Ūminis miokardo infarktas (MI) − svarbi sveikatos problema, kuri sukelia rimtų iššūkių pacientams, siekiantiems sugrįžti į įprastinį gyvenimą. Atsigavimas po infarkto priklauso nuo pažeidimo dydžio, taikyto gydymo, bendros sveikatos būklės ir to, kaip nuosekliai žmogus laikosi gydytojų rekomendacijų. Vienas svarbiausių etapų po gydymo ligoninėje yra kardiologinė reabilitacija - prižiūrima programa, apimanti fizinį aktyvumą, rizikos veiksnių kontrolę, vaistų vartojimą ir emocinį atsistatymą.
Kardiologinės reabilitacijos prasmė ir tikslai
Kardiologinė reabilitacija (KR) yra kompleksas skirtingų priemonių, taikomų pacientui sergančiam širdies ir kraujagyslių ligomis. Jos tikslas - padėti žmogui saugiai grįžti prie kasdienės veiklos, sumažinti pakartotinio infarkto riziką ir pagerinti gyvenimo kokybę. Reabilitacija po širdies ir kraujagyslių ligų - kas tai? Kardiologinė reabilitacija yra kompleksas skirtingų priemonių, taikomų pacientui po ūmių susirgimų (miokardo infarktas, nestabili krūtinės angina), taip pat po atliktų širdies intervencijų bei operacijų.
Reabilitacijos metu pacientą prižiūri specialistų komanda, kuri padeda palaipsniui didinti fizinį aktyvumą, koreguoti mitybą, kontroliuoti kraujospūdį, cholesterolį ir kitus rizikos veiksnius. Pacientas ir jo šeimos nariai mokomi sveikos mitybos principų, fizinio aktyvumo palaikymo, cholesterolio mažinimo būdų, širdies nepakankamumo vertinimo, kraujospūdžio stebėjimo.
Reabilitacijos fazės ir eiga
Cardiac rehabilitation consists of three phases: first phase (early, in-hospital rehabilitation), second phase (ambulatory rehabilitation that lasts approximately 36 weeks after the cardiovascular event) and third phase (long-term rehabilitation, which aim is maintaining adequate physical activity the rest of life). Ūminė, sveikimo ir palaikomoji fazės - kiekviena turi specifinę eigą ir užduotis.
Pirmoji fazė: ankstyvoji hospitalinė reabilitacija
Pirmosios ligos dienos metu kineziterapija pradedama nuo pirmųjų dienų. Ūminės fazės metu ligonis mokomas atpalaiduoti raumenis, diafragminio kvėpavimo, siekiant išvengti hipostatinio plaučių uždegimo. Pratimus kojų, rankų smulkiems raumenims ligonis turi atlikti ne mažiau, kaip penkis kartus per dieną. Jei nėra skausmų, ritmo sutrikimų, pirmomis susirgimo dienomis 2-3 kartus per dieną ligonis sodinamas, sėdi kaskart po 5-10 minučių.
Taip pat skaitykite: Reabilitacijos paslaugų kainos
Pereinant iš horizontalios (gulimos) padėties į sėdimą, galūnių ir liemens judesiai turi būti atliekami nuosekliai, tam tikra tvarka, padėti ligoniui pakelti viršutinę liemens dalį ir nuleisti kojas. Jeigu yra funkcinė lova, jau pirmomis dienomis, pakėlus galvūgalį 45º kampu, ligoniui leidžiama nusiprausti veidą, valytis dantis, valgyti, naudotis basonu. Trečią - septintą dieną ligonis sėdėdamas atlieka pratimus - suka rankas ir pečius, kelia rankas virš galvos, lenkia ir tiesia kojas.
Pratimai atliekami lėtai. Tempas turi atitikti ligonio kvėpavimą. Po kiekvieno pratimo numatoma atsipalaidavimo ir poilsio pertraukėlė. Darant pratimus, reikia sekti ligonio pulsą. Padidėjus pulso dažniui daugiau kaip 15-20 tvinksnių, reikia daryti poilsio pertraukėlę. Fizinio krūvio metu dėl nervinio ir humoralinio poveikio sumažėja vainikinių kraujagyslių tonusas ir padidėja vainikinė kraujotaka, taip pat pagerėja širdies raumens medžiagų apykaita.
