Neuromarkeriai psichikos sutrikimų diagnostikai

Spalis laikomas psichikos sveikatos supratingumo mėnesiu. Nors nustatyta, jog kas 8 žmogus visame pasaulyje turi tam tikrų psichikos sutrikimų, tačiau daugeliui apie tai prabilti viešai ir kreiptis pagalbos vis dar tabu. Šiandienos įrašu norime atkreipti jūsų dėmesį į šią opią problemą, kuri gali paliesti bet kurį iš mūsų.

Kodėl reikalingi neuromarkeriai?

Psichikos sveikatos vertinimas yra esminis žingsnis diagnozuojant ir gydant psichikos sutrikimus. Šis procesas apima įvairių metodų naudojimą, siekiant surinkti informaciją apie paciento būklę, jo gyvenimo istoriją ir kitus svarbius veiksnius. Diagnozė nustatoma remiantis psichikos būsenos aprašymu, anamneze ir paraklinikiniais tyrimais.

Dvi pagrindinės klasifikacijos sistemos yra TLK (Tarptautinė Ligų Klasifikacija) ir DSM (Diagnostikos ir Statistikos Vadovas). DSM klasifikacija yra gana lanksti ir greitai kintanti požiūrio į psichikos sutrikimus sistema, atspindinti šiuolaikinius mokslo laimėjimus. TLK-10 yra išsamus psichikos ir elgesio sutrikimų skyrius V(F).

Vis dėlto aprašomasis principas atspindi tai, kad šiuo metu nėra objektyvių tyrimų psichikos ligų diagnostikai. Todėl neurologiniai ir neurofiziologiniai neuromarkeriai (EEG, QEEG, PET, BMR ir kt.) gali padėti sumažinti subjektyvumą ir pagerinti diagnostikos tikslumą, diferencijuojant psichikos sutrikimus nuo somatinių ligų.

Klinikinis tyrimas ir anamnezė - pagrindas

Klinikinis tyrimas yra vienas iš pagrindinių psichikos sveikatos vertinimo metodų. Jis apima pokalbį su pacientu ir jo stebėjimą. Šio tyrimo metu surenkama informacija apie paciento dabartinę būseną, visą jo gyvenimą, taip pat stebima jo veido išraiška, judesiai ir kitos detalės, kurios gali suteikti informacijos apie paciento savijautą.

Taip pat skaitykite: Išlikite psichiškai sveiki

Anamnezė - tai paciento gyvenimo istorijos surinkimas. Nusiskundimai, jų pobūdis ir intensyvumas; šeimos anamnezė; gyvenimo anamnezė: paciento gimimo ypatumai, simptomai vaikystėje, ikimokyklinis ir mokyklinis amžius, karinė tarnyba, lytinio ir vedybinio gyvenimo ypatumai, žalingi įpročiai ir kitos ligos.

Objektyvi anamnezė apima informaciją, gautą iš kitų šaltinių, pavyzdžiui, paciento šeimos narių, draugų ar kolegų. Surinkus anamnezę pacientą reikia ištirti neurologiškai bei somatiškai.

Psichikos būsenos įvertinimas - ką vertiname?

Paciento psichikos būsenos įvertinimas apima šiuos aspektus: išvaizda (ar atitinka metus, socialinę padėtį), laikysena ir judesiai, bendravimas ir elgesys (ar bendrauja noriai ar formaliai), sąmonė, suvokimas, mąstymas (kliedesiai), atmintis, emocijos ir nuotaika (sprendžiama iš paciento veido išraiškos), santykiai su artimaisiais, valia, dėmesys, potraukiai, intelektas ir kritiškumas.

Aprašant psichikos būseną svarbu iš pradžių nusakyti, kaip pasireiškia tam tikras požymis, o tik tada užrašyti jo psichiatrinį pavadinimą, kad sumažėtų aprašymo subjektyvumas. Diagnozei patikslinti dažnai reikia ilgesnio stebėjimo laiko, papildomų klinikinių bei psichologinių tyrimų.

Psichodiagnostiniai metodai ir jų vieta neuromarkeriuose

Klinikinam psichikos sutrikimų sunkumui nustatyti žmogaus psichika, elgesys, asmenybės organizacija ir funkcionavimas, taip pat bendravimas su kitais tiriami psichodiagnostiniais metodais. Tyrimo metodų esama įvairių: pokalbis, stebėjimas, testai, dokumentų studijavimas ir kt.

Taip pat skaitykite: Reikalavimai vairuotojų psichologiniam patikrinimui

Psichodiagnostika dažniausiai grindžiama įvairiais testais. Projekciniai testai (Rorschachas, TAT, piešimo testai) leidžia atskleisti pasąmonines mintis, jausmus ir asmenybės bruožus. Objektyvūs testai, pvz., MMPI, Ketelio testas ir intelekto testai (Wechsleris, Ravenas), suteikia kiekybinius duomenis, palyginamus su statistiniais normatyvais.

