Žmonių priklausomybės modeliai: teorijos, paplitimas ir įveikimo būdai

Priklausomybė yra kompleksinė problema, paveikianti milijonus žmonių visame pasaulyje. Lietuvoje ši problema taip pat aktuali, todėl svarbu suprasti priklausomybės apibrėžimą, teorinius pagrindus ir šiuolaikinius įveikimo modelius.

Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime priklausomybės sąvoką, įvairias teorijas, aiškinančias jos atsiradimą, ir šiuolaikinius priklausomybės įveikimo metodus, įskaitant Lietuvos kontekstą.

Priklausomybės Apibrėžimas ir Raida

Priklausomybė - tai sveikatos sutrikimas, pasireiškiantis liguistu polinkiu kartoti tą patį veiksmą ar vartoti tą pačią medžiagą daug kartų, siekiant malonumo ir pasitenkinimo. Svarbu pabrėžti, kad priklausomybė nekyla staiga.

Ji vystosi palaipsniui, pradedant nuo teigiamos nuostatos dėl vartojimo ar eksperimentavimo. Vėliau šie veiksmai tampa reguliarūs, o galiausiai - intensyvūs, kol išsivysto psichinė ir fizinė priklausomybė.

Psichinė priklausomybė pasireiškia tuo, kad veiksmai tampa gyvenimo būdu, užvaldo žmogaus mintis, jausmus ir veiklą, o žmogus nebegali grįžti į normalią būseną. Tuo tarpu fizinė priklausomybė atsiranda, kai veiksmai tampa būtini organizmo biologinei ir cheminei pusiausvyrai palaikyti, pasireiškia psichikos ir fiziniais sutrikimais, pakinta organizmo funkcijos.

Taip pat skaitykite: Vadovas apie dispnėjos slaugą

Priklausomybę lydi asmenybės ir gyvensenos pokyčiai. Priklausomam asmeniui būdingas savotiškas mąstymas ir jausmai, diskomforto jausmas skatina veikti, keičiasi logika, visuomet randamas pasiteisinimas.

Priklausomybės Teorijos

Yra įvairių teorijų, aiškinančių priklausomybės atsiradimą. Štai keletas pagrindinių:

Biheivioristinė Teorija

Biheivioristinėje teorijoje priklausomybė yra išmokimo rezultatas. Priklausomybę sukelia kelių formų sąlygojimas:

• Operantinis sąlygojimas: Priklausomybė teikia pasitenkinimą ir nėra baudžiama.
• Klasikinis sąlygojimas: Tuo metu, kai atliekamas tam tikras veiksmas, esantys objektai gali veikti kaip sąlygojimo stimulas ir tapti malonumo atlikti tam tikrą veiklą rezultatu. Pavyzdžiui, švirkščiamosios adatos arba žmogaus, kuris duodavo narkotikų, vaizdas nuramina žmones, priklausančius nuo narkotikų.

Transakcinė Analizė

Transakcinė analizė teigia, kad priklausomybė yra tam tikro elgesio sąsaja su emocinės būsenos pokyčiu, tai yra kai piktnaudžiavimas tam tikromis medžiagomis sukelia nuotaikos pakitimus, pagerina savijautą, palengvina gyvenimą.

Žmonės, sergantys priklausomybės ligomis, formuoja emocinius santykius su objektu ar įvykiu, kad pasiektų trokštamą nuotaikos pasikeitimą, ir tai tampa jų pagrindiniais emociniais santykiais.

Taip pat skaitykite: Pagalba senjorams

Egzistencinė Psichoterapija

Egzistencinės psichoterapijos atstovai priklausomybės nelaiko liga, ją apibūdina kaip sutrikimą, kurio atsiradimą lėmė paties žmogaus piktnaudžiaujamas elgesys. Egzistencialistų teigimu, nors žmogus turi laisvę rinktis, jo pasirinkimą nulemia aplinka. Aplinkos įvairūs veiksniai praplečia asmens galimybę klysti.

Kognityvinė Teorija

Pagal kognityvinę teoriją, priklausomybės priežastis gali būti:

• Mąstymo sutrikimas: Klaidingos interpretacijos ir tikrovės neatitinkančios mintys svyruoja nuo vos pastebimo realybės neatitikimo iki tikrovės neatitinkančių kliedesių.
• Nelogiškas žmogaus mąstymo procesas: Minčių nukrypimas nuo tikrovės neretai sutampa su nelogiškomis išvadomis, savęs, savo patyrimo apibendrinimais.