Sveikimo fazė: dozavimas ir treniravimas
Sveikimo fazėje taikoma tausojamoji ar treniruojamoji kineziterapija, krūvis didinamas palaipsniui. Taikomas dozuotas ėjimas, pavyzdžiui, 1-3 km ir daugiau, velotreniruotės, bėgimas ant bėgtakio. Baigiantis stacionariniam periodui, kiekvienam ligoniui reikia nustatyti individualų slenkstinį krūvį, t. y. tokį krūvį, kuris sukelia subjektyvius ar objektyvius miokardo ischemijos požymius.
Gydomosios gimnastikos trukmė - 25-35 minutės, ji daroma lėtu ar vidutiniu tempu. Dozuotas ėjimas skiriamas 2-3 kartus per dieną. Rekomenduotina pradėti vaikščioti lauke tik esant geram orui. Kai vėjuota, šalta, geriau nevaikščioti. Vaikštant aktyviai dirba kojų ir liemens raumenys, dėl to pagerėja kraujo ir limfos apytaka galūnėse bei vidaus organuose, suaktyvėja medžiagų apykaita ir kvėpavimas, stiprėja viso kūno raumenys.
Laiptais ligonis turi lipti šitaip: ramybės būsenoje įkvepia, iškvėpdamas jis palipėja dvi ar tris laiptų pakopas. Pirmąją dieną ligonis įveikia tik vieną laiptų maršą, vėliau, atsižvelgiant į ligonio reakciją, laiptų maršų skaičius pamažu didinamas. Šį krūvį reikia kruopščiai tikrinti.
Taip pat skaitykite: Jūsų sveikata
Palaikomoji (ilgalaikė) fazė
Palaikomosios fazės metu atliekami jau sudėtingesni pratimai, naudingas čia ir lėtas bėgimas, žaidimai su kamuoliu, lazdomis, pratimai su 1-2 kg svarsčiais. Atlikimo tempas vidutinis, mankštos trukmė nuo 45 iki 60 min. Standartinė fizinės reabilitacijos trukmė - 8-12 savaičių. Reabilitacija laikoma efektyvi, jei ligonis pasiekia 7 MET krūvį. Būtina skatinti pacientą savarankiškai mankštintis namuose, kiekvieną rytą atlikti rytinę bei gydomąją gimnastiką, vandens procedūras, pasimasažuoti ar apsitrinti rankšluosčiu.
Diagnostika ir individualus planas
„Hila“ Reabilitacijos ir sporto medicinos centre kardiologinė reabilitacija prasideda nuo išsamios objektyvios diagnostikos tam, kad kiekvienam pacientui būtų sudarytas individualiai jam ir jo būklei pritaikytas reabilitacinis gydymas. Pirmiausia patenkama pas fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoją, kuris įvertina paciento būklę, rizikos veiksnius, ligos eigą, taip pat jau atliktus tyrimus ir taikytą gydymą, apžiūri, sudaro individualiai pritaikytą reabilitacijos programą.
Antrosios konsultacijos metu atliekamas krūvio mėginys su dujų apykaitos analize (VO2 Max) ar veloergometrijos krūvio testas - fizinio krūvio tolerancijos ir saugaus tikslinio treniruojamo pulso įvertinimui. Taip pat gali būti atliekami ir kiti klinikiniai, biomechaniniai ir kiti kraujo tyrimai. Fizinio krūvio intensyvumo nustatymas vyksta pagal krūvio mėginių rezultatus: VO2 Max, metabolinius vienetus - MET, anaerobinį slenkstį, širdies susitraukimų dažnio rezervą, funkcinį pajėgumą, subjektyvų taikomo fizinio krūvio vertinimą (remiantis Borgo skale). Nustatomas tikslinis treniruojamas pulsas.
Kineziterapija ir fizinio treniravimo principai
Pagrindinę kardiologinės reabilitacijos dalį sudaro kineziterapijos užsiėmimai, prižiūrint kineziterapeutui. Tai apima ir intervalines kardio treniruotes, pavyzdžiui, minant dviratį ir jėgos treniruotes. Fizinis treniravimas - tai suplanuota, struktūruota ir nuolatos, ilgą laiką kartojama fizinė veikla. Fizinis treniravimas kardiologinės reabilitacijos programose turėtų užimti bent 50 procentų viso programai skirto laiko.
Pagrindiniai fizinio treniravimo tikslai yra padidinti fizinį pajėgumą, skersaruožių raumenų jėgą ir taip kompensuoti sumažėjusią širdies sistolinę funkciją. Taip pat padėti pacientui suvokti savo kūną ir pojūčius treniruotės metu, paaiškinti treniruotės naudą, galimus šalutinius veiksnius bei išlaikyti fizinį aktyvumą parenkant mėgiamą ir tinkamą pacientui fizinę veiklą, kurią jis galėtų tęsti po gydymo reabilitacijos ligoninėje.
