Priklausomybės ligų reabilitacijos bendruomenių veiklos principai ir apibrėžimas

Priklausomybės ligos - tai sudėtinga problema, paveikianti ne tik patį asmenį, bet ir jo artimuosius. Norint sėkmingai įveikti priklausomybę, dažnai reikalinga kompleksinė pagalba, į kurią įeina ne tik medicininė detoksikacija, bet ir psichologinė bei socialinė reabilitacija. Priklausomybės ligų reabilitacijos bendruomenės atlieka svarbų vaidmenį šiame procese, suteikdamos priklausomiems asmenims saugią ir palaikančią aplinką, kurioje jie gali mokytis naujų įgūdžių, keisti savo elgesį ir kurti blaivų gyvenimą.

Reabilitacijos bendruomenės esmė ir tikslai

Reabilitacijos bendruomenė - tai specializuota įstaiga, kurioje priklausomi asmenys gyvena ir mokosi kartu, siekdami įveikti savo priklausomybę. Šios bendruomenės remiasi terapiniu bendruomenės modeliu, kuriame didelis dėmesys skiriamas tarpusavio pagalbai, bendradarbiavimui ir asmeninei atsakomybei. Pagrindinis nuo psichiką veikiančių medžiagų priklausomų asmenų reabilitacijos bendruomenės tikslas - padėti žmonėms, turintiems priklausomybę narkotikams, alkoholiui ar kitoms psichoaktyvioms medžiagoms, išmokti nebevartoti ir integruotis į visuomenę.

Pagrindiniai reabilitacijos bendruomenės tikslai

• Padėti priklausomiems asmenims nutraukti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą.
• Išmokyti juos atpažinti ir valdyti potraukį narkotikams ar alkoholiui.
• Suteikti žinių apie priklausomybės ligą ir jos pasekmes.
• Padėti atkurti fizinę ir psichinę sveikatą.
• Išmokyti naujų socialinių ir gyvenimo įgūdžių.
• Sukurti palaikančią aplinką, kurioje asmenys jaustųsi saugūs ir suprasti.
• Motyvuoti prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą ir žengti blaivybės keliu.
• Padėti integruotis atgal į visuomenę.

Reabilitacijos procesas bendruomenėje: etapai

Reabilitacijos procesas priklausomybės ligų bendruomenėje paprastai susideda iš kelių etapų, kurių kiekvienas turi savo tikslus ir uždavinius. Šie etapai gali skirtis priklausomai nuo konkrečios bendruomenės programos, tačiau dažniausiai apima bandomąjį laikotarpį (adaptaciją), adaptacijos fazę (nekontaktinę), ribotų kontaktų fazę, atsakomybės fazę ir kontaktinę fazę (socializacijos ir integracijos į visuomenę).

Bandomasis laikotarpis (adaptacija)

Šis laikotarpis skirtas tam, kad naujas žmogus artimiau susipažintų su bendruomene bei įveiktų fizinę abstinenciją. Jo metu priklausomas asmuo, atvykęs į reabilitacijos centrą, turi galimybę adaptuotis bendruomenėje, nuspręsti, ar nori likti reabilitacijos centre. Šiuo laikotarpiu asmenį pastoviai prižiūri bei jam padeda adaptuotis antros ar vyresnės fazės bendruomenės narys - globėjas, kuris atsakingas už naujoko priežiūrą bei išsamesnį jo susipažinimą su bendruomene. Bandomojo laikotarpio metu naujokas turi galimybę pajusti vidinį bendruomenės gyvenimo pulsą ir galutinai nuspręsti, ar jis pasiryžęs joje pasilikti.

Adaptacijos fazė (nekontaktinė)

Adaptacijos bendruomenėje (nekontaktinė). Jos metu bendruomenės narys turi atsisakyti kontaktų su šeimos nariais ir artimiausiais draugais, nesinaudoti telefonu, neišeiti už bendruomenės ribų (išskyrus ypatingą atvejį, prižiūrint vyresnių fazių gyventojams arba darbuotojams). Šios fazės metu, vos tik pradėjęs sveikti asmuo nėra pajėgus kontroliuoti impulsų ir potraukio narkotikams ar alkoholiui, todėl ir negali būti atsakingas už daugelį savo veiksmų. Šie apribojimai yra skirti tam, kad būtų galima jį apsaugoti nuo pavojingų kontaktų, kurie gali išprovokuoti norą vėl vartoti narkotikus ar alkoholį. Tik po tam tikro laiko klientas pradeda suprasti sveikatingumą skatinančius principus ir mėgina jų laikytis.

