Socialinio būsto nuomos tvarka ir sąlygos

Socialinis būstas yra savivaldybei nuosavybės teise priklausantis ar iš fizinių ar juridinių asmenų išsinuomotas būstas, įtrauktas į savivaldybės tarybos ar jos įgaliotos savivaldybės administracijos patvirtintą savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašą, kuris yra savivaldybės būsto fondo sąrašo dalis. Socialinis būstas yra svarbi paramos priemonė asmenims ir šeimoms, kurių pajamos ir turtas yra riboti.

Teisinis pagrindas ir socialinio būsto politika

Teisė / tinkamas ir prieinamas būstas yra kiekvieno asmens socialinė garantija, kurią užtikrina Europos būsto chartija, pabrėžianti Europos Sąjungos valstybes nares susiduriant su nekilnojamojo būsto rinkos, pasenusio būsto, benamystės problemomis, skatinanti būsto integruoti į socialinės, ekonominės ir teritorinės sanglaudos politiką. Būstas yra vienas iš pirminio būtinumų turto, pagrindinė socialinė teisė, sudaranti Europos socialinio modelio pagrindą ir žmogaus orumo grandį.

Būsto sritis, remiantis socialinio teisingumo, darnaus vystymosi ir kitais principais, yra reguliuojama valstybės institucijų. Šios, atsižvelgdamos ne tik į Lietuvos socialinę ir ekonominę padėtį, Valstybės ilgalaikės raidos strategijas, bet ir į Europos Sąjungos valstybių gerąją praktiką, standartus, rengia ir įgyvendina būsto politikos tikslus, prioritetus, būsto plėtros, modernizavimo, atnaujinimo programas.

Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu Savivaldybė socialinį būstą nuomoja eilės tvarka į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą įrašytiems asmenims. Taigi, norintys gauti socialinį būstą asmenys ir šeimos pirmiausia privalo pateikti prašymą įrašyti juos į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą.

Kas turi teisę į socialinį būstą

Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, teisę į socialinį būstą turi šie asmenys ir šeimos: asmenys (šeimos), įrašyti į savivaldybės eilę socialiniam būstui gauti; našlaičiai ir likę be tėvų globos asmenys; neįgalieji asmenys (šeimos); socialinio būsto nuomininkai, turintys teisę į būsto sąlygų pagerinimą. Asmenų (šeimų), turinčių teisę į socialinį būstą, sąrašai sudaromi pagal prašymo įregistravimo savivaldybės institucijoje datą.

Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas

Asmenys ir šeimos, kurie Lietuvoje neturi nuosavo būsto, arba jų nuosavas būstas yra nusidėvėjęs daugiau kaip 60 proc., arba jų nuosavo būsto vienam asmeniui ar šeimos nariui tenkantis naudingasis plotas yra mažesnis kaip 10 kv. m. (arba 14 kv. m., jeigu šeimoje yra asmuo su negalia arba sunkia lėtinės ligos forma sergantis asmuo); yra deklaravę savo gyvenamąją vietą Vilniaus mieste arba yra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą; yra deklaravę (deklaracijos forma FR0001) savo turtą ir pajamas už praėjusius kalendorinius metus ir jų vertė neviršija Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytų dydžių (vertinamos tik grynosios („į rankas“) metinės pajamos, atskaičius pajamų ir „Sodros“ mokesčius).

Socialinio būsto sąrašai ir prioritetai

Sąrašai socialiniam būstui gauti sudaromi pagal prašymo įregistravimo savivaldybės vykdomojoje institucijoje datą. Yra šie sąrašai: buvusių našlaičių ar be tėvų globos likusių asmenų; neįgaliųjų asmenų ir šeimų, kuriose yra neįgalūs asmenys. Savivaldybės vykdomoji institucija nustato sąrašų prioritetus ir sprendimą išnuomoti socialinį būstą priima savivaldybės vykdomoji institucija.