Psichoanalizė

Psichoanalizės požiūriu priklausomybė susiklosto oralinėje stadijoje ir kyla iš vaikystėje neišspręstų esminių vidinių konfliktų, tai yra šie žmonės vaikystėje negavo pakankamai oralinio pasitenkinimo ir suaugę nepasitiki savimi, yra pasyvūs ir priklausomi.

Yra kelios psichoanalizės priklausomybės teorijos:

• Prieraišumo teorija: Žmonės, kuriems trūko tėvų prieraišumo, yra nervingesni, jaučiasi nesaugūs bendraudami ir turi problemų kurdami santykius, emociškai neprisiriša ir neįsipareigoja kitiems. Tokie žmonės tampa priklausomi norėdami išsilaisvinti nuo nerimo, nesaugumo arba depresijos.
• Traumos teorija: Po tam tikros traumos, ypač seksualinės, pasireiškia potrauminiai sutrikimai ir priklausomybė, todėl žmogus atsiskiria, kad susitvarkytų su traumos prisiminimais ir išvengtų panašių situacijų. Tokiam atsiskyrusiam asmeniui priklausomybė gali sukurti saugumo, kontrolės jausmą.
• Impulsų teorija: Austrijos psichologas ir psichoanalitikas S. Freudas teigė, kad masturbacija yra pirminė priklausomybė, o kitos priklausomybės, pvz., nuo alkoholio, narkotikų, tabako, azartinių lošimų ir kita, atsiranda gyvenime kaip pakaitalai.
• Objektų santykių teorija: Priklausomybė suprantama kaip negebėjimas atskirti savęs nuo kitų objektų ar žmonių. Būdamas vienas žmogus patiria depresiją ir intensyvų nerimo jausmą, todėl kiti žmonės egzistuoja kaip laikini objektai, kad išoriškai sureguliuotų vidinį emocinį komforto poreikį.

Priklausomybės Paplitimas ir Socialiniai Aspektai

Įvairios priklausomybės (nuo alkoholio, narkotikų, kompiuterio, lošimo, lytinių santykių, maisto ir kita) yra gana paplitusios. Manoma, kad priklausomybę turi apie 9,5 % žmonių, labiausiai paplitęs alkoholio vartojimas (būdingas 7,4 % žmonių). Narkotines medžiagas daugiausia vartoja paaugliai ir jauni suaugusieji (vyrai dažniau nei moterys).

Taip pat skaitykite: Žmonių giminės psichologinė priklausomybė

Žmogus dažniausia neigia savo priklausomybę. Norėdamas išgyti žmogus pats turi pripažinti savo priklausomybę, turėti motyvacijos ieškoti pagalbos. Gydant taikoma vaistų intervencijos, psichoanalizės metodai, psichoterapija.

Lietuvoje priklausomybės problemos yra aktuali tema, kuriai skiriama vis daugiau dėmesio tiek iš valstybinių institucijų, tiek iš nevyriausybinių organizacijų. Pagal 2022 metų duomenis, Lietuvoje buvo užfiksuota daugiau nei 30 tūkstančių žmonių, kurie kreipėsi pagalbos dėl priklausomybės nuo alkoholio. Kalbant apie narkotines medžiagas, 2021 metų duomenimis, apie 4,5% Lietuvos gyventojų yra vartoję narkotikus bent kartą per savo gyvenimą. Tai rodo, kad narkotikų vartojimas taip pat išlieka problema, ypač tarp jaunimo.

Dauguma priklausomų asmenų patiria socialinę atskirtį, nedarbą, šeimos problemas ir psichologines sveikatos problemas. Be to, priklausomybių problema turi įtakos ir ekonomikai.

Šiuolaikiniai Priklausomybės Įveikimo Modeliai

Šiuolaikiniai priklausomybės įveikimo modeliai yra pagrįsti kompleksiniu požiūriu, apimančiu tiek psichologinius, tiek socialinius, tiek biologinius aspektus.

12 Žingsnių Programa

Vienas iš populiariausių priklausomybės įveikimo modelių yra 12 žingsnių programa, kurią pirmą kartą sukūrė „Anoniminiai alkoholikai“. Ši programa remiasi bendruomenės palaikymu, kolektyvine atsakomybe ir asmeniniu augimu per savikritiką bei dvasinę transformaciją.

Kognityvinė-Elgesio Terapija (KET)

Kitas svarbus modelis yra kognityvinė-elgesio terapija (KET), kuri orientuojasi į problemų sprendimo įgūdžių ugdymą ir neigiamų minčių keitimą. KET padeda asmenims atpažinti ir pakeisti destruktyvius mąstymo modelius, kurie gali skatinti priklausomybę.

