.lt buvo apribota galimybė už pinigus didinti informacijos sklaidą. „Unfollow 15 min“ susikūrimo metu grupę administravo minfo.lt savininkas Marius Gabrilavičius, tinklalapio IT specialistas Emilis Zavickas ir verslininkas Marius Karalevičius.
COVID-19 Situacija Lietuvoje (Sausio Mėn.)
Koronaviruso situacija (sausio mėn.):
- Per parą nustatyti 775 nauji COVID-19 atvejai, mirė 32 žmonės. Tai mažiausias naujų paros atvejų skaičius nuo lapkričio 3-iosios. Vidutinis paros atvejų skaičius pastarąją savaitę sumažėjo penktadaliu, lyginant su ankstesne savaite.
- Ligoninėse gydoma 2212 COVID-19 pacientų, 176 iš jų - reanimacijoje.
- Lietuvoje nuo COVID-19 pradėti skiepyti globos ir slaugos įstaigų darbuotojai ir gyventojai. Apie penktadalį įstaigų gyventojų svarsto nesiskiepyti.
- Žiniasklaidai paviešinus atvejus, kai žmonės nuo COVID-19 galėjo būti skiepijami nesąžiningai, prezidentas Gitanas Nausėda situaciją aptarė su premjere Ingrida Šimonyte ir sveikatos ministru Arūnu Dulkiu. Prezidentas paragino imtis papildomų priemonių prieš nesąžiningą vakcinavimą ir dar šį mėnesį sukurti piliečių vakcinavimo koordinacinį centrą.
- Atsižvelgdami į pandemijos situaciją, Lietuvos stačiatikiai nusprendė pamaldų su tikinčiaisiais neatnaujinti iki sausio pabaigos. Praėjusią savaitę apie sprendimą dar nerengti viešų mišių pranešė ir katalikų vyskupai.
Populiariausi Socialiniai Tinklai Lietuvoje
„DataReportal“ duomenimis, šių metų pradžioje Lietuvoje buvo 2,04 mln. aktyvių socialinių tinklų vartotojų, o tai sudaro net 75,4 proc. visų šalies gyventojų. Lyginant su praeitais metais, socialinių tinklų vartotojų skaičius paaugo 5,6 proc.
Šių metų pradžioje Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, vieni populiariausių išliko „YouTube“, kurį naudoja 2,04 mln. vartotojų, „Instagram“ - 770 tūkst. vartotojų, „Snapchat“ - 412,5 tūkst.
Reklamos kūrėjams, rinkodaros ir komunikacijos specialistams bei pačioms verslo įmonėms svarbu išmanyti socialinių tinklų tendencijas Lietuvoje ir pasaulyje, tačiau platformos populiarumas ne visada nurodo jos tinkamumą konkrečiam prekių ženklui. Patartina įsigilinti ir į tai, kokius žmones verslas nori pasiekti.
Taip pat skaitykite: Dezinformacija Feisbuke: kaip atpažinti?
Kartais mažiau vartotojų šalyje turintis socialinis tinklas, pavyzdžiui, „Spotify“ ar „Snapchat“, talpina daugiau reikiamos auditorijos nei esantys populiarumo viršūnėje. Taigi, renkantis socialinius tinklus reklamos transliavimui ir komunikacijai, reikėtų pabandyti apžvelgti jų sąrašą be išankstinių nuostatų ir būti atviriems netikėtoms idėjoms.
Juk dažnai netradiciniai ir netgi šiek tiek rizikingi sprendimai atneša geriausius rezultatus, nes suteikia daugiau galimybių išsiskirti iš kitų.
Spotify - Būdas Pasiekti Auditoriją Tinkamu Momentu
Šių metų kovo mėnesio „Spotify“ duomenimis, muzikos klausymosi internetu platforma turi 356 mln. vartotojų. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, „Spotify“ yra populiariausias legalus muzikos transliavimo kanalas. Socialinis tinklas labiausiai išsiskiria tuo, kad jame svarbiausias yra garsas.
Be to, toks formatas padeda sukurti personalizuotą ir įtraukiantį prekių ženklų ir vartotojų tarpusavio santykį. Iš 356 mln. „Spotify“ bendruomenės narių, 158 mln. naudoja mokamą platformos versiją.
Mūsų šalyje šios platformos tvirtą poziciją įrodo grupės „The Roop“ pasiekti rezultatai su daina „Discoteque“. Sausio mėnesį ši Eurovizijai skirta daina sumušė Lietuvos perklausų rekordus „Spotify“ platformoje. Šiomis dienomis naujus rekordus muša Eurovizijos konkurso nugalėtojų „Maneskin“ daina - „Zitti e buoni“, kuri turi beveik 390 tūkst. perklausų per savaitę.
Argi ne pats tinkamiausias momentas prekių ženklui pristatyti save yra tuomet, kai potencialus vartotojas yra gerai nusiteikęs ir klausosi jam malonios, patinkančios muzikos?
Snapchat - Tūkstantmečio ir Z Kartos Meka
„Snapchat“ pasaulyje kasdien naudoja daugiau kaip 265 mln. žmonių ir tai yra vienas tinkamiausių kanalų pasiekti tūkstantmečio ir Z kartoms. Anot „eMarketer“, šios amžiaus grupės perkamoji galia siekia 143 mlrd. dolerių per metus.
„Snapchat“ koncepcija yra pakankamai išskirtinė, kadangi šioje platformoje siunčiamos žinutės, nuotraukos ir vaizdo įrašai dingsta vos juos pamato gavėjas. Viena iš versijų, kodėl šį socialinį tinklą taip pamėgo jaunoji karta yra būtent programėlės veikimo principas.
Siekiant įgyvendinti sėkmingą „Snapchat“ kampaniją, reikėtų dėmesį atkreipti į kelis aspektus. Pirmiausia - kuo tiksliau apibrėžti savo tikslinę auditoriją pagal lytį, amžių, pomėgius ir kitus kriterijus. Taip pat svarbu gerai apgalvoti kampanijos vykdymo laiką, pavyzdžiui, galbūt geriausius rezultatus gali atnešti šventinė diena.
Kad ir koks verslo kuriamos reklamos kampanijos tikslas būtų „Snapchat“ socialiniame tinkle galime rasti sprendimus, kurie gali padėti jų pasiekti, tačiau svarbu platformą naudoti teisingai. Puikus sėkmingos kampanijos „Snapchat“ socialiniame tinkle pavyzdys yra praeitų metų rudenį LOGIN konferencijos prekių ženklo panaudotas „National Lens“ funkcionalumas.
Buvo pasiekta, kad socialinio tinklo nariai vidutiniškai praleido 38 sekundes naudodamiesi šiuo produktu. Taigi, šis papildytos realybės (AR) funkcionalumas leidžia išlaikyti ilgesnį žmogaus ir prekių ženklo kontakto laiką bei skatina vartotojus į veiklą įtraukti ir savo „Snapchat“ draugus.