Savivaldybės taryba gali išnuomoti socialinį būstą ir neįrašytam į sąrašus asmeniui (šeimai), netekusiam būsto dėl gaisro, potvynio, stiprių vėjų ar kitų nuo žmogaus valios nepriklausančių aplinkybių. Apie suteiktas patalpas viešai paskelbiama savivaldybės tinklalapyje.

Socialinio būsto nuomos sutartis ir sąlygos

Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis sudaroma vadovaujantis Civiliniu kodeksu. Šalių susitarimu nuomos sutartyje gali būti numatytos sąlygos dėl nuomininko perkėlimo į mažesnio ploto būstą. Socialinio būsto nuomos sutartyje turi būti nustatyta, kad socialinio būsto nuomininkas privalo kas treji metai Gyventojų turto deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaruoti turimą turtą ir gautas pajamas už vienus metus (12 paskutinių mėnesių).

Nuomos sutartyje taip pat turi būti nustatyta, kad socialinio būsto nuomininko (jo šeimos) deklaruotam turimam turtui ar gautoms pajamoms viršijant dydžius, nustatytus pagal įstatymo sąlygas, nuomos sutartis nutraukiama nuomos sutartyje nustatyta tvarka.

Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti

Teisės praradimas ir laikinės išvykos sąlygos

Teisė į išsinuomotą būstą prarandama, jeigu nuomininkas laikinai išvyksta gyventi į kitos savivaldybės teritoriją ar kitą valstybę ir ten deklaruoja savo gyvenamąją vietą; pasibaigus kalendoriniams metams, iki kitų metų gegužės 1 dienos (arba dėl svarbių priežasčių - iki kitų metų birželio 1 dienos) jie nepateikė turto ir pajamų deklaracijos Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka; jų įsiskolinimas už socialinio būsto nuomą ir (ar) mokesčius už komunalines paslaugas viršija 6 mėn. Pasibaigus šioms aplinkybėms, laikinai išvykusiems nuomininkams teisė į išsinuomotą būstą išlieka dar 6 mėnesius. Po šio termino teisė į išsinuomotą būstą prarandama.

Teisė į išsinuomotą būstą prarandama ir tada, kai nutrūksta laikinai išvykusio nuomininko būsto nuomos sutartis (jei sutartyje nenustatyta kitaip). Jeigu laikinai išvykusįjį, kuris grįžo po nustatyto termino, būste pasilikę gyventi nuomininkas, pilnamečiai šeimos nariai ir buvę šeimos nariai priima gyventi tame būste toliau, jo prarasta teisė į išsinuomotą būstą laikoma atnaujinta.

Naudingasis būsto plotas ir asmens su negalia apibrėžimas

Naudingasis būsto plotas - bendras gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įmontuotų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) plotas. Į naudingąjį būsto plotą neįskaitomas balkonų, terasų, rūsių, nešildomų lodžijų plotas.

Asmuo su negalia - asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo nustatyta tvarka nustatytas arba sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis, arba 40 proc. ar mažesnis darbingumo lygis, arba senatvės pensijos amžių sukakęs asmuo, kuriam nustatytas specialiųjų poreikių lygis.

Kompensacijos už būsto nuomą

Kompensacijos dydis priklauso nuo šeimos narių skaičiaus ir nuomojamo būsto naudingojo ploto, faktiškai tenkančio vienam asmeniui ar šeimos nariui. Preliminarią kompensuojamą pinigų sumą galite paskaičiuoti SKAIČIUOKLĖS pagalba. Nuo 2024-07-01 kompensacija apskaičiuojama pagal naujas taisykles: iš būsto nuomos sutartyje nurodyto būsto nuomos mokesčio dydžio atimant 30 proc.

Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė

Šis pakeitimas negalioja nedirbantiems besimokantiems asmenis iki 24 metų, kurie mokslo ar studijų tikslais pakeitė nuolatinę gyvenamąją vietą į gyvenamąją vietą kitoje savivaldybėje. Jiems kompensacijos dydis bus apskaičiuojamas iš būsto nuomos sutartyje nurodyto būsto nuomos mokesčio dydžio atimant mokslo ar studijų institucijos išduotoje pažymoje nurodytą vidutinio apgyvendinimo institucijos bendrabutyje mokesčio asmeniui per mėnesį dydį.