Socialinių Tinklų ir Bendruomenių Įsitraukimas

Socialinių tinklų ir bendruomenių įsitraukimas taip pat yra esminis aspektas šiuolaikiniuose priklausomybės įveikimo modeliuose. Pavyzdžiui, savipagalbos grupės, tokios kaip „Smart Recovery“, siūlo struktūrizuotą palaikymo sistemą, kuri leidžia dalyviams dalintis patirtimi ir rasti naujas strategijas, kaip susidoroti su priklausomybėmis.

Neurobiologiniai Tyrimai

Taip pat svarbu paminėti, kad šiuolaikiniai modeliai vis dažniau remiasi moksliniais tyrimais ir neurologinėmis žiniomis apie priklausomybę. Pavyzdžiui, neurobiologiniai tyrimai atskleidžia, kaip priklausomybės formuojasi smegenyse, ir kaip tam tikri gydymo metodai gali padėti modifikuoti smegenų veiklą.

Holistinis Požiūris

Vienas iš svarbiausių aspektų yra holistinis požiūris, apimantis fizinę, emocinę ir psichologinę gerovę. Šiuolaikiniai modeliai dažnai integruoja kognityvinę elgesio terapiją, grupinį gydymą, motyvacinį intervenciją ir socialinės paramos sistemas.

Kita svarbi šiuolaikinių priklausomybės įveikimo modelių dalis yra bendruomenės įtraukimas. Socialiniai ryšiai ir parama yra esminiai elementai, padedantys asmenims atsigauti. Taip pat, šiuolaikiniai modeliai akcentuoja prevenciją ir švietimą. Informacijos sklaida apie priklausomybės pavojus, sveiką gyvenimo būdą ir teigiamų pasirinkimų darymą yra svarbi, siekiant sumažinti priklausomybės atsiradimo riziką.

Technologijų Panaudojimas

Technologijų pažanga taip pat daro įtaką priklausomybės įveikimo modeliams. Internetinės terapijos, mobiliosios programėlės ir virtualūs palaikymo tinklai suteikia galimybę žmonėms gauti pagalbą ir informaciją bet kuriuo metu ir bet kurioje vietoje.

Pavyzdžiai Lietuvoje

Pavyzdžiai šių modelių taikymo gali būti matomi įvairiose Lietuvos gydymo įstaigose, kuriose siūlomos integruotos programos, apimančios tiek psichologinę, tiek medicininę pagalbą. Visuomenės švietimas apie priklausomybės problemas ir jų gydymo metodus taip pat yra labai svarbus. Informacijos sklaida, diskusijos apie priklausomybes ir jų prevenciją gali padėti sumažinti stigmatizaciją ir padidinti žmonių pasitikėjimą ieškoti pagalbos.

Priklausomybės Prevencija

Priklausomybės prevencija yra svarbi visuomenės sveikatos dalis. Svarbu ugdyti jaunų žmonių atsparumą žalingoms medžiagoms ir elgsenoms, skatinti sveiką gyvenimo būdą ir teigiamus socialinius įgūdžius. Taip pat svarbu užtikrinti prieinamą ir efektyvią pagalbą tiems, kurie jau susiduria su priklausomybės problemomis.

Emocinė priklausomybė

Emocinė priklausomybė - tai žmogaus būsena, kai visos mintys ir veiksmai sutelkti išskirtinai į „meilės objektą“, kenkiant savo pačių interesams ir poreikiams. Tokiu atveju žmogus nemato nieko ir nieko, išskyrus partnerį, visiškai atsiduoda kitam ir praranda savo individualumą. Toks ryšys pasižymi nestabilumu emociniuose pasireiškimuose, kuriuos charakterizuoja stiprus pavydas, nuolatinės nuoskaudos, įtarumas, praradimo baimė. Žmogus beveik visą laiką galvoja apie partnerį, pamiršdamas kitas gyvenimo sritis.

Priklausomybė santykiuose pasireiškia pirmiausia baime prarasti partnerį, stipriu prisirišimu prie jo ir savo pačios vertės jausmo praradimu be antrosios pusės.