Taip pat skaitykite: Priklausomybės ligos: situacija Lietuvoje

Tuomet jis parašo savo narkomaninės praeities analizę, o bendruomenė svarsto jo prašymą suteikti daugiau atsakomybės ir leisti pereiti į antrąją reabilitacijos fazę. Šioje fazėje klientas pradeda dalyvauti darbo terapijoje, planuoja savo asmeninį ir mokymosi laiką, rašo jausmų dienoraštį. Dalyvauja bendruomenės susirinkimuose, stengiasi išklausyti aplinkinių pastabas ir priimti kritiką bei atsakomybę už savo prasižengimus. Tikslingai dalyvauja individualiose konsultacijose, lanko grupes, paskaitas bei užsiėmimus. Socialiniai darbuotojai, jei tai reikalinga, padeda klientui atgauti dokumentus, įstoti į darbo biržą, nuvykti į polikliniką. Jie taip pat tarpininkauja tarp kliento ir teisėsaugos institucijų, šeimos narių.

Ribotų kontaktų fazė

Ribotų kontaktų. Jos metu leidžiama trumpam palikti bendruomenę bei bendrauti su artimaisiais, prižiūrint vyresnių fazių gyventojams arba darbuotojams ir iš anksto tai aptarus su bendruomene. Šiuo metu klientas taip pat privalo imtis daugiau atsakomybės reikalaujančių pareigų, kaip antai: bendruomenės šeimininko pareigų, taip pat konkrečių pareigos už kuri nors ūkio dalį (pvz., šiltnamio, sporto salės, skalbimo kambario priežiūra ir pan.). Antros fazės metu tampama naujoko globėju, taip pat galima siūlyti savo kandidatūrą rinkimuose į bendruomenės lyderio padėjėjo postą.

Pagrindinis savianalizės darbas raštu - savo gyvenimo analizė, kurioje išnagrinėjami visi veiksniai, atvedę į priklausomybę nuo narkotikų, alkoholio ar kitų žalingų įpročių - taip pat atliekamas šios fazės metu. Be to sveikstantis klientas tvarkingai surašo savo pasirinkimo blaiviai gyventi liudijimą, išanalizuoja galimo atkryčio simptomus bei ieško efektyvių strategijų jam įveikti. Po šių rašto darbų jis gali prašyti bendruomenės leidimo pereiti į trečiąją fazę. Specialistai, jei tai reikalinga, padeda tvarkyti antstolių išieškojimo klausimus, atstatyti probleminius tarpusavio santykius su šeimos nariais.

Atsakomybės fazė

Atsakomybės. Jos metu kas antrą savaitgalį leidžiama savarankiškai išvykti iš bendruomenės, prieš tai gavus jos sutikimą. Klientas jau laikomas pajėgiu išvengti atkryčio ir gabiu prisiimti didesnę atsakomybę už save bei kitus. Jis gali prižiūrėti ir mokyti bendruomenės narius, lydėti juos už bendruomenės ribų, taip pat būti išrinktas bendruomenės lyderiu ir prisiimti atsakomybę už visą bendruomenę.

Kita vertus, jis palaipsniui sugrįžta į pirminę socialinę aplinką - savo šeimą, mėgina atstatyti praeityje pašlijusius santykius su artimaisiais ir jaustis saugiai pirminėje aplinkoje, nors bendruomenė vis dar išlieka stipriu vidinės paramos ir motyvacijos šaltiniu. Jei sveikstantysis sėkmingai susitvarko su šiais uždaviniais - jis pervedamas į ketvirtąją reabilitacijos fazę. Klientas privalo atsakyti į savianalizės klausimus sveikimo laikotarpyje, parašyti savųjų pokyčių analizę. Po kiekvienos savaitgalio išvykos yra atsiskaitoma specialistui, pateikiama išvykos analizė.