Pavyzdžiai

1 pavyzdys: Asmens be šeimos deklaruotos pajamos sudaro 7500 Eur, o jo būsto nuomos mokestis yra 500 Eur per mėnesį. Šis nuomos mokestis neviršija vidutiniškai per mėnesį asmeniui tenkančių pajamų (625 Eur), taigi, jis turi teisę į kompensaciją. Kompensacijos dydis per mėnesį šiam asmeniui būtų 176 Eur.

2 pavyzdys: Dviejų asmenų šeima deklaravo 1500 Eur dydžio gautas pajamas už praėjusius metus, o iki kreipimosi dėl kompensacijos gautos praėjusių 6 mėnesių šeimos pajamos sudaro 6000 Eur. Būsto nuomos mokestis - 250 eurų. Pagal deklaruotas pajamas šeima negautų kompensacijos, kadangi būsto nuomos sutartyje nurodytas būsto nuomos mokesčio dydis per mėnesį viršytų vidutiniškai per mėnesį šeimai tenkančias pajamas. Tačiau tokiu atveju būtų vertinamos iki kreipimosi dėl kompensacijos gautos praėjusių 6 mėnesių šeimos pajamos per mėnesį, kurios neviršija vidutiniškai per mėnesį šeimai tenkančių pajamų. Taigi, dviejų asmenų šeima turi teisę į kompensaciją.

Dažnai užduodami klausimai (DUK)

• Ar užsieniečiai gali gauti būsto nuomos mokesčių dalies kompensaciją? Taip, jei jie turi leidimą laikinai gyventi Lietuvoje pagal LR įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 40 str. 1 d.
• Ką daryti mirus pagrindiniam buto nuomininkui? Mirus pagrindiniam buto nuomininkui, ir nesant kitų patalpose deklaruotų ir faktiškai gyvenančių asmenų, mirusiojo artimieji turėtų kuo skubiau kreiptis į SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir informuoti apie nuomininko mirtį. O jeigu mirusiojo šeimos nariai ir toliau gyvena nuomojamame būste ir per du mėnesius po nuomininko mirties informuoja apie tai nuomotoją - SĮ „Vilniaus miesto būstas“ - jie gali ir toliau gyventi būste.
• Ar galima privatizuoti butą sudarius gyvenamųjų patalpų, skaičiuojant grąžintų savininkui nuomotų patalpų vertę į nuompinigius, nuomos sutartį? Asmenys, sudarę gyvenamųjų patalpų įskaičiuojant grąžintų savininkui nuomotų patalpų vertę į nuompinigius nuomos sutartis, turi teisę įsigyti, savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, lengvatinėmis arba rinkos kainomis.
• Jei norėčiau privatizuoti nuomojamą būstą, kiek kainuotų būstas? Parduodamo savivaldybės būsto rinkos vertę nustato turto vertinimo įmonės (turto vertintojai). Turto vertė nustatoma vadovaujantis Turto ir verslo vertinimo metodika.
• Kodėl reikia mokėti 250 Eur už buto kainos įvertinimą? Iki prašymo įsigyti nuomojamą būstą pateikimo pareiškėjas turi sumokėti pradinę įmoką - 250 Eur.

Socialinio būsto suteikimo ypatumai Vilniuje

Šiame puslapyje pateikta informacija yra skirta Vilniaus miesto gyventojams. Asmenys ir šeimos, kurie deklaravę savo gyvenamąją vietą Vilniaus mieste arba yra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, privalo pateikti prašymą įrašyti juos į Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą.

Siekiant suteikti gyventojams laiko susirasti kitą būstą rinkoje, jų prašymu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, įvertinęs socialinio būsto poreikį Savivaldybėje, gali priimti sprendimą socialinį būstą ne ilgesniam nei vienų metų laikotarpiui išnuomoti kaip Savivaldybės būstą rinkos kainomis, jeigu gyventojai neturi nuosavybės teise kito tinkamo būsto.