Neuropsichologiniai testai įvertina pagrindinius motorinius įgūdžius, taktilinius ir kinestetinius gebėjimus, verbalinę ir neverbalinę funkciją, kalbos suvokimą, rašymą, aritmetinius gebėjimus, atmintį ir intelektinius procesus. Atminties ir dėmesio testai (Dešimties žodžių įsiminimas, skaičiavimo užduotys, Kraepelino ir Schultės lentelės) svarbūs kognityvinių funkcijų įvertinimui.

Elektrofiziologiniai neuromarkeriai: EEG, QEEG

EEG registruoja smegenų elektrinį aktyvumą. Skaitmeninė EEG ir kiekybinė EEG (QEEG) yra modernesnės EEG versijos, leidžiančios kiekybiškai įvertinti skirtingus bioelektrinio aktyvumo parametrus ir palyginti skirtingas EEG. Tai matematinis skaitmeniniu būdu registruotos EEG informacijos apdorojimas siekiant išryškinti bangų komponentus, transformuoti EEG taip, kad galima būtų kiekybiškai įvertinti skirtingus bioelektrinio aktyvumo parametrus ir palyginti skirtingas EEG.

QEEG gali padėti identifikuoti specifines bangų paternus, susijusias su nerimo sutrikimais, depresija, ADHD ar kitomis būklėmis, taip pat sekti gydymo efektyvumą. Elektrofiziologinių žymenų vertinimas dažnai derinamas su klinikiniais ir psichodiagnostiniais duomenimis.

Neurovaizdavimo metodai: KT, BMR, PET

Kompiuterinė tomografija (KT) - tai metodas pagrįstas rentgeno spinduliu, persmelkiančiu skirtingo tankio audinius. KT padeda patikslinti atrofinius smegenų procesus, pvz., Alzheimerio ligą, kitas demencijas, galvos smegenų navikus. Manoma, kad lateralinių galvos smegenų skilvelių padidėjimas nustatomas ir sergant šizofrenija.

Taip pat skaitykite: Prieinamumas psichikos sveikatos paslaugoms

Branduolinis magnetinis rezonansas (BMR) leidžia ištirti anatominę ir biocheminę galvos smegenų struktūrą bei biocheminių reakcijų dinamiką. Tai padeda nustatyti navikų histologinę struktūrą, demielinizuojančias ligas ir kitus patologinius procesus.

Pozitronų emisijos tomografija (PET) orientuota į fiziologinių ir biocheminių procesų matavimą. Energetinio metabolizmo matavimo metodas, paremtas radioizotopu pažymėtos medžiagos kaupimosi greičiu, leidžia matuoti radioizotopų koncentraciją įvairiose galvos smegenų srityse ir spręsti apie medžiagų apykaitos sritinį aktyvumą. Neuroreceptorių tyrimas PET metu leidžia patikimai nustatyti radioizotopais žymėtų neurotransmiterių arba vaistų susijungimo vietų skaičių galvos smegenyse.

Laboratoriniai tyrimai ir jų ribos

Šiuo metu nėra specifinių laboratorinių tyrimų psichikos ligoms nustatyti. Laboratoriniai tyrimai naudojami tuo metu, kai reikia nustatyti galimai esančią somatinę ligą, tačiau kai kurie yra vertingi diferencijuojant psichikos sutrikimą nuo somatinės ligos. Pvz., aminorūgščių apykaitos pokyčių tyrimas esant protiniam atsilikimui, sergant sifiliu, ŽIV, cukriniu diabetu, esant skydliaukės veiklos sutrikimams ar inkstų funkcijos sutrikimams.

Neuromarkeriai gydymo planavime ir stebėjime

Psichikos sutrikimų gydymas dažnai būna kompleksinis: medikamentinis gydymas ir psichoterapija duoda geriausius rezultatus. Tačiau neuromarkeriai gali padėti parinkti gydymą ir stebėti jo efektyvumą. Pvz., QEEG gali parodyti smegenų aktyvumo pokyčius po neuromoduliacijos procedūrų (TMS - transkranijinė magnetinė stimuliacija, EIT - elektros impulsų terapija), elektroimpulsinės terapijos ar medikamentinio gydymo.

TMS (transkranijinė magnetinė stimulacija) yra modernus, neinvazinis, beskausmis metodas, naudojamas nervų sistemos ligų diagnostikai bei gydymui. PET leidžia sekti metabolizmo ar receptorių pakitimų dinamiką gydymo metu, o BMR padeda vertinti struktūrinius smegenų pokyčius.

Praktinis neuromarkerių pritaikymas klinikoje

Siekiant kiek įmanoma suvienodinti psichikos sutrikimų diagnozavimą buvo sukurti struktūruoti diagnostikos interviu, pvz., SCID arba MINI. Šie instrumentai kartu su neuromarkeriais leidžia unifikuoti diagnozavimo procedūrą ir pagerinti diferencialinę diagnostiką.