Taip pat skaitykite: Priklausomybės ligų gydymas Lietuvoje

Kontaktinė fazė (socializacijos ir integracijos į visuomenę)

kontaktinė. Šio galutinio reabilitacijos etapo metu skatinama kliento socializacija ir integracija į visuomenę. Klientas turi įgyti darbo įgūdžių, padedančių rasti savo vietą visuomenėje, pilnai prisiimti atsakomybę už save ir savo gyvenimą. Todėl jis per du mėnesius privalo susirasti darbą arba pradėti mokytis profesinio parengimo kursuose.

Reabilitacijos bendruomenės veiklos principai

Reabilitacijos bendruomenės savo veikloje vadovaujasi tam tikrais principais, kurie padeda užtikrinti efektyvų ir sėkmingą reabilitacijos procesą. Štai keletas svarbiausių principų:

• Holistinis požiūris: Reabilitacijos procese atsižvelgiama į visus žmogaus aspektus - fizinę, psichologinę, socialinę ir dvasinę gerovę.
• Terapinė aplinka: Bendruomenėje kuriama saugi ir palaikanti aplinka, kurioje asmenys jaučiasi priimti ir suprasti.
• Bendruomenės įgalinimas: Priklausomi asmenys skatinami aktyviai dalyvauti bendruomenės gyvenime ir prisiimti atsakomybę už savo sveikimą. Vienas iš reabilitacinės bendruomenės tikslų yra išmokyti priklausomus žmones prisiimti atsakomybę už savo elgesį.
• Tarpusavio pagalba: Bendruomenės nariai padeda vieni kitiems, dalindamiesi savo patirtimi ir parama.
• Individualizuotas požiūris: Reabilitacijos programa pritaikoma prie kiekvieno asmens individualių poreikių ir tikslų.
• Profesionalumas: Reabilitacijos procesą prižiūri kvalifikuoti specialistai - psichologai, socialiniai darbuotojai, psichoterapeutai ir kiti. Su konsultanto pagalba reabilituojami asmenys mokosi atpažinti savo problemas ir ieškoti jų sprendimo.
• Darbinis užimtumas: Darbinei veiklai skiriama svarbi vieta reabilitacijos programoje, kuri ruošia sveikstančiuosius socialiam gyvenimui. Tikslas - pakeisti susiformavusį neigiamą požiūrį į darbą, padėti suformuoti darbinius įgūdžius bei priprasti prie kasdieninio darbo.
• Konfidencialumas: užtikrinamas kiekvienam reabilitacijos programos dalyviui.

Paslaugos reabilitacijos metu

Reabilitacijos bendruomenės teikia įvairias paslaugas, padedančias priklausomiems asmenims įveikti savo priklausomybę ir integruotis į visuomenę. Štai keletas pavyzdžių:

• Individualios ir grupinės konsultacijos su psichologais, psichoterapeutais bei socialiniais darbuotojais.
• Pagalba tvarkant visus reabilitacijos procesui reikalingus dokumentus ir pažymas.
• Autoterapijos metodų taikymas (savarankiškas darbas su savimi).
• Laikinas apgyvendinimas ir maitinimas reabilitacijos metu.
• Užimtumo bei darbo terapijos praktikų taikymas.
• Klientų savarankiškumo ir disciplinos ugdymas.
• Konsultacijos artimiesiems priklausomybių klausimais.
• Klientų motyvavimas prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą ir žengti blaivybės keliu.
• Mokymas atpažinti ir valdyti potraukius vartoti psichotropines medžiagas.
• Įvairių sociokultūrinių išvykų ir renginių organizavimas.
• Pagalba atkuriant, ugdant ir palaikant socialinius įgūdžius, bendravimą su kitais bendruomenės nariais.
• Esant galimybei, materialinė pagalba (pvz., drabužiai, avalynė, higienos priemonės ir kt.).
• Pagalba organizuojant išvykas į namus.
• Esant poreikiui ir galimybei, atstovavimas klientams bendraujant su kitomis įstaigomis ar institucijomis.

Kaip patekti į reabilitacijos bendruomenę?