Socialinio būsto nuomos priežiūra ir problemos

2008 m. gruodį savivaldybėms pristatytas Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės atliktas socialinio būsto auditas kai kuriose savivaldybėse parodė, kad savivaldybės darbuotojai, įgyvendindami valstybės paramos teikimą, ne tik susiduria su įvairiomis nuomos problemomis, bet ir patys padaro nemažai su įstatymo taikymu susijusių pažeidimų. Audito metu iškeltos problemos iki šiol nėra sprendžiamos.

Dalyje savivaldybių socialinio būsto fondo plėtra įgyvendinama perkant rinkoje butus arba statant namus; jeigu savivaldybėms nepavyksta panaudoti visų jai skirtų lėšų turto įsigijimui, nepanaudotas lėšas savivaldybė grąžina, ir prireikus Aplinkos ministerija jas perskirsto kitoms savivaldybėms; savivaldybės kasmet privalo atsiskaityti ministerijai apie lėšų socialinio būsto fondo plėtrai panaudojimą.

Dažniausiai pasitaikančios problemos

• Būsto poreikio augimas ir ribotos savivaldybių galimybės skirti naują socialinį būstą.
• Nevisavertis socialinio būsto administravimas ir eilės tvarkos pažeidimai.
• Nuomininkų pajamų ir turto deklaravimo kontrolės stokos, dėl ko sunku tiksliai nustatyti teisę į socialinį būstą.
• Nevisiškai reglamentuoti nuomos santykiai bei trūkumai, susiję su privačių nuomotojų ar savivaldybių būsto kokybės reikalavimais.

Ką daryti norint gauti socialinį būstą - žingsniai

1. Pateikti prašymą įrašyti asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašą savivaldybės vykdomojoje institucijoje.
2. Užtikrinti deklaruotą gyvenamąją vietą (pvz., Vilniuje - deklaruoti gyvenamąją vietą mieste arba įsirašyti į nedeklaruotų asmenų apskaitą).
3. Kas trejus metus deklaruoti turtą ir pajamas pagal Gyventojų turto deklaravimo įstatymą; jeigu būstą nuomojate su bendro naudojimo patalpomis - deklaruoti kas 3 metus, arba kasmet, jei pretenduojate į 50 proc. nuomos mokesčio lengvatą.
4. Jei pageidaujate kompensacijos už nuomą - pateikti reikalingus dokumentus ir, esant būtinybei, apskaičiuoti kompensacijos dydį naudojant savivaldybės skaičiuoklę.

Privatizacija ir nuomojamo būsto pirkimas

Privatizuoti savivaldybei priklausančią gyvenamąją patalpą turi teisę nuomininkai, jame išgyvenę ne trumpiau nei 5 metus (išskyrus tam tikrus išimtinius atvejus). Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis būstas parduodamas už rinkos kainą, o parduodamo savivaldybės būsto rinkos vertę nustato turto vertinimo įmonės vadovaujantis privaloma vertinimo metodika. Iki prašymo įsigyti nuomojamą būstą pateikimo pareiškėjas turi sumokėti pradinę įmoką - 250 Eur.

Praktiniai patarimai nuomininkams

• Laiku pildykite ir teikite turto bei pajamų deklaracijas (FR0001), nes jų nepateikimas gali lemti teisės į būstą praradimą.
• Saugokite nuomos sutartį ir susijusius dokumentus, o pastebėję administracinius ar teisės pažeidimus - kreipkitės į savivaldybę ar atitinkamas institucijas.
• Stebėkite savivaldybės tinklalapį dėl viešų skelbimų apie suteiktas patalpas ir galimus savivaldybės sprendimus dėl rinkos kainomis nuomojamo būsto laikinam suteikimui.
• Jeigu norite privatizuoti ar įsigyti nuomojamą būstą - pasiruoškite įvertinimui ir būtinai susipažinkite su Civilinio kodekso bei savivaldybės taisyklėmis.

tags: #socialinio #bustas #taisykles