Visuomenės nuostatos apie žmones su negalia Lietuvoje keičiasi, tačiau egzistuoja akivaizdūs skirtumai tarp to, kaip žmonės vertina gyvenimą šalia negalią turinčių asmenų ir bendrą darbą kartu su jais. Atskleidžiama, kad nors tolerancija auga, darbo rinkoje asmenys su negalia susiduria su rimtais iššūkiais.
Požiūris darbo vietoje ir kasdienybėje
„Apklausos rezultatai atskleidžia, kad auganti tolerancija ir mažėjanti diskriminacija rodo visuomenės sąmoningumo augimą bei atvirumą. Vis tik darbo rinkoje žmonės su negalia patiria iššūkių. Tik 37 % respondentų sutiktų dirbti su asmenimis, turinčiais intelekto ar psichosocialinę negalią“, - apibendrina apklausos duomenis. Be to, net 16 % apklaustųjų mano, kad asmenys su intelekto negalia nėra pajėgūs atlikti jiems patikėto darbo, ir reikėtų už juos dirbti, o 16 % respondentų prisipažįsta, jog jaustųsi nejaukiai dirbdami šalia psichosocialinę negalią turinčių kolegų.
Tuo tarpu fiziškai neįgalių asmenų darbo vietoje tolerancija yra didesnė - su tokiais kolegomis sutikti dirbti sutiktų net 68 % respondentų. „Bitėje“ esantys kolegos rodo, kad negalia neturi trukdyti darbui, ypač kai negalios formos įvairios ir dažnai nepastebimos.
Edukacija ir organizacinė aplinka yra labai svarbūs veiksniai mažinant stigmatizaciją ir gerinant bendradarbiavimą. Buvo organizuoti mokymai apie bendravimą su skirtingų negalių turinčiais žmonėmis, diskusijos su negalią turinčiųjų atstovais, siekiant paneigti išankstines nuostatas. Geri pavyzdžiai darbe įkvepia kolegas priimti neįgaliuosius, jiems padėti ir veikti geranoriškai.
Visuomenės tolerancija kaimynystėje
Negalios pobūdis stipriai veikia žmonių norą gyventi šalia negalią turinčių asmenų. Apklausos duomenys rodo, kad net 77 % respondentų būtų sutinkantys gyventi šalia fizinę negalią turinčių žmonių, tačiau šalia asmens su intelekto ar psichosocialine negalia būtų priimtina tik 42 % respondentų.
Taip pat skaitykite: Gerovė ir atsakomybė
Net 23 % mano, kad asmenys su intelekto negalia gali būti sunkiai prognozuojami ir net pavojingi. Šis požiūris atspindi išankstines baimes ir stigmas, kurios vis dar egzistuoja visuomenėje.
Fizinės negalios aplinkos pritaikymas
Paradoksalu, kad nors visuomenė yra tolerantiškesnė žmonėms su fizine negalia, aplinka nėra pakankamai pritaikyta jų poreikiams. „Praėjusiais metais atnaujinome „Bitės“ salonus didžiuosiuose Lietuvos miestuose, kad žmonės su judėjimo, klausos ar regos negaliomis galėtų patogiau naudotis technologijomis ir paslaugomis“, - pasakoja įmonės vadovas.
Tokio pobūdžio aplinkos pritaikymo pavyzdys turėtų būti įkvėpimu kitiems paslaugų teikėjams, siekiant ne tik fizinių sprendimų, kaip taktiniai takai ar klausos pagalbos įrenginiai, bet ir apmokymų darbuotojams, kaip bendrauti su klientais, turinčiais negalią.
Negalios samprata ir rūšys
Negalia - tai asmens fizinė ar protinė būsena, ribojanti jo galimybes savarankiškai vykdyti kasdienes veiklas ir socialinį gyvenimą. Ji gali būti įgimta arba įgyta, laikina arba nuolatinė, pasireiškianti įvairiais būdais.
Fizinė negalia
Apima fizinius sutrikimus, pavyzdžiui, dėl traumų, ligų ar genetinių faktorių. Gali pasireikšti įvairiais simptomais: judėjimo sutrikimais, raumenų silpnumu, skausmu, koordinacijos problemomis.
Taip pat skaitykite: Kaip atsiimti pensiją už kitą žmogų
Sensorinė negalia
Apima regos ir klausos sutrikimus, kurie gali būti visiški (aklumas, kurčumas) arba daliniai. Klausa ir kalba glaudžiai susijusios, todėl klausos sutrikimai dažnai lydi kalbos problemų.
Protinė negalia
Žymus intelektualinių gebėjimų nukrypimas nuo normos, kuris pasireiškia elgesio, emocijų ir socialinio prisitaikymo sutrikimais. Dauno sindromas yra viena iš protinės negalios formų.