Taip pat skaitykite: Reabilitacija Kauno Dainavos poliklinikoje
Psichoemocinė ir socialinė reabilitacija
Reabilitacijos metu visi pacientai konsultuojami psichologo siekiant geros psichoemocinės būklės ir adekvačios reakcijos į ligą užtikrinimo. Socialinio darbuotojo konsultacijos skirtos darbingumo atstatymui ir socialinės adaptacijos gerinimui. Visų šių priemonių derinys nulemia ligos progresavimo lėtinimą, fizinio pajėgumo didinimą, gyvenimo kokybės gerinimą.
Paciento gydymas reabilitacijos ligoninėje paremtas komandinio darbo principu - reabilitacijos eigoje pacientą konsultuoja ir prižiūri visa specialistų komanda. Visgi pats svarbiausias reabilitacijos komandos narys yra pats pacientas, kurio motyvacija ir noras sveikti yra visos komandos varomoji jėga.
Gyvenimo būdas ir rizikos veiksnių korekcija
Kitaip nei kai kurių kitų ligų atvejais, širdies ir kraujagyslių ligos itin priklauso nuo mūsų pačių gyvenimo būdo ir kasdienių įpročių. Mūsų širdies sveikata atspindi mūsų mitybos ir judėjimo įpročius, net ir tai, kiek streso patiriame. Norėdami išvengti širdies ir kraujagyslių ligų bei skaudžių jų pasekmių, galime keisti savo gyvenimo būdą: pradėti aktyviau judėti: daugiau vaikščioti, bent 2-3 kartus per savaitę turėti intervalinę kardio treniruotę saugaus pulso ribose, keisti mitybos įpročius, reguliuoti padidėjusį kraujospūdį, pulsą, sekti ar nesergama cukriniu diabetu ir jį gydyti, reguliuoti kūno svorį, atsisakyti žalingų įpročių, taip pat mažinti ir streso lygį.
Fiziškai aktyvūs pacientai turėtų būti ne mažiau kaip 30 minučių per dieną. Universaliausia ir puikiausia priemonė, kurią nedelsiant galime kiekvienas taikyti, tai yra šiaurietiškas ėjimas, nes įjungiamas visas skersaruožis raumenynas. Reabilitologų taikinys - kojų skersaruožiai raumenys. Kuo labiau sustiprės šie raumenys, tuo bus geresnė kraujo apytaka, bus daugiau įsisavinama deguonies iš arterinio kraujo.
Konkrečios rekomendacijos pacientams po MI
- Praėjus ūmiam ligos laikotarpiui kreiptis į kardiologinės reabilitacijos paslaugas teikiančias įstaigas ir pradėti fiziniu treniravimu paremtą reabilitacinį gydymą.
- Tęsti paskirtą medikamentinį gydymą ir toliau aktyviai lankytis pas šeimos gydytoją ar kardiologą.
- Baigus gydymą reabilitacijos ligoninėje tęsti treniruotes pagal kiekvienam individualiai sudarytą fizinio treniravimo planą atsižvelgiant į širdies susitraukimų dažnį ir patiriama dusulį bei nuovargį.
- Koreguoti svorį: kūno masės indeksas turėtų būti <25 kg/m2, liemens apimtis vyrams <102 cm, moterims <88 cm.
- Kasdieniame gyvenime remtis sveikos mitybos principais: vengti sūrių, riebių, saldžių produktų, rinktis daugiau vaisių ir daržovių, valgyti žuvies 1-2 k/sav., kas dieną suvalgyti riešutų, riboti arba visai atsisakyti alkoholio vartojimo.
- Adekvačiai gydyti arterinę hipertenziją (sekti ir žinoti savo arterinį kraujo spaudimą - turėtų neviršyti 140/90 mmHg), atkreipti dėmesį į pulsą (optimalus širdies susitraukimų dažnis ramybėje 65-70 k/min).
Ko vengti ir kada skubiai kreiptis
Po infarkto nereikėtų skubėti, nutraukti vaistus ar savarankiškai didinti fizinį krūvį. Savavališkas vaistų nutraukimas yra viena dažniausių klaidų. Taip pat nereikėtų per greitai grįžti prie didelio fizinio krūvio, rūkyti ar grįžti prie žalingų įpročių. Ignoruoti naujus simptomus - taip pat pavojinga.