Asmuo, norintis patekti į reabilitacijos bendruomenę, privalo būti pakankamai motyvuotas, nustojęs vartoti bet kokias svaiginančias medžiagas, pageidautina, po detoksikacijos kurso. Priėmimo į bendruomenę sąlygos:

• Motyvacija reabilitacijai - besikreipiančio asmens savanoriškas ir pagrįstas sprendimas nustoti vartoti psichoaktyvias medžiagas.
• Blaivumas - asmuo privalo būti nustojęs vartoti bet kokias psichoaktyvias medžiagas.
• Medicininė pažyma apie sveikatos būklę (forma Nr.27), jog neserga aktyviąja tuberkulioze, ūmiais infekciniais, somatiniais bei kitais susirgimais, galinčiais kelti grėsmę kitų įstaigoje gyvenančių asmenų sveikatai.
• Medicininė pažyma su įrašais apie sirgimą priklausomybės liga.
• Bendruomenės sprendimas - naujas asmuo priimamas bendruomenės gyventojų sprendimu, balsuojant.

Reabilituotis pasiruošusiam asmeniui reikia turėti šiuos daiktus: asmens dokumentus, darbo knygelę arba bedarbio pažymėjimą, storą sąsiuvinį su rašymo priemonėmis, sportui ir darbui skirtus rūbus, patalynės komplektą ir asmenines higienos priemones.

Taip pat skaitykite: Kontaktai su priklausomybės ligų specialistų asociacija

Lietuvos kontekstas: licencijavimas, prieinamumas ir centrai

Lietuvoje veikia nemažai priklausomybės ligų reabilitacijos centrų, kurie siūlo įvairias reabilitacijos programas. Svarbu pasirinkti licencijuotą centrą, turintį patyrusią komandą ir veikiantį pagal patvirtintas reabilitacijos programas. Šiuo metu Lietuvoje veikia 15 priklausomybės ligų reabilitacijos centrų, kurie turi SPPD išduotas licencijas teikti institucinę socialinę globą socialinės rizikos asmenims. Didžioji dalis šių centrų yra finansuojami iš Europos socialinio fondo agentūros (ESFA) projektams skirtų lėšų.

Centrai turi ilgametę darbo patirtį, juose dirba kvalifikuoti specialistai, veikia pagal Narkotikų, tabako ir alkoholio departamento (NTAKD) patvirtintas reabilitacijos programas, turi šiai veiklai tinkamas patalpas. Visi šie centrai yra apsijungę į Lietuvos priklausomybės ligų reabilitacijos bendruomenių asociaciją. Vienas iš tokių centrų - priklausomybės ligų bendruomenė „ETERNA VITA“, įsikūrusi ramioje, gamtos apsuptoje vietovėje Kušleikiuose, Šiaulių rajone. Šis centras jau 16 metų padeda žmonėms įveikti priklausomybes ir susigrąžinti pilnavertį, blaivų gyvenimą.

Teisiniai pagrindai, standartai ir prevencija

Šiame straipsnyje aptariami priklausomybės ligų gydymo ir reabilitacijos standartai Lietuvoje, remiantis galiojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais. Priklausomybė nuo alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų Lietuvoje yra pripažįstama psichikos liga, dar vadinama priklausomybės liga. Teisiniai pagrindai apima:

• Sveikatos apsaugos ministro įsakymus, reglamentuojančius specializuotas ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kurių išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis.
• Sveikatos apsaugos ministro įsakymus, nustatančius sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tvarką, kai neatskleidžiama asmens tapatybė.
• Sveikatos apsaugos ministro įsakymus, reglentuojančius pakaitinio gydymo skyrimą ir taikymą priklausomybei nuo opioidų gydyti bei pakaitinių opioidinių vaistinių preparatų išrašymo, išdavimo, laikymo ir apskaitos tvarką asmens sveikatos priežiūros įstaigose.
• Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymus, nustatančius reikalavimus psichologinės bei socialinės reabilitacijos įstaigoms.
• Vyriausybės nutarimus ir sveikatos apsaugos ministro įsakymus, nustatančius neblaivumo nustatymo taisykles ir medicininės apžiūros atlikimo tvarką.

Pagal LR galiojančius teisės aktus, asmens pageidavimu, gydymo paslaugos teikiamos neatskleidžiant asmens tapatybės. Pagal LR galiojančius įstatymus, gydymas farmakoterapija taikomas tik pateikus asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus.