Priklausomybės santykiuose požymiai:

• Stiprus poreikis būti su partneriu. Jūs patiriate aštrų poreikį būti kartu su kitu žmogumi. Partnerio nebuvimas šalia sukelia kančią, stiprų nerimą ir skausmą.
• Padidėjęs kontrolės poreikis. Pagrindinė žmogaus motyvacija priklausomuose santykiuose - jų neprarasti. Dėl šios priežasties moteris ar vyras gali tapti kontroliuojančiu. Jums reikia žinoti viską apie partnerio buvimo vietą ir laisvalaikį, užduodate tikrinamuosius klausimus, manipuliuojate, bandote skaityti žinutes, jaučiate diskomfortą, kai jis praleidžia laiką su draugais.
• Savo vertės praradimo jausmas, kai atsiskiriate nuo partnerio.
• Negalėjimas išsiskirti. Anksčiau ar vėliau priklausomuose santykiuose ateina momentas, kai priežasčių likti kartu tiesiog nebėra.
• Noras visada būti kartu. Susitikimai su draugais, šeima, asmeniniai interesai ir pomėgiai palaipsniui nukeliauja į antrą planą.
• Konfliktų vengimas. Sveikuose santykiuose nėra sunku pasakyti mylimam žmogui apie savo pretenzijas ir nepasitenkinimą. Priklausomame ryšyje partneris bijos išsakyti savo nuomonę, slopindamas pyktį ir nuoskaudą.
• Įkyrios mintys. Kai partnerio nėra šalia, jūs nuolat apie jį galvojate.
• Noras įtikti ir prisitaikyti. Priklausomas žmogus pasąmoningai bijo prarasti savo partnerį. Jis darys viską, kad išlaikytų sąjungą, nepaisydamas sveiko proto. Jis rūpinsis kitam kenkiant savo poreikiams, aukos savo laiką ir išteklius, nieko negaudamas mainais.
• Emociniai kalneliai. Kaip ir bet kokioje kitoje priklausomybėje, žmogus praranda kontrolę savo elgesio atžvilgiu. Jis gali aštriai reaguoti į partnerio elgesį, skausmingai priimti bet kokius išsiskyrimus, liūdėti, jei partneris neatitinka lūkesčių. Emocinė gerovė priklauso nuo partnerio. Bet koks netinkamas jo veiksmas gali sukelti stiprų nerimą, pyktį, kaltės jausmą.
• Stipri koncentracija į partnerį. Labai būdingas priklausomų santykių požymis yra visiškas dėmesio sutelktumas į antrąją pusę. Priklausomas žmogus praranda savarankiškumą ir tiesiogine prasme gyvena mylimu žmogumi.

Nepaisant daugybės požymių, priklausomybę santykiuose labai sunku suprasti. Paprastai žmogus pastebi šią problemą tik tada, kai nusprendžia išsiskirti. Jis jaučia, kad jam blogai santykiuose, bet negali iš jų išeiti. Tokie bandymai gali tęstis metų metus. Susidaro užburtas ratas - žmogus kenčia santykiuose ir be jų. Po jausmų, įsipareigojimų ir kitų iliuzinių priežasčių kauke jis negali išsiskirti.

Priklausomų santykių priežastys:

• Šeimos santykių modelis. Kartais moterys ir vyrai renkasi priklausomų santykių formatą, nes būtent tokį modelį matė pas tėvus.
• Vaikystės psichologinės traumos. Jei vaikas tapo agresijos auka arba užaugo nesaugioje šeimoje, tai gali palikti rimtą pėdsaką psichologinės traumos ar komplekso pavidalu.
• Vienišumo baimė. Ši priežastis dažniau pasitaiko moterims. Po visuomeninių vertybių spaudimu merginoms formuojasi klaidingas požiūris. Jos mano, kad pilnavertė moteriška realizacija įmanoma tik santykiuose su vyru.
• Žema savivertė ir nepasitikėjimas savimi. Žmonėms su žema saviverte būdinga ieškoti atramos kituose.
• Asmeninių ribų nebuvimas. Tokiu atveju žmogus nežino, kur eina riba tarp jo ir partnerio. Jis nesijaučia pilnaverte asmenybe, nesuvokia savo vertybių ir poreikių, patenka į emocinį simbiozę su partneriu.
• Infantilumas. Pilnavertę sveiką sąjungą gali sukurti tik dvi psichologiškai subrendę asmenybės. Infantilus žmogus pasąmoningai ieško ne partnerio santykiams, o tėvo ar motinos, kurie prisiimtų atsakomybę ir spręstų jo problemas.
• Aukos pozicija. Tai viena iš trijų vaidmenų modelių priklausomuose santykiuose pagal Karpmano trikampį. Pasąmoninė aukos pozicija lemia negalėjimą nutraukti santykių su manipuliatoriais, narcisais, egoistais, agresoriais ir kitomis toksiškomis asmenybėmis.
• Tėvų meilės trūkumas. Jei vaikas vaikystėje negavo pakankamai dėmesio ir meilės iš tėvų, susiformuoja neuždarytas poreikis. Tai stiprus troškimas, kurį žmogus nuolat bando patenkinti suaugus. Jis ieško partnerio ne sveikiems ir pilnaverčiams santykiams, o savo meilės ir dėmesio poreikiui patenkinti.
• Psichologinis polinkis priklausomybėms. Kai kurie žmonės nuo gamtos labiau linkę į įvairias priklausomybes. Paprastai tai susiję su psichotipu.