Po infarkto būtina nedelsiant kreiptis skubios pagalbos, jeigu atsiranda krūtinės skausmas ar spaudimas, staigus dusulys, alpimas arba sąmonės netekimas, labai dažnas ar nereguliarus širdies plakimas, staigus vienos kūno pusės silpnumas ar stipriai didėjantys kojų tinimai. Tokiais atvejais reikia skambinti 112.
Emocinė pusė ir šeimos vaidmuo
Po infarkto atsigauna ne tik širdis. Daugelis žmonių kurį laiką jaučia nerimą, baimę dėl ateities arba nuolat stebi kiekvieną širdies dūžį ir kūno pojūtį. Tokios reakcijos yra normalios. Šiuolaikinė reabilitacija apima ne tik fizinį aktyvumą, bet ir emocinės sveikatos stiprinimą. Jei nerimas ar liūdesys trunka ilgai, verta apie tai pasikalbėti su gydytoju.
Sveikstant labai svarbi ir šeima. Nuo tada, kai į pirmąsias konsultacijas pacientas ateina su artimu žmogumi, pacientų drausmingumas gerėja, nes šeimos palaikymas padeda laikytis rekomendacijų ir pokyčių ilgalaikėje perspektyvoje.
Sinkopė - staigus nualpimas ar sąmonės praradimas. Insultas, Infarktas.
Praktiniai patarimai kasdienai
- Fizinio aktyvumo režimas: 30 min per dieną, įvairiomis dienomis galima intensyvumą derinti (pvz., 300 min per savaitę pagal individualų planą).
- Rytinė mankšta ir gydomoji gimnastika - reguliariai kiekvieną dieną.
- Jei lytiniai santykiai sukelia nerimą, juos galima atnaujinti praėjus 6-12 savaičių po infarkto, jeigu ligonis toleruoja ne mažesnį kaip 75 vatų fizinį krūvį.
- Venkite lytinių santykių gausiai pavalgius, neįprastomis sąlygomis, kai labai karšta ar šalta; jeigu santykiai provokuoja skausmus, prieš juos rekomenduotina paimti nitroglicerino tabletę.
- Sekite simptomus: krūtinės skausmas, dusulys, staigus silpnumas arba ritmo sutrikimai - nedelsiant gydytojo konsultacija.
Efektyvumo svarstymai ir Lietuvos kontekstas
Mirčių dėl širdies kraujagyslių ligų nemažėja. Nepaisant aktyviai vykdomos širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikos programos bei moderniausių diagnostikos ir gydymo metodų preinamumo, širdies ir kraujagyslių ligos išlieka pagrindine mirties priežastimi Lietuvoje. Kasmet kraujotakos sistemos ligos nusineša per 20 000 pacientų gyvybių, o tai sudaro maždaug pusę mirčių dėl visų priežasčių.
Lietuvoje egzistuoja paradoksas - patyrus miokardo infarktą sąlygos reabilitacijai puikios, tačiau tik kas šeštas pacientas po to laikosi rekomendacijų. Reabilitacija bus sėkminga tada, jeigu pacientas atsigręš į priežastis, kurios sukėlė ūminį miokardo infarktą, ir imsis korekcijų. Kai visi širdies ūminį miokardo infarktą sąlygoję rizikos veiksniai yra koreguoti, pacientas atvyksta tolesniam reabilitacijos etapui.
| Fazė | Laikotarpis | Pagrindiniai tikslai |
|---|---|---|
| Pirmoji (hospitalinė) | Pirmosios dienos-1-2 savaitės | Saugus judėjimo pradžia, kvėpavimo pratimai, kraujotakos stabilizavimas |
| Antroji (ambulatorinė) | 2-12 savaičių (iki 36 sav. pagal poreikį) | Fizinio pajėgumo didinimas, rizikos veiksnių korekcija, psichoemocinė parama |
| Trečioji (palaikomoji) | Ilgalaikė | Gyvenimo būdo palaikymas, tęstinis fizinis aktyvumas |
Santrauka: ką svarbiausia žinoti
Greita santrauka: ką svarbu žinoti apie gyvenimą po infarkto: Atsigauti palaipsniui ir laikytis gydytojo sudaryto plano. Reabilitacija daugeliui pacientų padeda saugiau grįžti prie fizinio aktyvumo ir kasdienybės. Nedaryti skubotų sprendimų: nevykdyti vaistų keitimų savarankiškai, negrįžti per greitai prie didelio fizinio krūvio ir nevartoti žalingų įpročių. Stebėti savo būklę ir kreiptis laiku, jeigu atsiranda nerimą keliantys simptomai.
tags: #po #ifarkto #kur #reabilitacija #daryti