Moksliškai pagrįsti gydymo principai ir komandinė priežiūra

Moksliškai pagrįsti priklausomybių gydymo principai: ankstyvas atpažinimas ir intervencija; individualizuotas gydymo planas; kompleksinis gydymas; ilgalaikis gydymas; motyvacijos stiprinimas; žalos mažinimas. Atvejo vadyba yra svarbi priklausomybių gydymo dalis. Atvejo vadybininkas (socialinis darbuotojas) padeda pacientui koordinuoti įvairias gydymo ir reabilitacijos paslaugas, taip pat sprendžia socialines problemas, tokias kaip būstas, darbas, finansai ir teisiniai klausimai. Atvejo vadyba užtikrina, kad pacientas gautų visapusišką pagalbą, reikalingą sėkmingam atsigavimui.

Priklausomybių gydymas reikalauja komandinio darbo. Gydytojas psichiatras, medicinos psichologas, socialinis darbuotojas, psichikos sveikatos slaugytojas, ergoterapeutas, kineziterapeutas, menų terapeutas ir kiti specialistai bendradarbiauja, siekdami sukurti ir įgyvendinti individualizuotą gydymo planą, atitinkantį paciento poreikius.

Fizinio aktyvumo ir naujų gydymo metodų svarba

Gydymo procese į žmogų žvelgiama holistiškai. Dėmesys sutelkiamas tiek į žmogaus psichologinę būseną, tiek į socialinius įgūdžius bei jo kūną ir visi šie dėmenys tarpusavyje glaudžiai susiję. Gydant priklausomybę, be kitų gydymo ar pagalbos metodų, yra įtraukiami ir fizinio aktyvumo užsiėmimai. Fizinio aktyvumo treniruotės yra be galo svarbios ir sveikam, ir sergančiajam. Įrodyta, kad kognityvinėms funkcijoms (protiniam darbingumui) stiprinti fizinis aktyvumas su kvalifikuoto specialisto pagalba ir priežiūra sergančiam žmogui gali turėti netgi didesnį poveikį nei sveikam.

Rekomendacijos, koks turėtų būti fizinis krūvis, yra labai aiškios. Norint palaikyti gerą protinį darbingumą labiausiai tinka aerobinio fizinio krūvio treniruotės, per kurias judama iki suprakaitavimo arba iki širdies susitraukimų dažnio tarp 100 iki 120 dažnių per minutę - tai yra vidutinio intensyvumo treniruotės. Šios treniruotės turėtų trukti 45 minutes ir vykti tris kartus per savaitę.

Nauji gydymo metodai taip pat taikomi: Nantės klinika naudoja transkranialinę elektros stimuliaciją. Elektrodai dedami ant galvos paviršiaus, o elektrinė stimuliacija siunčiama į prefrontalinę žievę. Paprastai gydymas trunka tik 15 minučių. Nėra jokios operacijos, bendros anestezijos. Po gydymo pacientas grįžta namo kaip ir po visų gydymų ligoninėje. Šis metodas taip pat turėjo teigiamą poveikį priklausomybei nuo cigarečių.

Prevencija, stigma ir šeimos vaidmuo

Šeimos įtraukimas: Priklausomybė stipriai paveikia šeimą tiek emociniu, tiek socialiniu ir finansiniu lygmeniu. Artimieji dažnai patiria stresą, nerimą, kaltės jausmą ar bejėgiškumą, o šeimos santykiai neabejotinai tampa įtempti. Todėl svarbu, kad šeimos nariai taip pat gautų pagalbą ir paramą. Teikiamos individualios psichologų, socialinių darbuotojų ir kitų specialistų konsultacijos, kuriose aptariamos jų pačių emocijos, kaltės jausmas ar bejėgiškumas. Šeimos nariams padedama suprasti priklausomybės ligą, nusistatyti ribas santykyje su priklausomu artimuoju, palaikyti jį, bet kartu pasirūpinti ir savimi.