Atkreipkite dėmesį, kad polinkis į priklausomus santykius primena tikrą ligą su priežastimi ir simptomais. Jei žmogus pateko į priklausomą sąjungą ir ją nutraukė nesuprasdamas problemos, didelė tikimybė, kad laikui bėgant vėl pakliūsite į panašų scenarijų.

Kaip atsikratyti emocinės priklausomybės:

• Pripažinkite jos buvimą. Norint atsikratyti emocinės priklausomybės, pirmiausia reikia pripažinti jos buvimą. Dažnai žmonės nenori net prisipažinti sau, kad jie turi rimtų problemų. Jie mano, kad nuotaikų svyravimai, staigūs negatyvūs protrūkiai - tai normalu. Dėl to kenčia jie patys, jų partneriai ir aplinkiniai.
• Atsiskyrimas nuo kito žmogaus. Norint įveikti emocinę priklausomybę, reikia suvokti, kad jūs - individualybė. Jūs nesate susiję su niekuo. Net jei turite panašių bruožų su partneriu, tai nereiškia, kad turi įvykti sielos susiliejimas. Jūsų norai ir tikslai gali skirtis, galite turėti savo nuomonę.
• Savo norų ir poreikių pažinimas. Pasikalbėkite su savimi, paklauskite, ko iš tikrųjų norite, kas jums patinka, o kas ne.

Kopriklausomybė

Kopriklausomybė yra išmoktas elgesio modelis, paveikiantis žmogaus jausmus ir mintis, kuriam būdinga atviros jausmų raiškos ir veiksmų autonomijos stoka. Kopriklausomybė yra itin glaudžiai susijusi su priklausomybe. Priklausomybė - šeimos liga, emociškai, dvasiškai ir neretai fiziškai paveikianti visus šeimos narius. Kiekvienas priklausomas asmuo paveikia bent 4-5 žmones savo aplinkoje. Tokioje šeimoje alkoholiu piktnaudžiaujančio asmens elgesys ir poreikiai tampa šeimos gyvenimo centru - taip artimieji tampa kopriklausomi (netiesiogiai priklausomi).

Didžioji dalis priklausomybe sergančio asmens ligos sukeltų pasekmių nugula ne ant jo pečių, o ant artimųjų. Kopriklausomybės paveikti šeimos nariai gali tapti priklausomi nuo priklausomo asmens taip pat, kaip jis pats yra priklausomas nuo psichoaktyviųjų medžiagų.

Kopriklausomybės požymiai:

Požymis	Priklausomas asmuo	Kopriklausomas asmuo
Sąmonė	Užvaldyta objekto	Vyrauja mintys apie priklausomybę turintį asmenį
Kontrolė	Prarandama alkoholio ar kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo kontrolė	Prarandama savo jausmų, savo elgesio, viso savo gyvenimo kontrolė
Neigimas	„Aš nesu priklausomas“, „Kiti vartoja daugiau už mane“, „Aš neturiu problemų“	„Aš neturiu problemų, jų turi mano vyras / žmona/ vaikas“
Agresija	Žodinė, fizinė	Žodinė, fizinė
Jausmai	Pyktis, kaltė, gėda, baimė	Pyktis, kaltė, gėda, baimė
Savivertė	Žema savivertė. Būdingas save griaunantis elgesys	Žema savivertė. Būdingas save griaunantis elgesys
Fizinė sveikata	Turi daug nusiskundimų. Kepenų, širdies, skrandžio ir kt. sutrikimai	Turi daug nusiskundimų. Žema savivertė. Žema savivertė. Turi daug nusiskundimų. Kepenų, širdies, skrandžio ir kt. Turi daug nusiskundimų.

Probleminės situacijos neigimas - vienas ryškiausių nuo alkoholio priklausomos šeimos bruožų. Dangstydami ir neleisdami priklausomam šeimos nariui susidurti su visomis jo elgesio pasekmėmis, artimieji nesąmoningai padeda jam sirgti.

Kadangi kopriklausomybė yra išmoktas elgesys, galima išmokti jį pakeisti ir susigrąžinti savo gyvenimo kontrolę, pasirūpinti savo emocine sveikata.

tags: #zmoniu #priklausomybes #modelis