Nedarbo lygis yra vienas svarbiausių šalies ekonomikos būklės rodiklių, kuris labai padidėja ekonominio nuosmukio ir mažėja pakilimo metu. Nedarbo lygis yra pagrindinis nedarbo rodiklis, apskaičiuojamas pagal formulę: Ur = (U/LF)∙100 %, kur U - bedarbių skaičius, LF - darbo jėga. Analizuojant nedarbo problemą ekonomikoje skaičiuojamas bendrasis (visos šalies darbo jėgos), vyrų, moterų, įvairių amžiaus, išsilavinimo, profesinių, etninių ir kitų socialinių grupių nedarbo lygis.
Nustatant nedarbo lygį remiamasi atrankiniais gyventojų užimtumo tyrimais, darbo biržų duomenimis apie jose oficialiai registruotus bedarbius, socialinio draudimo statistika apie asmenis, gaunančius bedarbio pašalpą, taip pat gyventojų surašymų rezultatais. Nedarbo lygis, nustatytas iš neoficialių šaltinių (gyventojų užimtumo tyrimų), dažniausiai didesnis už oficialųjį, nes dalis gyventojų, neturinčių darbo, dėl įvairių priežasčių nesiregistruoja darbo biržose arba įsiregistravę negauna bedarbio statuso (pavyzdžiui, moksleiviai, studentai).
Oficialiosios statistikos portalo duomenimis, nedarbo lygis Lietuvoje didėja. Pernai metų ketvirtąjį ketvirtį viso turėjome 116,7 tūkst. bedarbių, o tai yra net 20,2 tūkst. nedirbančių žmonių daugiau nei tuo pačiu metu užpernai. Ilgalaikio nedarbo lygis mieste, lyginant su kaimu, pernai metų ketvirtąjį ketvirtį buvo 0,8 proc. didesnis.
Nedarbo Lygis Europos Sąjungoje
Panašu, kad visa Europos Sąjunga susiduria su sudėtinga situacija darbo rinkoje. Pasak „Eurostat“, šių metų vasario mėnesį nedarbo lygis visoje euro zonoje siekė 6,5 proc., o tai reiškia, kad visoje ES nedirbo net 13 249 mln. žmonių, iš kurių 11 102 mln.
Visgi, Lietuva savo turimais nedarbo rodikliais lenkia likusias šalis. Pavyzdžiui, Kroatijoje šių metų vasarį fiksuotas 6 proc. nedarbas, Austrijoje - 4,7 proc. ir Vokietijoje - 3,2 proc.
Taip pat skaitykite: Nedarbingumo išmoka Lietuvoje
Jaunimo Nedarbas
Neramina ir tai, kad vis daugiau jaunų žmonių Lietuvoje ir kitose bendrijos šalyse neturi darbo. Jaunimo iki 25-erių metų nedarbas euro zonoje šių metų vasarį sudarė 14,6 proc. ir buvo 0,5 proc. didesnis nei pernai metais. Lietuvoje toks nedarbas siekė net 16,6 proc., tuo tarpu Vokietijoje - tik 5,8 proc., Olandijoje - 8,7 proc., Austrijoje - 9,7 proc.
Vėlgi, matant tokius nepalankius statistinius duomenis, kyla natūralus klausimas - ką valdantieji daro, kad vis daugiau ir daugiau jaunimo įsilietų į darbo rinką? Gal jaunimo užimtumo skatinimo politika Lietuvoje neveikia, todėl ją reikėtų modifikuoti? Juk, negaunantys darbo jauni žmonės negali įgyti profesinių įgūdžių, kurie vėliau būna reikalingi tolimesniame karjeros kelyje.
Bedarbystė auga: rekordas, kuris nedžiugina
Nedarbo Lygio Dinamika Lietuvoje
LIETUVOJE nedarbo lygis kaip darbo biržose registruotų bedarbių skaičiaus ir šalies darbo jėgos santykis pradėtas skaičiuoti 1991. Lietuvos darbo biržos duomenimis, nedarbo lygis 1991 sudarė 0,3 %, 1993 - 3,1 %, 1995 - 6,2 %.
Nuo 1994 Lietuvos statistikos departamentas, siekdamas tiksliau įvertinti nedarbo lygį, ypač paslėptinį nedarbą, atlieka gyventojų užimtumo tyrimą. Apklausiami 15 metų ir vyresni (iki 2000 - 14 metų ir vyresni) gyventojai, atrinkti iš Gyventojų registro atsitiktinių imčių metodu. Tyrimo metu pagal Eurostat reikalavimus apklausiama 8000 namų ūkių. Bedarbiams priskiriami nedirbantys 15-74 metų gyventojai (įskaitant ir neregistruotus darbo biržoje, moksleivius, studentus, namų šeimininkes ir kitus), kurie aktyviai ieško darbo ir gali pradėti dirbti per artimiausias dvi savaites, taip pat laikinai nedirba dėl priverstinių prastovų, yra išėję priverstinių atostogų darbdavio iniciatyva.
Nedarbo lygis (apskaičiuotas pagal abi metodikas) sparčiai didėjo 1991-95 ir 1998-2001, vėliau ėmė mažėti. Didžiausias nedarbo lygis šalyje užfiksuotas 2001 (Lietuvos darbo biržos duomenimis - 11,2 %, gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis - 16,5 %, jaunimo iki 25 metų - 30,9 %). Padidėjus nedarbo socialinio draudimo išmokoms mažėja neregistruotų bedarbių. Vyrų nedarbo lygis išlieka didesnis nei moterų, miestelių ir kaimo gyventojų - didesnis nei miestuose. Palyginti su šalies vidurkiu, didesnis yra jaunimo, tautinių mažumų atstovų (daugiausia romų) ir žemesnio išsilavinimo žmonių nedarbo lygis.
Taip pat skaitykite: Nedarbo tendencijos Olandijoje
2008 gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, bendrasis šalies nedarbo lygis sudarė 5,8 %, jaunimo iki 25 m. - 13,4 %, gyventojų, turinčių tik pradinį išsilavinimą, - 17,6 %, pagrindinį - 12,5 %, vidurinį be profesinės kvalifikacijos - 7,7 %, aukštesnįjį - 3,1 %, aukštąjį - 3,0 %. 2008 pabaigoje-2009 pradžioje dėl ekonominės krizės nedarbo lygis padidėjo daugiau kaip 2 kartus ir, gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, 2009 antrąjį ketvirtį sudarė 13,6 % (jaunimo iki 25 metų - 29,6 %).
| Metai | Lietuvos darbo biržos duomenys (%) | Gyventojų užimtumo tyrimo duomenys (%) | Jaunimo iki 25 metų (%) |
|---|---|---|---|
| 1991 | 0,3 | - | - |
| 1993 | 3,1 | - | - |
| 1995 | 6,2 | - | - |
| 2001 | 11,2 | 16,5 | 30,9 |
| 2008 | - | 5,8 | 13,4 |
| 2009 (II ketv.) | - | 13,6 | 29,6 |
Taip pat skaitykite: Gaukite ligos išmoką dirbant savarankiškai
tags: #zemiausias #nedarbingumo #lygis