Psichikos negalia
Apima įvairius smegenų funkcijų sutrikimus, tokius kaip bipolinis sutrikimas, kurie paveikia žmogaus mąstymą, emocijas ir kasdienį gyvenimą. Dažnai ši negalia nėra akivaizdi, todėl bendraujant su tokiais asmenimis sutrikimas gali būti nepastebėtas.
Nematomos negalios
Apima sutrikimus, kurie nėra fiziškai matomi, pavyzdžiui, autizmas, psichikos sveikatos sutrikimai arba lėtinės ligos kaip astma ar diabetas. Tokie sutrikimai gali sukelti iššūkių viešose vietose ar bendravime.
Visuomenės socialinis vaizdinys ir stigmatizacija
Visuomenės požiūris į negalią dažnai formuojamas stereotipų, kurie yra senos kilmės ir susiję su baimėmis bei nežinojimu. Lietuvoje po nepriklausomybės atkūrimo keitėsi požiūris į negalią, tačiau sovietmečio palikimas vis dar juntamas.
Taip pat skaitykite: Žmogaus raidos vadovas
Stigmatizuojantys požiūriai ypač ryškūs asmenų, turinčių intelekto ar psichosocialinę negalią, atžvilgiu. Šie stereotipai neretai riboja jų socialinę įtrauktį ir galimybes gyventi pilnavertį gyvenimą.
Pažintis su tokiais žmonėmis ir edukacija yra svarbios priemonės mažinti nepasitikėjimą ir baimes. Visuomenės nežinojimas ir nenoras bendrauti dažnai skatina vengimą ir izoliaciją.
Šeimos, auginančios vaikus su negalia, situacija
Vaiko su negalia auginimas dažnai atneša reikšmingus pokyčius šeimai: vienas iš tėvų gali prarasti darbą, o kiti šeimos nariai riboti savo įprastą veiklą. Tai sukelia stresą ir socialinę atskirtį.
Pakankama parama šeimoms - svarbi sąlyga užtikrinti geresnę gyvenimo kokybę tiek vaikams su negalia, tiek jų šeimoms. Sveika ir palaikanti aplinka leidžia šeimoms išlaikyti darbingumą ir gerinti socialinius ryšius.
Etiškas ir pagarbus žodynas kalbant apie negalią
Moralus požiūris į negalią reikalauja empatijos ir jautrumo. Rekomenduojama kalbėti „pirmiausia - žmogus“ principu: vartoti posakius „žmonės su negalia“, „žmonės be negalios“, taip gerbiant asmenį ir neakcentuojant jo negalios.
Žmonių su negalia gyvenimas yra vertingas savaime, ir nereikėtų jų vadinti „drąsiais“ dėl to, kad jie gyvena paprastą gyvenimą. Kiekvienas turi teisę į pilnavertį gyvenimą ir dalyvavimą visuomenėje.
Bendruomenių vaidmuo ir integracija
Siekiant padidinti negalią turinčių asmenų įtrauktį, būtina keisti visuomenės stereotipus ir požiūrį. Ypatingą reikšmę turi bendruomenių atvirumas, pavyzdžiui, Tauragės bendruomenėje, kur veikia grupinio gyvenimo namai, o apsaugotas būstas skatina integraciją.
Tačiau vis dar susiduriama su reiškiniu „ne mano kieme“ (NIMBY), kai žmonės nepritaria negalią turinčiųjų gyvenimui jų kaimynystėje, išreiškia atvirą priešiškumą.
Švietimas ir edukacija turi apimti ne tik visuomenę, bet ir atitinkamų sričių specialistus - pedagogus, medikus, socialinius darbuotojus - siekiant efektyvios negalios politikos ir praktikos.
Iniciatyvos ir ateities perspektyvos
„Išsikraustykime iš stereotipų!“ - tai komunikacijos kampanija, skatinanti suvokimą, kad asmenys su intelekto ar psichosocialine negalia yra pilnaverčiai visuomenės nariai. Europos Sąjungos lėšomis Lietuvoje kuriami grupinio gyvenimo namai ir apsaugoti būstai, kurie padės pagerinti jų gyvenimo sąlygas bei integraciją.
Lietuvos oro uostai yra prisijungę prie tarptautinės „Nematomos negalios saulėgrąžos“ iniciatyvos, kurioje mokomi darbuotojai, kaip tinkamai aptarnauti specialiųjų poreikių turinčius keleivius, siekiant užtikrinti jų patogumą ir saugumą kelionėse.
Šios srities vystymas ir visuomenės švietimas yra svarbūs tolimesnei negalią turinčių asmenų įtraukčiai, mažinant atskirtį ir stigmatizaciją Lietuvoje.
Neįgalus berniukas paverčia žaidimų aikštelės skriaudėjus draugais. | Animacinis trumpametražis filmas „Ianas“
tags: #zmogaus #poziuris #negalia #neigaliuosius