Stigma: visuomenėje vyrauja neigiamas požiūris į priklausomus asmenis, jie dažnai laikomi bevaliais ar pasileidėliais. Tai trukdo priklausomiems asmenims kreiptis pagalbos ir integruotis į visuomenę. Tarptautiniai tyrimai rodo, kad priklausomi žmonės stigmatizuojami labiau nei sergantys kitomis psichikos ligomis, o tai stabdo juos kreiptis pagalbos. „Nė vienas žmogus savo noru nesirenka susirgti priklausomybės ligomis. Kaip nesakome, kad aukšto kraujospūdžio ar depresijos gydyti nereikia, kad tai ne ligos, taip ir priklausomybė turėtų būti vertinama su tokiu pačiu rimtumu ir supratingumu“, - tikina RPLC direktorė dr.

Finansavimas, prieinamumas ir iššūkiai

Priklausomybės ligų gydymas ir reabilitacija Lietuvoje yra finansuojami iš PSDF biudžeto lėšų. Tačiau, pasak ekspertų, finansavimas yra nepakankamas, todėl daugelis priklausomų asmenų neturi galimybės gauti reikiamą pagalbą. Pavyzdžiui, stacionarinė Minesotos programa yra mokama, ir ne visi pacientai gali sau leisti sumokėti už gydymą. Jei psichosocialinė reabilitacija būtų finansuojama iš PSDF, ji galėtų būti prieinama didesnei daliai pacientų.

Iššūkiai ir perspektyvos: specialistų trūkumas, ankstyvosios intervencijos priemonių trūkumas, nepakankamas finansavimas bei stigma išlieka reikšmingomis kliūtimis. Siekiant pagerinti priklausomybių gydymo ir reabilitacijos sistemą Lietuvoje, būtina šviesti visuomenę apie priklausomybės ligas ir mažinti stigmą, rengti daugiau psichikos sveikatos specialistų, turinčių specifinių žinių apie priklausomybių gydymą, diegti ankstyvosios intervencijos priemones ir didinti finansavimą priklausomybių gydymo ir reabilitacijos paslaugoms.

Programų ir modelių pavyzdžiai

Reabilitacija „Nugalėtojų Akademijoje“ remiasi terapinės bendruomenės principu - tai laiko patikrintas būdas padėti nuo narkotikų, alkoholio, lošimų ir kitų priklausomybių kenčiantiems žmonėms ne tik nustoti vartoti ar lošti, bet ir iš naujo išmokti gyventi visuomenėje. Bendruomenės tikslams įgyvendinti pritaikyta DAYTOP programa, sukurta JAV ir plačiai taikoma Vokietijoje, Latvijoje bei kitose valstybėse. Pagrindinis jos principas - terapinė bendruomenė, padedanti keisti vartojančio žmogaus įpročius ir formuoti sveiko, blaivaus gyvenimo įgūdžius. DAYTOP programa praturtinta Minesotos programa, remiantis patirtimi ir metodais, sukauptais gydant nuo alkoholio priklausomus žmones.

Kur kreiptis pagalbos

Respublikinis priklausomybės ligų centras (RPLC) turi filialus Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Nacionalinėje svetainėje www.pagalbasau.lt veikia pagalbos žemėlapis - jame galima rasti artimiausias psichikos sveikatos priežiūros įstaigas, priklausomybės ligų centrus ir pagalbos linijas. Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas.

Vienas svarbiausių bendruomenės reikalavimų - savanoriškas paties žmogaus sprendimas pradėti gydytis. Žmonės į bendruomenę atvyksta savo valia, patys apsisprendę keisti gyvenimą. Vienas svarbiausių bendruomenės tikslų - keisti priklausomo žmogaus mąstymą, elgesį ir gyvenimo būdą bei išmokyti jį savidisciplinos. Todėl didelė reikšmė teikiama tvarkai ir drausmei.

Etapas	Pagrindinės veiklos
Bandomasis laikotarpis	Adaptacija, fizinė abstinencija, globėjo paskyrimas
Adaptacijos fazė	Kontaktų apribojimas, darbo terapija, savianalizė
Ribotų kontaktų fazė	Trumpalaikės išvykos prižiūrint, didesnė atsakomybė
Atsakomybės fazė	Savarankiškos išvykos, lyderystė, integracija į šeimą
Kontaktinė fazė	Darbo įgūdžiai, socializacija, pilna integracija

tags: #priklausomybes #ligu #reabilitacijos #bendruomenes #apibrezimas