Psichodiagnostiniai tyrimai, atliekami psichikos sveikatos centruose, pvz., „Altamedica“ Psichikos sveikatos centre Kaune, apima atminties ir dėmesio ištyrimus, asmenybės tyrimus, suaugusiųjų ADHD ir autizmo spektro bruožų tyrimus. Vienas dažniausiai atliekamų tyrimų yra atminties ir dėmesio ištyrimas, padedantis išskirti specifinius nuokrypius nuo normos ir parinkti efektyviausią gydymą.

Pacientų emociniam sveikimui svarbu ne tik tyrimai, bet ir individualus gydymo planas, apimantis tiek medikamentinį gydymą, tiek psichoterapinį procesą. Neuromarkeriai padeda gydytojams priimti informuotus sprendimus ir sekti pokyčius gydymo metu.

Rizikos veiksniai, prevencija ir gyvenimo būdas

Nėra vienos konkrečios psichikos sutrikimus lemiančios priežasties. Dažnai sutrikimai kyla dėl genetinių veiksnių, aplinkos, somatinių ligų ir psichosocialinių stresų. Dauguma psichikos sutrikimų savaime nepagerėja ir laikui bėgant gali tik paūmėti.

Siekiant efektyvesnio rezultato, vertėtų atkreipti dėmesį ir į savo gyvenimo būdą. Stenkitės sveikai ir reguliariai maitintis, daugiau laiko praleisti lauke, didinti savo fizinį aktyvumą, dažniau susitikti su draugais bei artimaisiais ir kt. Taip pat labai svarbu užtikrinti kokybišką miegą. Jeigu jums sunku užmigti ar naktimis dažnai prabudinėjate - rekomenduojame pabandyti miegoti su sunkia antklode.

Stigmos mažinimas ir prieinamumas

Ne paslaptis, kad nemaža Lietuvos visuomenės dalis turi didesnių ar mažesnių emocinių problemų ar psichikos sveikatos sutrikimų. Tai patvirtina ir didžiulis savižudybių skaičius, problemos, susijusios su piktnaudžiavimu alkoholiu, bei smurtas šeimose. Psichikos sutrikimų stigma trukdo kreiptis pagalbos, todėl svarbu šviesti visuomenę ir skatinti pagalbos prieinamumą.

Privatūs psichiatrai ir psichoterapeutai gali suteikti individualizuotą ir konfidencialią pagalbą, padedančią pagerinti psichikos sveikatą bei gyvenimo kokybę. Geri psichiatrai Kaune gali padėti greitai ir profesionaliai spręsti šias problemas, užtikrindami kokybišką gydymą.

Kaip atrodo integruota diagnostika praktikoje?

1. Pradinis klinikinis pokalbis ir anamnezė (subjektyvi ir objektyvi anamnezė).
2. Psichikos būsenos įvertinimas pagal išvaizdą, elgesį, mąstymą, emocijas ir kt.
3. Psichodiagnostiniai testai (MMPI, Wechsleris, atminties ir dėmesio testai, projekciniai testai) kognityvinių ir asmenybės funkcijų įvertinimui.
4. Elektrofiziologiniai tyrimai (EEG/QEEG) bei neurovaizdavimo tyrimai (KT, BMR, PET) esant indikacijoms.
5. Laboratoriniai tyrimai somatinių ligų ištyrimui.
6. Struktūruoti diagnostikos interviu (SCID, MINI) klasifikacijai patvirtinti.

Metodas	Ką parodo	Naudojimas
EEG / QEEG	Smegenų elektrinė aktyvumo charakteristika	Diagnozė, gydymo efektyvumo stebėjimas
BMR (MRI)	Struktūriniai ir biocheminiai pokyčiai	Navikai, demielinizacija, atrofija
PET	Metabolizmas, receptorių tankis	Funkciniai pokyčiai, gydymo atsakas
Psichodiagnostika (MMPI, Wechsleris)	Asmenybės bruožai, intelektas	Diferencinė diagnostika, gydymo planavimas

Praktiniai patarimai ieškantiems pagalbos

• Nedelskite kreiptis pagalbos - daugeliui pacientų būna sunku žengti pirmą žingsnį, tačiau pagalba yra ranka pasiekiama.
• Jeigu jus neramina psichikos sveikata, pradėkite nuo šeimos gydytojo arba kreipkitės tiesiogiai į psichiatrą ar psichologą.
• Raskite kliniką ar specialistą, kuriuo pasitikite - svarbus ne tik kompetentingumas, bet ir šiltas ryšys bei konfidencialumas.
• Atminkite, kad gydymas dažnai yra kompleksinis: medikamentai kartu su psichoterapija ir gyvenimo būdo pokyčiais duoda geriausius rezultatus.

Mūsų šalyje psichikos sveikatos paslaugos teikiamos tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje. Privatus psichiatras Kaune gali suteikti individualizuotą, konfidencialią pagalbą, o didesnės klinikos siūlo plataus spektro paslaugas: nuo psichodiagnostikos iki įvairių terapijų (muzikos, dailės, judesio, darbo terapija) bei modernių procedūrų (TMS, EIT).

tags: #neuromarkeriai #psichikos #sutrikimams #nustatyti